Nuo 2008 m. iki 2013 m. jis gyveno globos namuose, kuriems vadovavo vienuolės.
2018 m. pareiškėjas pasiskundė globėjai, kad 2010 ar 2011 m., kai jis gyveno globos namuose, jį seksualiai išnaudojo kartu gyvenę vyresni vaikai ir kad šios įstaigos vadovė paprašė jo niekam apie tai nepasakoti.
Vaiko globėja informavo vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri kreipėsi į policiją. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris galiausiai buvo nutrauktas.
Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro specialistė išvadoje teigė, kad pareiškėjo elgesys rodė tam tikrus požymius, kad praeityje prieš jį galimai buvo įvykdytas seksualinis smurtas. Vis dėlto prokurorai manė, kad kiti įrodymai, pavyzdžiui, liudijimai tų, kurie tuo metu gyveno ar dirbo tuose globos namuose, įskaitant kaltinamųjų ir globos namų vadovės parodymus, paneigė bet kokius seksualinio smurto veiksmus.
Pareiškėjas nesėkmingai kreipėsi į dviejų instancijų teismus, nurodydamas, kad pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką seksualinės prievartos prieš vaikus bylose svarbus įrodymų šaltinis yra teismo psichiatrijos ar teismo psichologijos išvados.
Pareiškėjo teigimu, šioje byloje taip pat turėtų būti atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kad būtų galima įsitikinti jo teiginių teisingumu. Tačiau pareiškėjo atveju tokia ekspertizė nebuvo paskirta, nes teismai manė, kad toks prašymas buvo betikslis ir reikšmingesnės informacijos nebesuteiktų.
Šioje byloje EŽTT vertins, ar pareiškėjo skundo dėl tariamos seksualinės prievartos veiksmų prieš jį tyrimas atitiko valstybėms pagal Konvencijos 3 straipsnį (kankinimo uždraudimas) keliamus procesinius reikalavimus. EŽTT be kita ko atkreipia dėmesį į pareiškėjo skundą, kad prieš priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nebuvo atlikta pareiškėjo teismo psichologinė ekspertizė.
Apie šią baisią istoriją Delfi.lt jau rašė, ją galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
