„Mažiukai tiesiog reikalauja dėmesio ir meilės, mes tai suteikiame ir jie auga kaip savi. Vyresnių kaip dešimties metų poreikiai jau kitokie: jiems labai svarbūs bendraamžiai, jie nori būti pastebėti ir įvertinti draugų, o patirtis atsineša iš šeimos. Tenka įdėti daugiau pastangų, kad didesnių vaikų širdyse atsirastų pasitikėjimas“, – duodama interviu „Kauno dienai“ 2020 metų birželį pasakojo E. Jančaitienė.
Vos po kelių mėnesių, kai pasirodė ši publikacija, kur Jančaičiai atrodo lyg tobuli globėjai, į jų duris pasibeldė policijos pareigūnai. Apie tai, kas vyksta už uždarų durų, niekas tikriausiai dar ilgai nebūtų sužinoję, jei ne vienas drąsus pas globėjus augęs paauglys.
Jis, neapsikentęs nuolatinio smurto, pats ėmėsi rinkti įrodymus ir įrašinėti, kaip sutuoktiniai elgiasi su savo globotiniais.
„Pyde***tas, matau kaip mėto, na**ui, aš jau nenoriu sakyt nes bl*t man jau nervai nelaiko. Nes kai pasakysiu tai ateisiu ir atpy**insiu“, – viename iš šių įrašų ant vaikų rėkia G. Jančaitis. Šiuose įrašuose užfiksuoti ne tik globėjų keiksmai, grasinimai bei vaikų įžeidinėjimai, tačiau girdisi ir smūgiai.
Nuo 2014 metų globėjais buvę sutuoktiniai dėl savo elgesio sulaukė kaltinimų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymais ir piktnaudžiavimo globėjų teisėmis.
Nors Jančaičiai kategoriškai neigė savo kaltę, tačiau teisme nepanoro įrodinėti, kad jiems inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, o sutiko su prokuroro pasiūlymu viską užbaigti tiesiog baudžiamuoju įsakymų ir atlikti jiems skirtas bausmes.
E. Jančaitienei už piktnaudžiavimą globėjos teisėmis 1 metams ir 4 mėnesiams apribota laisvė, per šį laiką ji turės būti namuose nuo 22 iki 6 val., taip pat išdirbti 100 valandų viešųjų darbų.
G. Jančaitis kaltu pripažintas ir dėl smurto prie vaikus, jam laisvė apribota 1 metams ir 9 mėnesiams, o viešuosius darbus dirbti jis turės 160 val.
Taip pat jiems uždrausta 4 metus užsiimti vaikų globos veikla. E. Jančaitienė turės sumokėti 3 tūkst. eurų, o G. Jančaitis – 4 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Negalėjo patikėti
Apie globėjų elgesį 15-metis paauglys pirmiausia prasitarė savo sesei, pas kurią kartais nakvodavo. Iš pradžių mergina negalėjo patikėti jo pasakojimais.
„Aš pas juos lankiausi, jie man pasirodė malonūs, mandagūs, išsilavinę žmonės, jokių įtarimų nesukėlė“, – vėliau pareigūnams pasakojo mergina.
Iš pradžių ji nesureikšmino ir brolio pasakojimų – manė, kad paauglys tiesiog išsigalvoja nebūtus dalykus.
„Turbūt dėl to, kad viską įrodytų, jis padarė garso įrašus, kuriuos atsiuntė man elektroniniu paštu. Juos išklausiusi patyriau nuostabą ir šoką“, – prisiminė liudytoja.
Tačiau ji pridūrė, kad į tarnybas kreiptis dėl netinkamo elgesio tąkart pabijojo, nes įtarė, kad dėl to gali kilti dar daugiau problemų.
Niekur nesikreipti prašė ir pats paauglys, nes pagalbos nesitikėjo ir galvojo, kad tik patirs dar daugiau smurto.
„Klausiau jo, ar nereiktų apie tai, ką jis įrašė, pakalbėti su globėjais, bet jis prašė manęs to nedaryti, nes kitaip gaus dar“, – prisiminė ji.
Primušė bananu
Slapta darytus įrašus paauglio telefone aptiko ir patys globėjai, o už tai jis buvo žiauriai nubaustas.
„Sėdėjau savo kambaryje ir dariau namų darbus, kai atėjo G. Jančaitis. Jis pasakė, kad prisidirbau ir pradėjo mane daužyti kumščiu iš nugaros vesdamas į savo kambarį. Kambaryje jis išsitraukė guminį bananą ir trenkė per pilvą ir veidą, liko mėlynė, – pasakojo paauglys L. M. – Gediminas klausė, kas čia per įrašai, ką aš įrašinėju.“
Smūgiai bananu Jančaičių šeimoje buvo pati griežčiausia bausmė, paprastai vaikai lupti virve ar diržu.
Vėliau su šiais 9 nukentėjusiaisiais bendravusi psichologė prisiminė, kad vienas berniukas juokavo, jog jam labai pasisekė, nes jis vienas iš kelių vaikų, kurie niekada nebuvo primušti bananu.
Bausmės – dėl menkiausių smulkmenų
Vaikai pasakojo, kad smurtą patirdavo dėl menkiausių smulkenų: nes triukšmaudavo, neidavo miegoti, per vėlai grįždavo iš mokyklos.
Be smurto Jančaičiai skirdavo ir kitokias bausmes, pavyzdžiui, liepdavo daryti atsispaudimus, pritūpimus ar nešioti plytas iki tol, kol išsekę vaikai apsipildavo ašaromis.
Mažyliai taip pat visą laiką būdavo stebimi – jų kambariuose įrengtos kameros, todėl jie negalėjo laisvai bendrauti tarpusavyje.
Dar viena bausmė globėjų namuose – draudimas valgyti už blogą elgesį. Kaip pasakojo su vaikais bendravusi psichologė, išgelbėti iš šeimynos jie bijodavo prašyti maisto.
„Viena mergaitė iš šaldytuvo vis pavogdavo maistą ir jį paslėpdavo. Kai pamatėme tai, klausėme, kodėl ji taip elgiasi. Ji aiškino bijojusi, kad ją bars, nes nesuvokė, kad galima be leidimo iš šaldytuvo pasisiimti maisto“, – pasakojo psichologė.
Mažesnieji vaikai taip pat būdavo baudžiami jiems liepiant klūpėti kampe.
„Buvo atvejis, kai aš su kita mergaite nuėjau paprašyti patalynės, bet mums pasakė, ko čia vaikštome. Davė užsikloti nešvarių rūbų ir liepė miegoti tualete ant žemės. Visą naktį ten ir miegojome“, – liudydama teisėsaugai prasitarė viena mažametė.
Vaikus globėjai bausdavo ir užrakindami kambariuose bei niekur neišleisdami. Vieną kartą per tokią bausmę berniukus prispyrė į tualetą. Nežinodami, kur dėtis, jie nusišlapino į rastą gertuvę.
„Kai globėjai sužinojo apie šlapimą, sukvietė visus mus prie stalo ir tiems berniukams visų akivaizdoje liepė jį išgerti. Jie taip ir padarė“, – pareigūnams pasakojo L. M.
Galėjo įsikišti ir anksčiau
Kas vyksta Jančaičių namuose išaiškėjo 2020-ųjų rugpjūtį, kai paauglys L. M., savaitę praleidęs stovykloje, nusprendė nebetylėti.
Vien nuo minties, kad reikės grįžti į smurtaujančių globėjų namus, jį ištiko panikos priepuolis. Todėl jis paskambino sesei ir paprašė pagalbos.
„Tuomet ir pranešiau apie galimą smurtą, nusiunčiau tuos įrašus ir nuotraukas, kur matosi brolio mėlynės“, – liudijo vaikino sesuo.
Pranešimo sulaukę Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai nuvyko į šeimą.
„Pastebėjome, kad vaikų kambariuose įrengtos kameros, klausėme, kodėl. Jančaičiai aiškino, kad kameros nieko neįrašinėja ir įrengtos tik dėl vaikų saugumo. Pabendravome su vaikais, vienas jų sakė, kad prieš juos naudojamas smurtas. Globėjai viską neigė, sakė, kad yra geri, skaito Šventąjį raštą ir panašiai“, – pirmąjį apsilankymą prisiminė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė.
Po šio apsilankymo ekspertai dar nesuskubo kreiptis į teisėsaugą. Tik po kelių savaičių E. Jančaitienės skambutis specialistei sukėlė įtarimą, kuris paskatino apie viską pranešti policijai.
„Ji paskambino ir prašė dar porą dienų nesikreipti į teismą dėl globėjų nušalinimo. E. Jančaitienė pradėjo kalbėti, kad vaikus augina nuo dviejų metukų, su jais nuolat bendrauja, žino, kokios jų emocijos, kad jie labai išgyvena, norėtų būti jų fizinė globėja ir juos toliau auginti. Ji žadėjo, kad jos vyras išsikraustys į kitą sodybą ir ji viena juos globos“, – pokalbį prisiminį ekspertė.
Po tokių žodžių jai kilo įtarimas, kad E. Jančaitienė vaikus bando primokyti, kad jie duotų globėjams palankius parodymus ir nuslėptų tiesą.
Panašu, kad taip ir buvo, nes dauguma vaikų iš pradžių neigė patyrę smurtą ir tik kai sužinojo, kad jiems nebereiks grįžti į globėjų namus, atvirai papasakojo, ką patyrė.
Be to, teisėsauga turėjo progą įsikišti ir anksčiau. 2020-ųjų pradžioje du paaugliai pabėgo iš globėjų namų. Dėl to patys Jančaičiai kreipėsi į pareigūnas. Kitą dieną jis buvo rasti bendraklasio namuose.
„Globėjai liepė daug dirbti, neleido valgyti, todėl pabėgome“, – policijai tada sakė jaunuoliai, tačiau į šiuos jų pasakojimus niekas per daug nesigilino.
Kaltę neigė
Patys prigauti globėjai kategoriškai neigė padarę kažką blogo ir tikino niekada vaikų nemušę.
„Keiksmažodžių ar įžeidimų vaikų atžvilgiu niekada nenaudojau. Fizinių bausmių vaikams už netinkamą elgesį niekada nenaudojau, pagrindinė vaikams skiriama bausmė yra liepimas išeiti į kitą kambarį ir pasėdėti vienam kurį laiką“, – tikino G. Jančaitis.
Aiškindamas, iš kur jų namuose atsirado guminė lazda, globėjas tvirtino, kad prieš 15 metų ją atidavė dėdė ir nuo to laiko ji mėtėsi garaže. Visgi per kratą ji rasta kambario spintoje.
„Neįsivaizduoju, kaip ji atsirado miegamajame, – gynėsi G. Jančaitis. – Gali būti, kad ją ten iš anksto padėjo vaikas, nes jis sakė, kad buvo mušamas ta lazda.“
Globėjai kategoriškai neigė ir tai, kad draudė vaikams valgyti ar kitaip juos žiauriai bausdavo. Kai G. Jančaičiui pareigūnai davė išklausyti slapta darytus įrašus, jis pareiškė, kad balsas – visai ne jo.
„Pas mus visiškai nebūna tokių riksmų, aš nerėkiu šitaip ant vaikų, nesikeikiau, vaikų nemušu. Ar fone girdimas moteriškas balsas yra mano žmonos, negaliu pasakyti. Viename įraše kur kalbama su vaiku, kuriam yra 15 metų, o jis viską daužo ir niokoja, gali būti, kad ten mano žmona kalba apie L. M., nes jis savo kambarį tyčia niokodavo, daužydavo skyles ir panašiai. Ar kituose įrašų vietose girdimas moteriškas balsas yra mano žmonos, negaliu pasakyti, manau kad ne, ten montažas, nes mes su vaikais taip nešnekame, kaip tuose įrašuose girdima“, – aiškinosi jis.
Tą patį kalbėjo ir E. Jančaitienė, kuri tvirtino, kad pateikti kaltinimai ją tiesiog šokiravo.
„Nesupratu, dėl ko jis galėtų skųstis, nes viskas buvo labai gerai ir gražiai, važiavo prie jūros, į vandens parką, prieš jam išvažiuojant apsikabinome, gražiai šnekėjome, jį nuvežiau į stovyklą“, – stebėjosi ji.
Nepaisant to, po viso tyrimo, Jančaičiai nepanoro savo tiesos įrodinėti teisme, jie sutiko su prokuroro pasiūlymu atlikti gana švelnias bausmes ir viską užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Prokuroro teikimą išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Jolanta Ramonienė sutiko Jančaičius pripažinti kaltais.
„Nustatyta, kad Edita ir Gediminas Jančaičiai globotinių atžvilgiu sistemingai, nuolat vartojo fizinį smurtą – mušė juos suduodami į įvairias kūno vietas virve, diržu, ranka, gumine lazda, žaislais, šlepete, kitais įrankiais, vaikai buvo verčiami klūpėti, daryti pritūpimus, atsispaudimus, buvo laikomi uždaryti vonios ir kituose kambariuose.
Visi šie veiksmai buvo atliekami neva auklėjimo tikslais, tai buvo bausmės už netinkamą vaikų elgesį – už tai, kad neklauso, nemiega, triukšmauja ir pan. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad fizinis smurtas buvo naudojamas beveik kiekvieną dieną, mušė visus vaikus“, – rašoma teismo įsakyme.
Be to, vaikus globėjai nuolat vadino įžeidžiančiais, žeminančiais žodžiais – kvailiais, durniais, debilais, karve, storašikne.
„G. Jančaitis ir E. Jančaitienė sistemingai naudodami fizinį ir psichinį smurtą neva kaip auklėjimo priemonę, piktnaudžiavo savo, kaip globėjų, teisėmis ir pareigomis, sistemingai fiziškai ir psichologiškai gniuždė savo mažamečius ir nepilnamečius globotinius ir žiauriai su jais elgėsi.
Šie jų veiksmai pagal savo pobūdį, intensyvumą, dažnumą buvo pavojingi, dėl tokių veiksmų vaikai jautė ilgalaikę baimę, pažeminimą, fizinį skausmą. Kaltinamųjų veiksmai buvo ilgalaikiai, nuolatiniai, pastovūs, tikslingi. Tai rodo, jog jų veika piktnaudžiaujant savo kaip globėjų teisėmis buvo pavojinga, todėl jie pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – konstatavo teismas.
