Didžiausią ažiotažą ir diskusijas Seime įstatymo pakeitimas kėlė dėl etikos komisijų žiniasklaidos priemonėms, todėl tam tikriems esminiams rinkos pakeitimais neliko eterio, nors įvedamas iš principo naujas senos veiklos reguliavimas ir mokesčiai.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, numatyta reguliuoti dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, kurios iš principo apima platformų sukūrimą ir valdymą, kurios leidžia šių platformų naudotojams (vartotojams) dalintis su kitais vaizdo įrašais, kai tokios platformos kūrėjas neprisiima redakcinės atsakomybės. Paprastai tariant, visoje Europos Sąjungoje sureguliuojamos tokios platformos kaip Youtube, Instagram, Facebook ir pan.
Vienas esmingiausių Įstatymo pakeitimų yra jurisdikcijos taisyklių nustatymas tokios paslaugos teikėjams, kuris savo esme yra grindžiamas įsisteigimo principu. Taigi, platformos operatorius bus laikomas priklausantis Lietuvos jurisdikcijai, jei atitinka bent vieną iš sąlygų: yra įsisteigęs Lietuvoje; arba nėra įsiteigęs, bet jį patronuojančioji įmonė yra įsisteigusi Lietuvoje arba jis priklauso įmonių grupei, kuri yra Lietuvoje. Tai praktikoje reiškia, kad Lietuva reguliuos ir nerinks papildomų mokesčių iš jau minėtų platformų. Tačiau ji palies vietines platformas, ir jų veiklą esmingai paveiks.
Pirmiausia, tokių platformų valdytojai, prieš pradėdami šią veiklą, privalės pranešti Radijo ir televizijos komisijai apie planuojamas teikti dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas. Tai reiškia, kad Lietuvoje bus taikomas išankstinio notifikavimo reikalavimas, kurio nesilaikant Komisija galės kreiptis į teismą su prašymų stabdyti tokių subjektų veiklą neribotam laikotarpiui.
1. Įgyvendinti visas Įstatyme numatytas nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio priemones;
2. Užkirsti kelią draudžiamos skleisti informacijos (kaip pavyzdžiui, karo propagandos, rasinės neapykantos kurstymo ir t.t.) platinimui;
3. Užtikrinti reklamos reikalavimų laikymąsi;
4. Aiškiai informuoti vartotojus apie vaizdo įrašuose skleidžiamus komercinius audiovizualinius pranešimus;
5. Laikytis savo arba kitų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų priimto elgesio (etikos) kodekso dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai.
Ką tai reiškia praktikoje? O gi tai, kad kiekvienas iki šios dienos nereguliuotas platformos valdytojas, turės:
1. Kreiptis į Komisiją ir notifikuoti savo veiklą;
2. Mokėti įmokas komisijai, kurios sudarys 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugomis; ir
3. Užtikrinti aukščiau minėtų reikalavimų laikymąsi.
Todėl kiekvienas platformos valdytojas turės peržiūrėti savo turimas platformos paslaugų teikimo sąlygas ir numatyti reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos, nuostatas dėl reikalavimų taikomų komerciniams audiovizualiniams pranešimams. Taip pat turės įvertinti galimybę diegti papildomus funkcionalumus dėl reklaminio turinio deklaravimo, sukurti mechanizmus, kad platformos naudotojai galėtų notifikuoti netinkamą įstatymus pažeidžiantį turinį, užtikrinti asmens amžiaus tikrinimą, galutinių naudotojų valdomas tėvų kontrolės sistemas ir pan.
Nors įstatyme numatyta, kad konkrečias priemones pasirenka pats platformos valdytojas, tačiau Komisijai, nustačius, kad pasirinktos netinkamos priemones, ji galės įpareigoti įgyvendinti konkrečias priemones ar nurodyti jų įgyvendinimo būdus.
Laiko šiems darbams ir veiksmas atlikti įstatymų leidėjas nenumatė – įstatymas priimtas sausio 14, paskelbtas 26, o įsigalioja jau vasario 1 d.
