Ir nors vėliau skrydžių bendrovės darbuotojai keleivių atsiprašė dėl sukeltų nepatogumų, papildomai penkias valandas oro uoste skrydžio į Egiptą laukusių poilsiautojų tai nė kiek neguodė – aštuoni keleiviai susivienijo ir pateikė pretenziją, prašydami sumokėti kompensaciją. Kadangi aviakompanija atsisakė atlyginti patirtą žalą, poilsiautojai nenuleido rankų ir kreipėsi į kompensacijas išsiieškoti padedančią bendrovę, o ši – į teismą.

Bylą dėl keleivių teisių pažeidimo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad skrydis į Egiptą vėlavo daugiau kaip 3 valandas, todėl aviakompanija privalo kiekvienam keleiviui sumokėti po 400 eurų kompensaciją. Iš viso – 3,2 tūkst. Eur.

Šias kompensacijas keleiviams turės sumokėti Lenkijoje registruota oro bendrovė „Smartwings Poland sp. z o. o.“ („Smartwings“) – ji buvo įsipareigojusi laiku iš Vilniaus į Marsa Alarm oro uostą nuskraidinti poilsines keliones įsigijusius poilsiautojus. Šią išvyką organizavo turizmo agentūra „Itaka Lietuva“.

Neįtikėtina, bet poilsiautojams prireikė daugiau kaip pustrečių metų, kad jiems priklausančios kompensacijos būtų priteistos.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kelionių agentūroje „Itaka Lietuva“ poilsines keliones prie Raudonosios jūros įsigiję poilsiautojai į Egiptą turėjo išskristi dar 2018 m. lapkričio 20 d. 18.15 val., bet lėktuvas pakilo tik kitos dienos naktį – 1 val.

Atidėjus skrydį, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas keleiviai turi teisę gauti komensaciją. Kadangi nuo Vilniaus iki Marsa Alarm oro uosto yra daugiau kaip 3,3 tūkst. kilometrų, keleiviai turėjo teisę gauti 400 Eur dydžio kompensaciją.

Bet ją sumokėti Lenkijos aviakompanija atsisakė. Tiesa, atsakydami į vienos keleivės pareikštą pretenziją, bendrovės darbuotojai atsiprašė „už visus nepatogumus“ ir nurodė, kad skrydžio „vėlavimas atsirado dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo kontroliuoti“. Šiai keleivei oro bendrovė pasiūlė sumokėti 200 Eur kompensaciją.

Gindami savo teises keleiviai kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją, prašydami padėti išsireikalauti jiems priklausančias kompensacijas. Tačiau, kaip paaiškėjo, „Smartwings“ net nereagavo į valstybės institucijos raštą. Atsakymo iš Lenkijos nesulaukta ir papildomai pareikalavus pateikti įrodymus, kad skrydis vėlavo dėl ypatingų aplinkybių arba – sumokėti keleiviams kompensaciją.

Susivieniję keleiviai nutarė nenuleisti rankų ir kreipėsi į vieną bendrovę, kuri tarpininkauja keleiviams išieškant kompensacijas iš aviakompanijų. Kadangi keleiviai savo teisę gauti kompensaciją perleido bendrovei, ši kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš „Smartwings“ 3,2 tūkst. Eur kompensaciją.

Byla buvo iškelta Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau į aštuonių keleivių reiškiamas pretenzijas oro vežėjas net nebandė reaguoti – trumpame atsiliepime teismui tenurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

„Išsamesni nesutikimo su ieškiniu motyvai ir argumentai atsiliepime į ieškinį nenurodyti, tik pažymima, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą“, – oro vežėjo poziciją citavo teismas.

Bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas konstatavo, kad oro vežėjas nepateikė įrodymų, kad iš Vilniaus į Marsa Alarm oro uostą vykdytas skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių „Smartwings“ negalėjo kontroliuoti ir kurios šalintų Reglamente įtvirtintą prievolę mokėti kompensacijas atidėto skrydžio keleiviams.

Foto: Scanpix

Be to, teismas pabrėžė, kad keleiviai savo kompensacijas perleido jiems atstovaujančiai bendrovei, todėl žala jai ir turi būti sumokėta. Be to, priteisdamas kompensacijas teismas taip pat nurodė sumokėti 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylą pralaimėjęs Lenkijos oro vežėjas nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir jį apskundė apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. „Smartwings“ skunde buvo teigiama, kad sprendimas turi būti panaikintas dėl jurisdikcijos taisyklių pažeidimo, nes bylą dėl kompensacijų priteisimo turėjo nagrinėti ne Lietuvoje, o Lenkijoje esantis teismas.

„Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamą ginčą priskyrė savo kompetencijai“, – nurodė oro bendrovės atstovai.

Jie taip pat pažymėjo, kad šioje byloje turėjo būti taikomas senaties terminas, kuris yra numatytas bendrovės keleivių ir bagažo vežimo oro transportu sąlygose. Koks šis terminas, nenurodė.

Su tokia oro vežėjo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutiko – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra išaiškinęs, kad aviakompanijai bylą iškėlęs keleivis turi teisę pats nuspręsti, kokios valstybės teisme iškelti bylą – arba lėktuvo išvykimo, arba – atvykimo vietos.

„Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, ESTT išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai dėl jurisdikcijos nepriskirtinumo Lietuvos teismams laikytini teisiškai nepagrįstais“, – nurodoma teisėjos Ramunės Mikonienės pirmininkaujamos kolegijos nutartyje.

Pasak teismo, keleiviai teisę reikšti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo gali reikšti ne vėliau kaip po 3 metų nuo skrydžio atidėjimo ar atšaukimo momento, be to, šiuo atveju jie pagrįstai reikalavo atlyginti patirtą žalą, nes skrydis vėlavo daugiau kaip 3 val.