Tikėdamiesi apsisaugoti nuo antstolių, būtent jų ir sulaukia

Pasak antstolės, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narės Svetlanos Kastanauskienės, vienas iškeldinamų asmenų neseniai atvirai pripažino: „Nepriėmiau palikimo, kad jūs (antstoliai) neatimtumėte buto“. Kartu su tėvu gyvenęs vyras nesuvokė, kaip būtent į tokį finalą ir žengė savo veiksmais. Dabar mirusiojo sūnus dėl 340 eurų tėvo skolos praranda vieno kambario butą, kurio vertė didesnė daugiau nei 50 kartų: ji siekia 18 tūkst. eurų.

Todėl antstolė kviečia visus galimus įpėdinius atidžiau vertinti palikėjų skolas ir geriau išsiaiškinti savo teises ir pareigas. Jei kyla kokių abejonių, reikėtų pasikonsultuoti su kvalifikuotais teisininkais, o ne pasikliauti „gerų žmonių“ patarimais „jokiu būdu neiti pas notarą ir nieko nedaryti“.

„Mirusio asmens būstas negali tapti šeimos nario ar kito asmens nuosavybe „automatiškai“. Deja, žmonės kartais klaidingai tikisi, kad bus taip, kaip jiems patogu: galės skolų nemokėti ir gyvens tame būste kaip gyvenę. O iš tiesų nepriimdami palikimo jie įstatymiškai tampa nelegaliais turto naudotojais. Nebelieka teisinio tikrumo ir garantijų, kad ateityje galės perimti šį turtą savo nuosavybėn.

Nuosavybės teisė į mirusio fizinio asmens turtą jo įpėdiniams gali pereiti trimis būdais: pagal įstatymą, pagal testamentą arba pradėjus faktiškai valdyti (tai turi būti įrodyta teisme). Jeigu testamento nėra ir jeigu įpėdinis ar įpėdiniai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat jeigu nesikreipia į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti (mokant mokesčius ir jį prižiūrint), tai teisė paveldėti palikimą prarandama. Tada turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tiesa, praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas, tačiau tik teismo sprendimu ir tik esant svarbioms priežastims. Kai teismai nusprendžia iškeldinti asmenis iš valstybės paveldėto būsto, tai jau patvirtina apmaudų faktą, kad galimi paveldėtojai nepasinaudojo nei viena iš minėtų galimybių pasirūpinti nuosavybės įforminimu.

Kas geriau: sumokėti 200-300 eurų skolos ar prarasti būstą?

Palikėjo skolų suma būna didesnė už jo turėto nekilnojamojo turto vertę anaiptol ne visada. Todėl galimiems įpėdiniams, ypač gyvenantiems palikėjo būste, patarčiau nepradėti baimintis galimų skolų detaliau jomis nepasidomėjus.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pirminę informaciją galima sužinoti raštu kreipiantis į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu išduoti pažymą apie tam tikro asmens skolas. Prie prašymo reikėtų pridėti mirties liudijimo kopiją ir asmens dokumento, patvirtinančio teisę paveldėti mirusiojo turtą, kopiją. Prašymo forma pateikiama Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje: https://www.antstoliurumai.lt/informacija-apie-skolas . Iš pažymos bus aišku, ar palikėjas turėjo priverstinai išieškomų skolų; jeigu turėjo, tai bus matyti, kokios yra pirminės skolų sumos (be delspinigių ir palūkanų) ir kokie antstoliai vykdo jų išieškojimą.

Kitas žingsnis – apsispręsti, ar verta priimti palikimą. Priimant sprendimą reikėtų užduoti sau tokius klausimus: „Ar noriu naudotis tuo turtu?“, „Ar turtą pardavus ir padengus skolas dar liktų pinigų?“. Jeigu atsakymas į bent vieną iš šių klausimų teigiamas, tai racionaliausias kelias – priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą. Tokiu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (Civilinio kodekso 5.53 str.).

Paveldėti mirusiajam priklausiusį būstą ir sumokėti palyginti nedideles skolas (o dažnai jos tokios ir tėra, kai palikėjai būna nesumokėję po 200-300 eurų komunalinių mokesčių) yra tikrai daug paprasčiau, negu iš to būsto išsikraustyti. Jei būstas ar kitas turtas įpėdiniui nereikalingas, dažnai būna naudinga jį parduoti. Neseniai vienas iš įpėdinių tokiu būdu uždirbo 13 tūkst. eurų: ši suma jam liko pardavus paveldėtą turtą ir sumokėjus palikėjo skolas.

Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikėjo skolų išieškojimas nenukreipiamas į paveldėtą turtą, jeigu tarp įpėdinio ir kreditorių nekyla ginčų ir jeigu įpėdinis sumoka kreditoriams šalių susitarimu nustatytą sumą (atitinkančią paveldimo turto tikrąją vertę). Tai yra, net ir esant didesnei skolai, įpėdinis gali paveldėtą turtą išsaugoti savo reikmėms

Apsisprendus sudaryti paveldimo turto apyrašą, pirmiausiai reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Kai notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, kreipiamasi į antstolį. Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas.