„Dabar laisvės atėmimo vietose yra apie 100 užsieniečių, atliekančių bausmę, jie dažnai susiduria su kiek kitokiomis problemomis negu visi likę nuteistieji – nemoka kalbos, nežino įstatymų, teisinės sistemos, yra toli nuo savo šeimų, artimųjų, – sakė Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas. – Todėl Raudonojo Kryžiaus pagalba tokiems žmonės, o kartu ir bausmių vykdymo sistemai labai svarbi ir reikalinga.“

Teisiniais klausimais – pavyzdžiui, dėl migracijos ar prieglobsčio suteikimo – Lietuvoje kalinčius užsieniečius konsultuos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos paskirti advokatai, advokatų padėjėjai ir teisininkai.

Raudonojo Kryžiaus paskirti atstovai esant poreikiui teiks nuteistiesiems ir psichologinę pagalbą, taip pat padės atkurti ir palaikyti artimus ryšius su šeima bei artimaisiais. Dėl to Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkė Kristina Meidė ir Kalėjimų departamento direktorius šią savaitę pasirašė oficialų susitarimą.

Kristina Meidė ir Virginijus Kulikauskas
Foto: Kalėjimų departamento nuotr.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija sutartimi įsipareigojo į pagalbą pasitelkti ir savanorius – pritraukti juos bei parengti dirbti su nuteistaisiais.

Kalėjimų departamentas atsakingas už tinkamas sąlygas Raudonojo Kryžiaus atstovų veiklai laisvės atėmimo vietose, taip pat turės informuoti nuteistuosius ir visuomenę apie Raudonojo Kryžiaus teikiamą pagalbą.

Lietuvos Raudonasis Kryžius – valstybės pagalbininkė humanitarinėje srityje, kurios veiklos tikslas apsaugoti žmonių gyvybes ir orumą, teikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų.