Lietuvos Respublikoje neteisėtai esantis, neteisėtai čia patekęs, neturintis vizos ar leidimo būti šalyje užsienietis yra neteisėtas migrantas.

Prieglobsčio prašytojo statusą asmuo įgyja tik teisės aktų nustatyta tvarka paprašęs prieglobsčio.

Prašymą galima pateikti:

• Pasienio kontrolės punktuose,

• Diplomatinėse ir konsulinėse įstaigose,

• Migracijos departamento teritoriniam padaliniui, kai į Lietuvą užsienietis patenka teisėtai (tarkime, turėdamas vizą).

Prieglobsčio prašytojo statusas galioja tol, kol jo prašymas yra nagrinėjamas. Svarbu pažymėti, kad prieglobsčio prašytojas taip pat skiriasi nuo neteisėtai į šalies teritoriją patekusio asmens – jam taikoma didesnė teisių apsauga.

Kai prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėjamas ir prašytojui yra suteikiamas prieglobstis, jis tampa pabėgėliu. Šį statusą įgijęs asmuo įgyja ir daugelį piliečių teisių, gali laisvai judėti po Lietuvos teritoriją, Šengeno erdvę, gali dirbti, mokytis, tačiau neturi teisės balsuoti.

Kaip ir kiek Lietuvoje gali būti neteisėtai čia patekę užsieniečiai?

Prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje sulaikytas gali būti ne ilgiau kaip 18 mėnesių.

Nagrinėjant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo tenka atlikti daug tiriamųjų veiksmų, atlikti visas procedūras, patikrinti asmens teikiamus duomenis, prieglobsčio prašymo priežastis. Neretai kyla problemų, kai šalys, iš kurių yra atvykę asmenys, nebendradarbiauja, neprisideda prie jų grąžinimo atgal procedūrų. Dėl šių priežasčių teisiniai procesai gali užsitęsti.

Užsieniečiai šalyje gali būti įvairiomis sąlygomis. Sulaikymas yra griežčiausia priemonė (teisinis režimas) ir ji prieglobsčio prašytojams gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais.

Užsienio piliečiai gali būti įkurdinami užsieniečių apgyvendinimo centruose nesuteikiant jiems teisės išeiti iš tų centrų teritorijos arba tokią teisę suteikiant, taip pat esama galimybės užsieniečiui apsigyventi jo turimoje arba nuomojamoje gyvenamojoje vietoje. Tiesa, šiuo švelniausios apgyvendinimo priemonės atveju užsienietis privalo tam tikru periodiškumu informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus apie savo buvimo vietą.

Konkretus teisinis režimas parenkamas atsižvelgiant į tai, kaip užsienietis elgiasi, kaip bendradarbiauja su institucijomis. Tiesa, režimas gali keistis priklausomai nuo aplinkybių. Tarkime, kilus neramumams Pabradės Užsieniečių registracijos centre, apylinkės teismas sulaukė prašymo sugriežtinti neramumų organizatorių teisinį režimą, t. y. vietoje apgyvendinimo centre nesuteikiant teisės išeiti už jo ribų Užsieniečių registracijos centras prašė jiems skirti griežčiausią priemonę – sulaikymą. Apylinkės teismas šiuo atveju teisinį režimą sugriežtino.

Kaip viskas klostosi po to, kai pateikiamas prieglobsčio prašymas?

Kai asmuo pateikia prieglobsčio suteikimo prašymą Migracijos departamentui, šis priima sprendimą – suteikti prieglobstį arba ne. Toks sprendimas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, o pastarojo – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio verdikto apskųsti jau nebegalima: jis įsiteisėja ir privalo būti vykdomas. Jei priimamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, prasideda užsieniečio grąžinimas į jo valstybę.

Reikia pripažinti, kad padėtis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pametėjo rimtą iššūkį – neteisėtai sieną kirtusių asmenų likimai tapo reikšmingu bylų Lietuvos teismuose skaičiumi, kai kuriems apylinkių ir administraciniams teismams teko susidurti su gerokai dėl migrantų antplūdžio išaugusiais darbo krūviais: 2021 metais Lietuvos apylinkių teismuose išnagrinėtas 1301 teikimas dėl užsieniečių sulaikymo (ar sulaikymo pratęsimo, ar alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymo), Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Regionų apygardos administraciniame teisme buvo gautos 1214 bylos dėl prieglobsčio (dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį ar sprendimų nesuteikti prieglobsčio). Iš jų išnagrinėtos 335 bylos, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) buvo apskųsti 294 bylų sprendimai.

Kodėl kyla klausimų, į kuriuos turi atsakyti tarptautinės institucijos?

Užklupus vadinamajai migrantų krizei buvo atlikti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, kurių taikymas ir iškėlė klausimų dėl užsieniečių teisių apimties nepaprastosios, ekstremaliosios padėties akivaizdoje, dėl Lietuvoje galiojančių teisės aktų prieštaravimo ar neprieštaravimo tarptautinei teisei.

Štai visai neseniai išplėstinė LVAT teisėjų kolegija nusprendė, kad, siekiant išnagrinėti pareiškėjo judėjimo laisvės suvaržymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti jo teisinį statusą, konkrečiai – ar nagrinėjamoje byloje pareiškėjas laikytinas prieglobsčio prašytoju. Kitaip tariant, ar prieglobsčio prašytoju galima laikyti sieną mėginusį kirsti ir tam neskirtoje zonoje, tarkime, miške, žmogų, ar prieglobsčio prašytoju gali būti tik toks žmogus, kuris prisistato į pasienio punktą ir savo prašymą teikia jame ar kitoje šalies įstatymų numatytoje vietoje. Šiuo klausimu buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Visi teisininkai, turintys spręsti užsieniečių padėties klausimus, labai laukia šio teismo pasisakymo, kuris padės jiems atlikti savo pareigas tinkamai. Atsakymas į klausimą, kas gali būti laikomi prieglobsčio prašytojais, tuo pačiu atsakys ir į kitą klausimą: kurie iš sieną kirtusių užsieniečių gali turėti daugiau teisių nei kiti.

Straipsnio autorius Mindaugas Povilanskas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas, teismo pirmininko pavaduotojas.