Atsako STT: ar dovana gydytojui po atliktos operacijos – irgi kyšis?

Mano motina buvo gydoma ligoninėje, jai buvo atlikta operacija, prieš kurią ji „atsidėkojo“ gydytojui duodama pinigų. Ar gydytojas turėjo teisę iš jos paimti pinigus?

Į skaitytojos klausimą atsako Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Jei gydytojas dirba valstybės ar savivaldybės įstaigoje (poliklinikoje, ligoninėje), tokia „dovana po operacijos“ yra laikoma kyšiu. Dovana visų pirma turėtų būti suprantama kaip neatlygintinai perduodamas turtas ar turtinė teisė (reikalavimas) kitai šaliai nuosavybės teise arba atleidimas nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Dovana tradiciškai yra perduodama kitam asmeniui kokia nors proga, siekiant pasveikinti arba pradžiuginti, nenorint gauti naudos, o kyšis, šiuo atveju, turėtų būti suprastas kaip neteisėtas atlygis už tam tikrą veikimą ar neveikimą. Taigi kyšis – įvardytas „dovana“ – lieka kyšis.

Kartais manoma, kad „dovana“ yra įteikiama po tarnautojo veiksmo atlikimo, o kyšis prieš veiksmo atlikimą. Tačiau tai – klaidinga nuomonė. Pavyzdžiui: jei valstybės tarnautojui ar gydytojui perduodamas brendžio butelis, 100 eurų, auksinis rašiklis ar pan. už tai, kad jis kažką padarė (padarys) „dovanotojo“ naudai, tai vis tiek bus kyšis, o pačio atlygio įvardijimas „dovana“ nekeičia nei kyšio, nei kyšininkavimo sampratos. O tokio pat brendžio butelio dovanojimas gimtadienio proga artimam giminaičiui, nors jis ir dirba savivaldybėje, nebus kyšis, nes tokiu atlygiu nesiekiama jokių jo veiksmų ar kitokio valios paveikimo.

Civiliniame kodekse uždrausta dovanoti ir priimti dovanas valstybės ir savivaldybių tarnautojams ir jų šeimų nariams, artimiesiems, kai toks „dovanojimas“ susijęs su jų atliekamomis tarnybos funkcijomis. Visais atvejais, kai kyla abejonių, teisingiausia pasirinkti neutraliausią elgesio variantą – nedovanoti, neperduoti vertybių, nes asmuo, kuriam atsilyginama, atsidėkojama, už darbą gauna atlyginimą.

Ar nusikaltimas – duoti kyšį?

Nusikaltimą daro žmogus, kuris, siekdamas patenkinti savo interesus, įteikia piniginį ar kitokį atlygį valstybės tarnautojui ar pareigūnui. Pavyzdžiui: vairuotojas, pažeidęs eismo taisykles, siūlo „susitarti“ – asmeniškai pareigūnui sumokėti mažiau nei nustatyta bauda. Šis nusikaltimas vadinamas pareigūno papirkimu.

Už papirkimą gali būti baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu nuo ketverių iki septynerių metų.

Atsakomybės už kyšio ėmimą neišvengs ir kyšį imantis asmuo (šiuo atveju gydytojas). Už kyšininkavimą gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki aštuonerių metų.

Kada galima kreiptis į STT?

Kreiptis reikėtų tuo atveju, jei asmuo mano turįs žinių arba pagrįstų įtarimų apie valstybės tarnautojų ir pareigūnų daromus ar ketinamus daryti korupcinius nusikaltimus: kyšininkavimą, dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir panašiai.

STT galite pranešti, tiek pateikdami informaciją el. būdu (palikdami pranešimą www.STT.lt interneto svetainėje, mobiliojoje programėlėje „Pranešk STT“, rašydami el. laišką [e-mail]) arba atvykę į artimiausią STT padalinį pranešimą palikti vietoje. STT turi padalinius ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Taip pat Tarnyba turi visą parą veikiančią STT telefono liniją – (8 5) 266 3333, kurią galite paskambinti ir informuoti apie jums žinomus korupcijos atvejus.

Ar STT užtikrina informacijos šaltinių konfidencialumą?

Taip, tai yra susitarimo su informacijos šaltiniu sąlyga, kurios STT pareigūnai laikosi visada.