Teismų įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė siekia kai kuriems teisėjams, pavyzdžiui, tiems, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, taip pat vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų „užtikrinti nediskriminavimo dėl socialinės padėties principą, numatant galimybę dirbti ne visą darbo laiką, nes Darbo kodeksas numato tokią galimybę šios grupės asmenims“.
Įstatymo pataisų projektas numato, kad „teismo pirmininkas sumažina teisėjo, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, prašymu darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi.“
Taip pat siūloma numatyti, kad „teismo pirmininkas nustato ne viso darbo laiką teisėjo prašymu, jeigu prašymas pagrįstas neįgalumu arba sveikatos būkle pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai, auginančiam vaiką iki trejų metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų Darbo kodekso nustatyta tvarka ir apimtimi.“
Teismų įstatymo pataisomis taip pat siūloma pailginti penkiomis dienomis atostogas teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Siūloma numatyti, kad tokiems teisėjams bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 darbo dienos.
Įregistruotos įstatymo pataisos numato, kad atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tik tais atvejais, kai yra gaunama Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro išvada apie tai, kad asmuo dėl sveikatos būklės negali dirbti teisėju.
Siūlomos įstatymo pataisos taip pat neribotų teisėjų teisės pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti vieną kartą per penkerius metus.
Pagal projektą, teisėjams, teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojui teismo pirmininkas, o teismų pirmininkams Respublikos prezidentas suteikia jiems prašant iki vienų metų atostogas kvalifikacijai tobulinti.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
Pasak R. Šalaševičiūtės, poreikis pakeisti Teismų įstatymo nuostatas atsirado dėl įstatymo nesuderinamumo su Darbo kodekso nuostatomis, nes neužtikrinamos socialiai pažeidžiamų asmenų (teisėjų) teisės.
Seimo Teisės departamentas: siūlomos normos svarstytinos
Seimo Teisės departamento nuomone, siūlomos naujos įstatymo normos svarstytinos ir tikslintinos.
Seimo teisininkai pažymi, kad teisėjo teisinis statusas nėra tapatus darbuotojo teisiniam statusui, todėl siūlymas nustatyti teisėjams ne visą darbo laiką analogiškai, kaip tai nustatyta Darbo kodekse darbuotojams, diskutuotinas.
„Teisėjas yra valstybės pareigūnas ir turi šiame bei kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus. Teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad iš esmės skiriasi teisėjo pareigų užėmimo tvarka, reikalavimai į teisėjo pareigas pretenduojančiam ir šias pareigas einančiam asmeniui, atleidimo iš pareigų tvarka ir kiti su teisėjo pareigomis susiję reikalavimai. Todėl siūlymas nustatyti teisėjams ne visą darbo laiką analogiškai, kaip tai nustatyta Darbo kodekse darbuotojams, diskutuotinas“, – sakoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.
Galiojantis Teismų įstatymas apie teisėjų darbo krūvį, atleidimą dėl sveikatos, atostogas
Pagal šiuo metu galiojantį Teismų įstatymą, teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Tokiu atveju teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą.
Šiuo metu atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tais atvejais, kai per vienerius metus teisėjas serga daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, arba kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, trukdančia jam eiti teisėjo pareigas.
Galiojantis Teismų įstatymas numato, kad teisėjams suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo dienų.
Pagal šiuo metu galiojantį Teismų įstatymą, teisėjams, teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojui teismo pirmininkas, o teismų pirmininkams Respublikos prezidentas gali suteikti iki vienų metų atostogas kvalifikacijai tobulinti. Pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti teisėjas gali vieną kartą per penkerius metus.
