Nusikaltimas, dėl kurio teisme dabar aiškinasi E. Voiniušas ir I. Gridnevas, įvykdytas praėjusių metų gruodžio 8-osios vakarą Vilniuje, netoli Kuršių gatvės esančiame miškelyje.
Kaip nurodoma kaltinime, per išgertuves kilus konfliktui, E. Voiniušas ir I. Gridnevas puolė kartu buvusį Jaroslavą. Kojomis ir rankomis jam buvo suduota daugybė smūgių. Po egzekucijos vyras atsidūrė ligoninėje, bet jau buvo paniręs į komą, o po kelių savaičių jo gyvybė užgeso. Abu kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies.
Užmušti nesitikėjo
„Prisipažįstu sumušęs, o kad užmušiau, nežinau, nesu ekspertas ir negaliu vertinti tokių dalykų“, – teismui sakė E. Voiniušas.
Duodamas parodymus jis atskleidė, kad su Jaroslavu gyveno tame pačiame rajone ir buvo praktiškai kaimynai, taip ir susipažino. Tiesa, kol kas nėra visiškai aišku, dėl ko įvyko mirtimi pasibaigęs konfliktas.
„Aš pradžios konflikto taip ir nesupratau“, – prisipažino pats E. Voiniušas. Anot jo, trijulė kartu su dar viena mergina gurkšnojo šampaną. Ginčas kilo tuomet, kai kažkas iš kompanijos apkaltino Jaroslavą, esą jis prieš dešimtmetį išprievartavo kartu buvusią panelę.
„Dėl to prasidėjo konfliktas. Tada kilo muštynės. Pamačiau, kad Igoris jį muša, tada ir aš priėjau, sudaviau jam. Apsidaužėm normaliai visi trys“, – dėstė kaltinamasis.
Jis tvirtino, kad sumuštas vyras trumpai pagulėjo, o tada atsistojęs pėsčiomis pasuko link miesto. Patys mušeikos sėdo į automobilį ir išvažiavo tęsti linksmybių – valgė picas ir gėrė degtinę.
„Dabar tai supratau, kad nuo mano smūgių gali žmogus numirt. Bet net minties tokios neturėjau žmogų užmušti. Atsiprašau, kad taip įvyko, niekas nenorėjo užmušti. Susimušti, taip, bet ne užmušti. Labai gailiuosi“, – sakė E. Voiniušas.
Jaroslavas dar sugebėjo paskambinti draugams ir paprašyti pagalbos. Jie, išvydę žiauriai sumuštą vyrą, nedelsiant iškvietė jam greitąją. Tačiau ligoninėje Jaroslavas paniro į komą.
Pats I. Gridnevas savo įvykių versijos neišdėstė, jis parodymus sutiko duoti tik po to, kai bus apklausti visi liudytojai.
Prisiminė grasinimus
Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta vyresnioji nužudyto vyro sesuo ir brolis. Jie siekia iš kaltinamųjų prisiteisti po 20 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti
Teisme ašaras sunkiai tramdžiusi nukentėjusioji Renata sakė, kad apie tai, kas atsitiko broliui, sužinojo kitą dieną.
„Man naktį buvo skambinta iš nepažįstamo numerio. Ryte perskambinau, atsiliepė mergina, ji pasakė, kad Jaroslavas komoj, ligoninėj. Jį sumušė“, – prisiminė moteris.
Ta pati mergina Renatai nurodė ir abu vaikinus, kurie negailestingai smurtavo prieš jos brolį. Moteris nusprendė pati su jais pasikalbėti ir gavo E. Voiniušo telefono numerį, nors anksčiau jo nepažinojo.
„Paskambinau jam, jis atsiliepė. Klausiu, tu žinai, ką tu padarei. Sako taip, žinau, teisingai padariau“, – pokalbį atpasakojo ji.
E. Voiniušas po to numetė ragelį, tačiau po kelių valandų vėl perskambino Renatai.
„Jis tada man sako, kad nelįsčiau, kur nereikia, nes bus man taip pat. Sako, Naujininkuose vaikščiok atsargiai“, – prisiminė moteris.
Visi – su kriminaline praeitimi
Tiek kaltinamieji, tiek jų auka, jau turėjo kriminalinės patirties ir yra sėdėję už grotų. Kaip atskleidė Jaroslavo sesuo, jos brolis iš kalėjimo išėjo 2020-ųjų metų vasarą, ten atsidūrė dėl telefoninio sukčiavimo.
„Jis labai stengėsi normaliai gyventi. Jis išsinuomojo butą, dirbo statybose“, – pasakojo Renata ir pridūrė, kad nepaisant paslydimų, jis buvo geraširdis žmogus.
Ji netikėjo nužudymu kaltinamų vyrų kalbomis, esą brolis sumuštas buvo dėl kažkokio prieš dešimtmetį įvykdyto išprievartavimo. Ji papasakojo, kad nesutarimų priežastis galėjo būti ir kitą.
„Jis man sakė, kad jį vadinami draugai buvo išvežę į mišką, liepė kasti duobę. Ir po to jis yra prašęs duoti 3 tūkst. eurų. Jie kažkada visi draugiškai užsiiminėjo aferomis ir kažkokių pinigų nepasidalino“, – užsiminė ji, tačiau daugiau nieko papasakoti negalėjo, nes apie šią brolio gyvenimo pusę pati daug nežinojo.
Vos išgirdęs apie šį įvykį, iš savo vietos pašoko I. Gridnevas. Jis teismui paaiškino, kad tik liepą lygtinai buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos, o nuo tada iki lapkričio nešiojo apykoję ir griežtai laikėsi kardomųjų priemonių. Todėl jis nieko bendro su Jaroslavo išvežimu į mišką neturėjo.
Tikrąją konflikto priežastį teismas aiškinsis ir toliau, į artimiausius posėdžius planuojama kviesti jo draugus bei pažįstamus.
