Taip pat teisė į prieglobstį užtikrinama Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių chartijos 18 straipsniu. 19 straipsniu draudžiamas kolektyvinis asmenų išsiuntimas ir jų apsauga nuo perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo į valstybę, kurioje yra didelė mirties bausmės, kankinimo arba kitokio nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo rizika.
Svarbu priminti, kad teisinėje terminologijoje naudojamas dvi sąvokas: pabėgėlis ir prieglobsčio prašytojas.
Prieglobsčio prašytojas yra asmuo, kurio prašymas suteikti pabėgėlio statusą dar neišnagrinėtas arba prieglobsčio prašytojo sąvoka gali būti taikomas asmeniui, dar nepateikusiam prašymo, arba jau laukiančiam sprendimo. 1
951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso apibrėžia pabėgėlį, kaip asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, yra už savo kilmės šalies ribų, negali ar bijo naudotis tos šalies gynyba, arba dėl persekiojimo baimės negali, ar bijo į ją grįžti.
Pastaraisiais metais į ES atvyko daug pabėgėlių, kurie buvo palikę savo namus dėl terorizmo, karo ar jų vyriausybių grasinimų. Finansinių ir socialinių garantijų atžvilgiu, Lietuva nėra patraukli pabėgėliams ir dėl savo geografinės padėties Lietuva nelegaliems migrantams, kurių pagrindinis tikslas pasiekti Vakarų Europos šalys, yra tik vienas iš tranzito taškų.
Kritinė politinė situacija Baltarusijoje ir ES įvestos sankcijos bei apribojimų priemonės „kaimyninei“ Baltarusijai, kurios buvo patvirtintos, reaguojant į 2020 m. rugpjūčio mėn. Baltarusijoje vykusius prezidento rinkimus, kurie pasak daugumos pasaulio šalių atstovų buvo nesąžiningi ir kurių rezultatų didžioji pasaulio politinio elito dauguma net nepripažino, o taip pat reaguojant į taikių protestuotojų, opozicijos narių, žiniasklaidos atstovų bauginimą bei taikomas smurtines represijas prieš juos, daro įtaką didėjantiems pabėgėlių skaičiams.
Tačiau padidėjusių migrantų skaičius Lietuvoje galėtų padėti Valstybei užpildyti laisvas darbo rinkos vietas ir padėti privačiam sektoriui atsirinkti tinkamus darbuotojus. Kaip pavyzdys, 2021 m. birželį, Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnyboje buvo įregistruota daugiau nei 60,6 tūkstančių laisvų darbo vietų. Tačiau per mėnesį įdarbinta buvo tik 24 841 ir buvo išduoti 4764 leidimai dirbti užsieniečiams.
Daugiau nei prieš pusantrų metų, 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojo įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (UTPĮ) pakeitimai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioję pakeitimai papildė UTPĮ įtvirtintą prieglobsčio prašytojų teisių Lietuvos Respublikoje sąrašą, pagal kurį prieglobsčio prašytojams buvo suteikta teisė dirbti. Atkreiptinas dėmesys, kad šia įstatyme įtvirtinta teise nuo 2020 m. sausio 1 d. prieglobsčio prašytojai gali pasinaudoti tik tokiu atveju, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Migracijos departamentas) nepriima sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės.
Tai reiškia, jog tam, kad prieglobsčio prašytojai galėtų pasinaudoti UTPĮ įtvirtinta teise, turi būti nustatytos dvi kumuliatyvios (egzistuojančios kartu) sąlygos:
1) Migracijos departamentas per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo;
2) toks sprendimas nebuvo priimtas nesant prieglobsčio prašytojų kaltės.
Migracijos departamentui per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nepriėmus sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės, prieglobsčio prašytojai turi teisę kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo dirbti išdavimo. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą, įsitikinęs, kad sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nepriimtas laiku ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės, bei nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas įgijo teisę dirbti, prieglobsčio prašytojui suteikia teisę dirbti tai nurodydamas užsieniečio registracijos pažymėjime. Nuo šio momento prieglobsčio prašytojas tampa darbo rinkos dalyviu.
Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 liepos 25 d. buvo sulaikyta daugiau nei 2750 netesėtų migrantų. Šis skaičius yra 34 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų asmenų, – net 1631 yra Irako piliečių ar jais prisistačiusiųjų užsieniečių. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 81 Irano, 78 Gvinėjos, po 77 Afganistano, Rusijos ir Sirijos bei kitų šalių piliečiai.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu prašymų suteikti prieglobstį Lietuvoje skaičius ženkliai padidėjo, bei į tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesas užtrunka ilgiau nei vienerius metus, tikėtina, kad didžiajai prieglobsčio prašytojų daliai bus suteikta teisė dirbti bei galės tobulinti profesinius ir socialinius įgūdžius bei sėkmingai integruotis į kultūrinį gyvenimą gavus prieglobstį Lietuvoje.
