Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi A. Statkevičiūtei palikta Kauno teismo skirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistoji įpareigota dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, A. Statkevičiūtei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Baudžiamąją bylą kasacine tvarka išnagrinėjusi LAT teisėjų kolegija nutarė pakeisti anksčiau priimtą nuosprendį – pašalino aplinkybę, kad tragiškai pasibaigęs eismo įvykis nutiko dėl didelio paties nukentėjusiojo neatsargumo.
„Eismo įvykis, kurio metu nukentėjusysis buvo mirtinai sužalotas A. Statkevičiūtės vairuojamo automobilio, įvyko nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, antroje eismo juostoje, nuteistajai A. Statkevičiūtei, kaip nustatyta byloje, pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, – paskelbė teisėjai. – Vadinasi, situaciją, dėl kurios nuteistoji prarado techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį ir išvengti mirtimi pasibaigusio susidūrimo su nukentėjusiuoju, sukūrė pati nebūdama pakankamai atidi (viršijo maksimalų leistiną greitį gyvenvietėje; artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje judančio pėsčiojo).“
Anot teismo, nukentėjusysis, judėdamas ristele, saugiai kirto pėsčiųjų perėją pirmoje eismo juostoje ir, turėdamas pirmenybę pėsčiųjų perėjoje, pagrįstai galėjo tikėtis, kad kita eismo dalyvė – A. Statkevičiūtė – laikysis KET reikalavimų: „Važiuodama antra eismo juosta prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sulėtins greitį arba sustos, kad praleistų į perėją įėjusį pėsčiąjį.“
Kasacinio teismo teisėjai Audronė Kartanienė, Rima Ažubalytė ir Tomas Šeškauskas pažymėjo, kad žemesnių instancijų teismai neturėjo teisinio pagrindo nukentėjusiojo veiksmus kvalifikuoti kaip didelį neatsargumą: „Nukentėjusiojo elgesys kertant pėsčiųjų perėję, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo nei itin netikėtas, nei visiškai neprognozuojamas ar labai rizikingas.“
Avarija Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, įvyko dar 2018 m. liepos 31 d. apie 14.40 val., kai automobiliu „Audi Q5“ nuo Sandėlių g. link Tilto g. važiavusi A. Statkevičiūtė viršijo maksimalų leistiną greitį gyvenvietėje, važiuodama tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu greičiu, tačiau ne mažesniu nei 56 km/val. ir ne didesniu nei 68 km/val., artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje judančio pėsčiojo, jį parbloškė ir padarė jam sužalojimus, nuo kurių jis tą pačią dieną 20.10 val. gydymo įstaigoje mirė.
Avarijoje žuvusio nepilnamečio motinai, tėvui, močiutei ir tetai teismas yra priteisęs 57 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
„Manau, kalta esu iš dalies. Manau, kaltas iš dalies yra ir vaikinas, kuris įbėgo į perėją. Pirma eismo juosta važiavo autobusas, kuris nestabdė – jis važiavo, nestovėjo. Tikrai nesitikėjau, kad kažkas išbėgs į gatvę“, – anksčiau teisme yra sakiusi A. Statkevičiūtė.
