Dobrovolska: per 3 metus valstybė kaliniams sumokėjo 1,5 mln. eurų kompensacijų

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigia, kad per 2018-2020 metus net 1 994 asmenims yra priteista 1,513 mln. Eur žalos, kurią valstybė turi sumokėti nuteistiesiems dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų.

Tai ji nurodė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kur pristatė Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepciją.

„Teisingumo ministerija yra atvira dialogui, bendraujanti, girdinti ir siekianti įsiklausyti į visus konstruktyvius siūlymus ministerija, nes veiksmingos bausmių vykdymo sistemos pertvarkos kertiniai kriterijai yra skaidrumas ir viešumas“, – akcentavo E. Dobrovolska.

Kalbėdama apie bausmių vykdymo sistemos reformavimo būtinumą, ministrė akcentavo, jog per 2018-2020 metus net 1994 asmenims yra priteista 1,513 mln. Eur žalos, kurią valstybė turi sumokėti nuteistiesiems dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų.

„Nebegalime taikstytis su situacija, kuomet visuomenė mano, kad Kalėjimų departamento sistema yra trečia korumpuočiausių tarp visų valstybės įstaigų, o nuolat audito nustatomi pažeidimai byloja apie netinkamai valdomus viešuosius finansus ir valstybės turtą. Akivaizdu, kad šiandien nėra įrankių, užtikrinančių bendrais standartais paremto darbo organizavimo atskiruose bausmių vykdymo sistemos juridiniuose padaliniuose: viešųjų pirkimų vykdymo, atlyginimų politikos, organizacinių struktūrų suvienodinimo srityse“, – Teisingumo ministerijos pranešime cituojama E. Dobrovolska.

Pasak jos, pradedant Bausmių vykdymo sistemos pertvarką, siekiama kompetentingo, centralizuoto, metodinio vadovavimo. Vykdant pertvarką – reformuojant ir modernizuojant bausmių vykdymo sistemą bus sukurtos prielaidos, skirtos pakartotiniam nusikalstamumui mažinti, visuomenės saugumui bei efektyviam administravimui užtikrinti. Ypatingas dėmesys bus skiriamas procedūrų stiprinimui ir standartizavimui, pareigūnų darbo krūvio subalansavimui, vadovaujančias pareigas užimančių pareigūnų mažinimui.

Ketinama sukurti dvi lygiavertės institucijas: Probacijos tarnybą prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos penitencinę tarnybą prie Teisingumo ministerijos, vietoje šiuo metu esančių 10 atskirų juridinių vienetų.

Pristatymo metu akcentuota, jog pertvarkos būtinybę sąlygoja ir probacijos sistemos iššūkiai, kadangi šiuo metu nėra padalinio, kuruojančio probacijos sistemą, nors Probacijos tarnybos krūvis per 7 metus padidėjo 3 kartus – nuo 9000 iki 30 000 nuteistųjų per metus.

„Probacijos sistema turi imtis lyderystės, ypač dėl tų veiklų, kurios neturi būti derinamos su kalėjimų sistema, o privalo būti aptartos su socialiniais partneriais, kurie veikia vietos bendruomenėse bei savivaldoje, taip pat grįsta finansinių resursų efektyvesniu panaudojimu ir operatyvumu“, – pabrėžė E. Dobrovolska.

Pristatymo metu paliestas ir didelės pareigūnų kaitos klausimas – nuo 2015 m. net 20 proc. sumažėjo pirminės grandies pareigūnų skaičius, nors vidurinės grandies pareigūnų skaičius augo – 33 proc. Akcentuota, jog būtina peržiūrėti funkcijas, stiprinti ir standartizuoti procedūras, didinti tiesioginį darbą su nuteistaisiais dirbančių pareigūnų skaičių.

Ketinama spręsti pareigūnų darbo krūvio klausimą, kadangi šiuo metu dažnai vienam pareigūnui tenka dirbti net su šimtu nuteistųjų. Bus subalansuoti darbo krūviai pirminės grandies pareigūnams, kartu užtikrinama nuolatinė nuteistųjų priežiūra: 1 pareigūnas dirbs su ne daugiau kaip su 30-čia nuteistųjų (šiuo metu šis skaičius siekia iki 100).

Ministrės teigimu, bus reformuojama ir neefektyvi lygtinio paleidimo procedūra, kadangi svarbu pereiti prie sistemingos prevencijos ir elgesio korekcijos programų įgyvendinimo ir ženkliai sumažinti resocializacijos pareigūnų darbo su nuteistaisiais apimtis: vienas resocializacijos pareigūnas dirbs su ne daugiau kaip 20-čia nuteistųjų.

Planuojama padidinti asmenų, per metus lygtinai paleistų iš įkalinimo įstaigų, skaičių. Palyginti su bendruoju paleistų asmenų skaičiumi, šis skaičius dabar sudaro – 20 proc., po pertvarkos planuojama – 50 proc.

Numatoma, kad nuteistųjų lygtinį paleidimą įgyvendins profesionalios lygtinio paleidimo komisijos, kurios ne tik taikys vienodus lygtinio paleidimo standartus, nešališkai vertins situaciją, bet ir prisiims atsakomybę už priimtus sprendimus. Tikimasi, kad Lietuva pasieks Europos Sąjungos šalių narių nuteistųjų populiacijos vidurkį, kuris yra 130-150 nuteistųjų tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Be to, numatoma, kad daliai nuteistųjų bus taikomas elektroninis monitoringas, kurį įgyvendins naujai kuriama Lietuvos Penitencinė tarnyba kartu su Probacijos tarnyba.

Taip pat bus siekiama registruotų nusikalstamų veikų laisvės atėmimo įstaigose sumažinimo 60 proc.: nuo 595 (registruotų 2020 m.) iki 357 (registruotų 2023 m.), didesnio dėmesio prevencijai ir užkardymui, o ne veikų tyrimui, kadangi registruotų nusikalstamų veikų įkalinimo įstaigose mažinimas daugiau nei perpus – esminis situacijos gerinimo rodiklis.

Šiuo metu vieno asmens išlaikymui per dieną skirtinguose padaliniuose skiriama suma svyruoja nuo 23 Eur iki 121 Eur, numatoma, kad ši suma bus suvienodinta ir bus skiriama vidutiniškai 35 Eur per dieną. Jau šiuo metu vyksta esamo nekilnojamojo turto optimizavimas bei centralizavimas, atsisakoma neefektyvių ir nenaudojamų pastatų.

Taip pat numatoma, kad išaugs naujų ir atnaujintų laisvės atėmimo vietų skaičius. Iki 2021 m. pabaigos jų skaičius išaugs daugiau nei 700.

Pertvarkoje numatytas efektyvus veiklos administravimas leis sutaupyti 1,5 mln. Eur, kurie galės būti panaudoti pareigūnų atlyginimams.

Anot Teisingumo ministerijos, įgyvendinami Bausmių vykdymo sistemos pokyčiai yra įvertinti ir moksliškai pagrįsti: atsižvelgta į mokslininkų rekomendacijas, taip pat Europos kalėjimų taisyklės, kitus tarptautinius standartus.

„Rengiant šiuos pokyčius gilintasi į nacionalinius aspektus, pavyzdžiui, nuteistųjų resocializacijos priemonių efektyvinimą, taip pat dinaminio saugumo įgyvendinimą. Pertvarkos rezultatai turėtų išryškėti pirmaisiais reformos įgyvendinimo metais. Tačiau jau dabar yra parengti Bausmių vykdymo sistemos įstaigų (įkalinimo) 2030 m. strategijos metmenys, iš dalies suvienodintos Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų organizacinės struktūros, Kalėjimų departamente įsteigtas Kriminalinės žvalgybos skyrius, vykdomas teisingumo ministrės patvirtintas Kalėjimų departamento ir pavaldžių įstaigų valdomo turto optimizavimo planas. Taip pat aktyviai vykdomi darbo organizavimo pokyčiai bausmių vykdymo sistemoje“, – nurodoma ministerijos pranešime.