– Esate tyręs ne vieną baudžiamąją bylą, susijusią su viešaisiais pirkimais. Ar šių bylų tyrimas yra labai sudėtingas?

– Vienareikšmiškai negalima atsakyti į klausimą, ar tokie tyrimai būna sudėtingi. Visus ikiteisminius tyrimus dėl viešųjų pirkimų galima santykinai suskirstyti į dvi kategorijas.

Pirmajai kategorijai priskiriami atvejai, kai teisėsaugos institucijos gauna informacijos iš įvairiausių šaltinių apie planuojamus atlikti neskaidrius tyrimus. Tuomet pasinaudojama Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ir pradedama rinkti informacija. Gali būti slapta klausomasi pokalbių, kontroliuojamas susirašinėjimas, vykdomas sekimas, atliekamos kitos kriminalinės žvalgybos priemonės. Paprastai tokiose bylose surenkama svarių įrodymų ir kalti asmenys būna nuteisiami.

Pavyzdžiui, dėl neskaidrios 2009 m. pradėtos Alytaus stadiono rekonstrukcijos, kuri atlikta vykdant viešąjį pirkimą, buvo nuteista 11 asmenų: rangovai, Alytaus savivaldybės tarnautojai ir šio miesto meras.

Dėl Radviliškio savivaldybės nupirktų pastato rekonstrukcijos darbų nuteisti 7 asmenys. 9 asmenys nuteisti dėl „Kauno vandenų“ paskelbtų viešųjų pirkimų, kai buvo perkamos nutekamojo vandens valymo įrenginių atnaujinimo paslaugos. Remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis išaiškinta, kad buvo klastojami dokumentai, mokama už neatliktus darbus ir piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi.

Antrąją kategoriją sudaro bylos, kurių tyrimas nėra toks sėkmingas, tai yra ikiteisminiai tyrimai pradedami jau pasibaigus viešajam pirkimui. Tokie tyrimai yra gerokai sudėtingesni, nes nusikalstami veiksmai jau būna padaryti, todėl sunku įrodyti buvusius korupcinius susitarimus. Tokių ikiteisminių tyrimų metu tiriami dokumentai, atliekamos finansinės revizijos, apklausiami specialistai, liudytojai, įtariamieji. Tokiose bylose paprastai būna sudėtinga įrodyti korupcines veikas. Kaltininkams dažniausiai būna inkriminuojamos turtinės ar finansinės nusikalstamos veikos.

Kaip pavyzdį, galiu paminėti vadinamąją auksinių šaukštų bylą. Joje vienas verslininkas pripažino savo kaltę, kad pardavė netinkamas prekes. Jis buvo nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam skirta maždaug 8 tūkstančių eurų bauda.

– Jūsų nuomone, ar viešųjų pirkimų procedūros yra tinkamai reglamentuotos?

– Mano nuomone, šiandien viešųjų pirkimų procedūros yra tinkamai reglamentuotos, nes jau daugiau kaip 4 metus galioja naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymas.

Gintaras Jasaitis
Viešųjų pirkimų įstatymas yra didelės apimties, gana sudėtingas, todėl įmonės, dalyvaujančios viešųjų pirkimų procedūrose, samdo kvalifikuotus teisininkus, kad būtų tinkamai laikomasi visų taisyklių ir procedūrų, numatytų viešuosiuose pirkimuose.

Paprastai ikiteisminiai tyrimai dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų pradedami, kai apie galimus pažeidimus tokius pirkimus kontroliuojanti Viešųjų pirkimų tarnyba praneša prokuratūrai arba Specialiųjų tyrimų tarnybai.

– Viešojoje erdvėje sužinome, kad viešųjų pirkimų specifikacijoje kartais būna labai keistų sąlygų: galimo tiekėjo patirtis, labai tikslus perkamų daiktų ar paslaugų apibūdinimas, galimybė pasinaudoti tarpininkų paslaugomis ir t. t. Ar toks itin griežtas pirkimų sąlygų aprašymas nesudaro galimybės galimiems korupciniams nusikaltimams vykti?

– Tokia labai detali specifikacija kelia įtarimų, kad gali būti vykdomas korupcinis nusikaltimas.

Šiais atvejais prekės ar paslaugos gali būti perkamos iš vieno tiekėjo, su kuriuo galbūt iš anksto susitarta.

Kaip pavyzdį, galiu paminėti tą pačią auksinių šaukštų istoriją, kai specifikacijoje išvardytos sąlygos atitiko tik vieno gamintojo prekes.

– Kai kurias prekes ar paslaugas galima pirkti neskelbiamų derybų būdu. Ar tokių pirkimų, kalbant apie galimas korupcijos grėsmes, nereikėtų iš viso atsisakyti?

– Iki šiol ikiteisminių tyrimų dėl pirkimų, vykdomų neskelbiamų derybų būdu, nebuvo. Tačiau pandemijos metu Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos negaliojo, tuomet svarbias prekes ar paslaugas buvo galima pirkti be viešojo pirkimo procedūrų, o tai iš esmės panašu į neskelbiamų derybų būdą.

Visai neseniai teismui perduota pirmoji tokia byla: joje fizinis asmuo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Šis asmuo derėjosi dėl koronaviruso nustatymo reagentų įsigijimo Lietuvai iš vienos užsienio įmonės ir galimai gavo neteisėtą atlygį. Kuo ji baigsis, pamatysime ateityje.