Dekretą dėl teisėjos R. Augustės atleidimo iš pareigų dar praėjusių metų gruodžio 23 d. pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda; jis taip pat sustabdė teisėjos įgaliojimus, kol bus priimtas sprendimas dėl atleidimo iš pareigų.
Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė teigė, kad pritaria prezidento dekretui, nes R. Augustė jau ne pirmą kartą buvo patraukta drausminėn atsakomybėn, tačiau išvadų nedarė.
„Teisėja savo nuomonę iškelia aukščiau visų, neišgirdome, kad teisėja savo elegesį vertintų kritiškai – nenoras pripažinti savo klaidų, nenoras taisyti savo elgesį yra nesuderinamas su tolesniu pareigų ėjimu, toks elgesys griauna pasitikėjimą teismais, tokie dalykai neturėtų būti toleruojami“, – sakė S. Rudėnaitė.
Tuo metu R. Augustė Teisėjų tarybos posėdyje aiškino, kad nesijaučia kalta padariusi ką nors neteisėto ir manė, kad neturėtų būti atleista iš teisėjos pareigų.
Už tai, kad Klaipėdos teisėja būtų atleista iš pareigų dėl vardo pažeminimo, pritarė visi 13 balsavime dalyvavę Teisėjų tarybos nariai.
Atleisti R. Augustę iš pareigų pasiūlė Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs teisėjai iškeltą drausmės bylą, – jis konstatavo, kad teisėja savo elgesiu pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso reikalavimą, jos elgesys pažeidžia Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo, padorumo, solidarumo principus.
Teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo R. Augustei buvo pateikęs Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas.
Teisėjų garbės teismas nustatė, kad teisėja nevykdė įstatyme įtvirtintos imperatyvios pareigos teismo pirmininkui pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji pati yra proceso šalis. Taip pat nustatyta, kad teisėja nenusišalino nuo civilinės bylos, kurioje viena iš šalių buvo „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.
Drausmės bylos duomenimis, teisėja R. Augustė ėmėsi nagrinėti šią civilinę bylą, nors su šiuo juridiniu asmeniu ne vienerius metus pati bylinėjasi keliuose Lietuvos teismuose.
Vėliau, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“ pareiškus nušalinimą, teisėja R. Augustė visgi nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, tačiau nagrinėdama jai pareikštą nušalinimą, nevertino, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl jos nešališkumo, nepasisakė dėl bylos dalyvio pareikšto nušalinimo motyvų, tačiau tai padarė visai kitais pagrindais – dėl neva jai daromo spaudimo, nutartyje nurodydama teiginius dėl kito to paties teismo teisėjo korupcinių ryšių.
Ši civilinė byla buvo perduota nagrinėti kitai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjai, tuomet teisėja R. Augustė teismo pirmininkui pateikė tarnybinį pranešimą dėl šios teisėjos, kuriame pateikė teisėjos priimtos nutarties vertinimą, bei, padariusi asmenines išvadas apie jos neteisėtumą, prašė spręsti teisėjos drausminės atsakomybės klausimą.
Toks teisėjos R. Augustės elgesys Teisėjų garbės teismo buvo įvertintas kaip kišimasis į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą ir pažeidžiantis konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.
Parinkdamas drausminės atsakomybės priemonę Teisėjų garbės teismas atsižvelgė į tai, kad teisėjos R. Augustės drausminės atsakomybės klausimas Teisėjų garbės teisme sprendžiamas ne pirmą kartą. 2013 m. ir 2017 m. Teisėjų garbės teismo sprendimais jai buvo skirti griežti papeikimai. Nors nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę, tačiau šiuos duomenis Teisėjų garbės teismas vertino kaip papildomai charakterizuojančius teisėją ir rodančius, kad teisėja išvadų nepadarė, jos elgesys nepasikeitė.
„Nuolatinis pagrindinių Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nepaisymas ir nesuvokimas leidžia teisėjos elgesį vertinti kaip nesuderinamą su teisėjų veiklos principais, žeminantį teisėjo vardą bei kenkiantį teismo autoritetui. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnės drausminės nuobaudos nebūtų pakankamai drausminančiosׅ“, – yra sakęs tuometis Teisėjų garbės teismo pirmininkas Virgilijus Grabinskas.
Teisėja R. Augustė Teisėjų garbės teismo sprendimą skundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau trijų teisėjų kolegija jos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
