Vienoje Lietuvoje įmonėje elektromontuotoju dirbantis Saulius S. šių metų sausio viduryje išvyko į komandiruotę Švedijoje. Prieš kelionę vyras pasidarė koronaviruso testą, kuris buvo neigiamas.

Visgi iki kovo turėjusi trukti komandiruotė baigėsi gerokai anksčiau nei planuota, nes užsakovas atsisakė darbininko paslaugų, o jo viršininkui A. A. teko skubiai organizuoti pavaldinio kelionę namo.

Kaip teisėsaugai po to dėstė A. A., jis rado kelto bilietus, tačiau suprato, kad Saulius nespės iki kelionės pasidaryti koronviruso testo, kuris buvo būtinas norint grįžti namo, todėl nusprendė pagudrauti.

„Nuskenavau prieš kelionę jo darytą testą ir su programa „Paint“ pakeičiau tyrimo liudijimo numerio pirmąjį skaičių, datą ir laiką. Tuomet tą testą nusiunčiau Sauliui į telefoną“, – pasakojo jis.

Ši gudrybė išdegė - Sauliui su suklastotu testu pavyko sėkmingai grįžti į Lietuvą. Tada jis nusprendė testu pasinaudoti siekdamas išvengti saviizoliacijos. Pagal galiojusią tvarką, izoliuotis grįžus iš užsienio nebuvo būtina pateikus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) neigiamą testą.

Internetu į informacinę sistemą dokumentą įkėlęs vyras laukė žinių iš NVSC. Tačiau Marijampolės departamento specialistams kilo įtarimas, nes vyras pateikė neva vasario 4 dieną Lietuvoje atlikto testo rezultatus, tačiau į šalį iš Švedijos grįžo tik vasario 6-ąją.

Pasigilinę į situaciją, specialistai išsiaiškino, kad jokio testo Saulius atlikęs net nebuvo, o pateiktas dokumentas – suklastotas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Šią informaciją jie iškart perdavė Marijampolės prokuratūrai, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Už šį nusikaltimą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Sulaukęs įtarimų Saulius savo kaltę iškart pripažino. todėl prokurorė kreipėsi į teismą prašydama visą procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Šį kreipimąsi išnagrinėjus Marijampolės apylinkės teisme, nuspręsta anksčiau triskart teistą vyrą pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. Jam skirta 3 tūkst. eurų bauda, bet kadangi vyras savo kaltę pripažino, ši jam sumažinta trečdaliu ir už pasinaudojimą suklastotu dokumentu jam teks sumokėti 2 tūkst. eurų.

Tuo metu pareigūnai atskyrė tyrimą dėl Sauliaus viršininko A. A. veiksmų ir toliau jį tęsia, jam taip pat gresia baudžiamoji atsakomybė.

Testų klastojimas – problema visoje Europoje

Su COVID-19 testų klastojimu susiduriama visoje Europoje. Metų pradžioje net „Europolas“ perspėjo, kad itin pagausėjo sukčių grupuočių, kurios neigiamus testų rezultatus pardavinėja net ir už 300 eurų.

„Kol dėl pandemijos galioja kelionių apribojimai, labai tikėtina, kad nusikaltėliai pasinaudos proga gaminti ir pardavinėti padirbtas neigiamų COVID-19 testų pažymas“, – nurodė Europolas.

„Atsižvelgiant į plačiai paplitusias technologines priemones – geros kokybės spausdintuvus ir programinę įrangą – apgavikai sugeba pagaminti aukštos kokybės padirbtus, suklastotus ar netikrus dokumentus“, – sakoma Hagoje įsikūrusios agentūros pranešime.

Delfi jau anksčiau rašė ir apie klastojimo grėsmes Lietuvoje, nes kai kurios laboratorijos neigiamus testus išduoda paprastame lape be jokių vandens ženklų, QR kodų.

Keleivių COVID-19 testavimo paslaugų oro uostuose pristatymas

Kaip pasakojo gydytojas, „Medicina practica“ laboratorijos direktorius Svajūnas Barakauskas, jo vadovaujama laboratorija buvo sulaukusi skambučių iš užsienio šalių pareigūnų dėl bendrovės sertifikatų autentiškumo, ir su klastotėmis jau teko susidurti.

„Mes gavome užklausų iš keturių skirtingų Norvegijos policijos komisariatų ir trims patvirtinome, jog tyrimai tikrai atlikti mūsų laboratorijoje, tačiau vienas iš jų buvo gėdingai sufalsifikuotas. Į šį atvejį reagavome kaip į force majeure ir suskubome ieškoti spaustuvės, kuri kaip įmanoma greičiau galėtų padėti išspręsti sertifikatų saugumo klausimą, nes kitaip atrodysime labai prastai“, – Delfi pasakojo gydytojas.

Žinomas keliautojas Danas Pankevičius yra sakęs, kad neapsaugoti laboratorijų testų rezultatų sertifikatai gali kelti grėsmę ne tik geram laboratorijos vardui, bet ir kitų keliautojų saugumui.

„Nemačiau visų Lietuvos laboratorijų išduodamų sertifikatų, negaliu už visas kalbėti. Teko matyti tik kelių iš jų. Visi dokumentai – be menkiausių apsaugos priemonių, itin lengvai padirbami. Tereikia poros minučių įrašant norimą pavardę ar datą. Manau, ir pačios testų kainos Lietuvoje verčia žmones juos padirbinėti. Tikrai atsiranda manančių, kam 5 asmenų šeimai mokėti beveik 500 eurų, jei gali pats juos pasidaryti akimirksniu. Jei manote, kad tai nevyksta, labai klystate, – sakė keliautojas ir pabrėžė esantis kategoriškai nusiteikęs prieš tokius dalykus, nes nori būti tikras, kad lėktuve sėdi šalia sveiko žmogaus. – Nėra pasaulyje vienos sistemos, kiekviena laboratorija turi savo sukurtas testų rezultatų formas. Galite įsivaizduoti, kiek įvairiausių formų keliautojai pateikia pasaulio oro uostuose atsakingiems asmenims. Nėra kaip jų patikrinti, jei nurodyti tik telefonų numeriai, be QR kodų ir kitų apsaugos priemonių. Jei ir paskambintų, tai dar klausimas, ar laboratorijų atstovai suteiktų reikalingą informaciją neidentifikuotam asmeniui kitame laido gale.“