Pranešime nurodoma, kad A. Petrauskaitė dviem nukentėjusiesiems turės sumokėti beveik 4 000 eurų turtinės žalos atlyginimo, civiliniams ieškovams – kreditus suteikusioms greitųjų kreditų bendrovėms – beveik 3 360 eurų. Nuo kaltinamosios nusikalstamų veiksmų nukentėjo 4 fiziniai asmenys ir 14 greitųjų kreditų bendrovių.
Teismas nustatė, kad kaltinamoji, norėdama pasisavinti svetimus pinigus, pirmiausia bandydavo iš nukentėjusiųjų pasiskolinti. Jei nepavykdavo, siekdavo gauti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko mokėjimo kortelę) arba svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (prisijungimų kodų lentelę, PIN kodus, slaptažodžius).
Šiuos duomenis kaltinamoji perduodavo nenustatytiems asmenims. Nenustatyti asmenys prisijungdavo prie nukentėjusiųjų sąskaitų, sudarydavo su greitųjų kreditų bendrovėmis ir banku nukentėjusiųjų vardu sutartis ir kredito įstaigų pervestas paskolintas lėšas pervesdavo į kaltinamosios sąskaitas. Netrukus pinigai iš kaltinamosios sąskaitos būdavo išgryninami.
Teismas nustatė, kad 2008 m. IV ketvirtį kaltinamoji nemokėjo naudotis kompiuteriu, juo labiau internetu ir internetinės bankininkystės paslaugomis. Kaltinamosios teigimu, naudotis internetu ji truputį pramoko 2009 m. vasarą. Kadangi kaltinamoji nenustatytiems asmenims neteisėtai perduodavo svetimų elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bet tų duomenų nenaudojo, todėl ji veikė ne kaip vykdytoja, o kaip padėjėja.
A. Petrauskaitė (Bulygienė) pažinojo visus keturis nukentėjusiuosius ir piktnaudžiavo tuo, kad pastarieji ja pasitikėjo. Nors trys nukentėjusieji kaltinamosios prašymu atidavė jai prisijungimų prie internetinės bankininkystės kodų lenteles, PIN kodus, slaptažodžius, tačiau nukentėjusieji neigė, kad žinojo ar sutiko, jog jų vardu būtų imami greitieji ir vartojamieji kreditai. Kaltinamoji nukentėjusiesiems neatskleidė savo tikrųjų ketinimų, pasakojo jiems išgalvotas istorijas.
Viena nukentėjusiųjų per ikiteisminį tyrimą nurodė, kad kaltinamoji sakė, esą bankas, kuriame nukentėjusioji turi sąskaitą, bankrutuos, todėl reikia atsidaryti sąskaitą kitame banke, kad ten būtų pervesta pensija. Nukentėjusioji atsidarė sąskaitą kitame banke, o voką su slaptažodžiais atidavė kaltinamajai jos prašymu, nesuprasdama, kokie tai slaptažodžiai. Minėta nukentėjusioji yra mirusi.
Internetinės bankininkystės dokumentus ir duomenis kaltinamajai patikėję trys nukentėjusieji 2009 m. pradėjo gauti laiškus, kad yra skolingi kredito bendrovėms ir bankui. Jie kreipėsi į policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Per teismo posėdį kaltinamoji kaltę pripažino iš dalies, t. y. kad padarė inkriminuotus nusikaltimus, bet neva darė juos viena, o ne veikdama bendrininkų grupėje. Teigė, kad už pervestus pinigus esą pirko vaistus; pinigus taip pat naudojo namiškių reikmėms. Sakė, kad atsiprašė nukentėjusiųjų.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamas veikas darė veikdama bendrininkų grupėje ir būdama recidyvistė.
Teismas nustatė, kad kaltinamoji neteisėtai įgijo ir laikė elektroninėmis mokėjimo priemonėmis duomenis ir tokiu būdu padėjo nenustatytiems asmenims neteisėtai panaudoti elektroninių mokėjimo priemonių duomenis bei sukčiauti.
Kaltinamoji A. Petrauskaitė (Bulygienė) 2021 m. gegužę buvo parvežta iš Belgijos. Ji į užsienį buvo išvykusi po nusikalstamų veikų padarymo. Anksčiau ji eista 10 kartų.
