Kaip informuoja teismas, pirmasis įvykęs posėdis prasidėjo kaltinamojo prašymu nušalinti nuo bylos nagrinėjimo prokurorus Gedgaudą Norkūną ir Aleksandrą Kazakovą dėl neva galimo jų šališkumo kaltinamojo atžvilgiu. Teismas šio prašymo netenkino, nurodęs, kad prokuroras G. Norkūnas šiame procese nebedalyvauja, o dėl prokuroro A. Kazakovo, teismo manymu, kaltinamasis nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti prokuroro nešališkumu.

Kaltinamojo G. Rusecko gynėjas advokatas Sigitas Židonis teismui pateikė du prašymus. Pirmiausia, jis paprašė išreikalauti iš prokurorų tam tikrus dokumentus, pagal kuriuos advokatas Drąsutis Zagreckas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmuo, padėjęs atskleisti nusikalstamą veiką. Advokatas teigė, kad jo klientas nebuvo apie tai informuotas, todėl negalėjo pasinaudoti teise apskųsti šiuos sprendimus.

Kitas advokato prašymas buvo susijęs su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu. Advokatas prašė teismo pareikalauti, kad prokurorai pateiktų dokumentus, kurie galėtų paliudyti, kad pirminiai kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti teisėtai.

Teismas pirmojo prašymo netenkino, pažymėjęs, kad visi advokato minimi dokumentai (prokuroro nutarimas ir teismo nutartis) apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą D. Zagreckui byloje yra, su jais buvo galima susipažinti. Šiuo metu dokumentai jau yra įsiteisėję, o jų apskundimo terminai yra pasibaigę.

Antrąjį prašymą teismas tenkino. Teismas nurodė prokurorui kitam posėdžiui pateikti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo dokumentus.

Kaltinamasis G. Ruseckas taip pat prašė grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorams, kad šie ištaisytų jo trūkumus. Kaltinamojo nuomone, dokumente esantys netikslumai ir klaidos varžo jo teisę į gynybą.
Teismas prašymo netenkino, pažymėjęs, kad kaltinimo formuluotė yra prokuroro prerogatyva, o ir pats kaltinimas proceso metu gali keistis.

„Prokuroro parinkta kaltinimo formuluotė nėra pagrindas teigti, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų", – sakė teisėjas Sigitas Bagdonavičius.

Teismui pradėjus nagrinėti bylą prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą. Jame nurodoma, kad 2018 m. G. Ruseckas susitarė duoti 22 tūkst. eurų kyšį advokatui D. Zagreckui, kad šis paveiktų tuometį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Kęstutį Jucį. Buvo tikimasi, kad teisėjas panaikins Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir išteisins advokato G. Rusecko atstovaujamus asmenis.

2018-ųjų pavasarį priimtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš viso keturi asmenys buvo nuteisti dėl dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto iššvaistymo. Jiems skirtos baudos arba lygtinės laisvės atėmimo bausmės. Teismas iš vieno nuteistųjų taip pat konfiskavo beveik pusės milijono eurų vertės turto. Nuteistieji šį nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui, bylą nagrinėjančiai kolegijai tuomet pradėjo vadovauti teisėjas Kęstutis Jucys.

Be to, G. Ruseckas kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugpjūtį susitarė duoti 1 tūkst. eurų kyšį advokatui D. Zagreckui, kad šis paveiktų Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką. G. Ruseckas tikėjosi, kad skyriaus pirmininkas, pažeisdamas nustatytą tvarką Klaipėdos apygardos teisme, G. Rusecko atstovaujamo nuteistojo apeliacinį skundą paskirs nagrinėti konkrečiam Klaipėdos apygardos teismo teisėjui.

Teisėjo paklaustas, ar suprato, kuo yra kaltinamas ir ar sutinka su kaltinimu, G. Ruseckas pasakė, kad kaltinimą supranta, tačiau kaltės nepripažįsta. Kaltinamasis nurodė, kad savo paaiškinimus duos ir į klausimus atsakys po to, kai byloje bus apklausti visi liudytojai.

Ši Panevėžio apygardos teismo nagrinėjama baudžiamoji byla yra atskirta iš didelio ikiteisminio tyrimo dėl galimos plataus masto teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos. Ši byla dar tiriama Specialiųjų tyrimų tarnyboje.