Kaip informuoja EŽTT atstovai, remiantis bylos duomenimis, A. Sokolovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kai jis, sulaikomas kaip asmuo padaręs administracinį nusižengimą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei aktyviais veiksmais priešinosi.
Sulaikymo metu prieš vyrą kelis kartus buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas, prokuratūra dėl to buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau tyrimas galiausiai buvo nutrauktas, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Galutiniame Lietuvos teismo sprendime visų pirma buvo nurodyta, kad nors A. Sokolovo veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad keltų pavojų pareigūnų gyvybei, tačiau, vertinant tai, kad konfliktinė situacija truko pakankamai ilgai, taip pat, kad konfliktas išaugo į pareigūnų reikalavimų nevykdymą bei aktyvų pasipriešinimą, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėjas neleido pareigūnams atlikti asmens apžiūros, stumdėsi, neleido uždėti antrankių, jo elgesys tapo agresyvus, – faktiškai pasipriešinimo veiksmai peraugo į grumtynes ir pavojus pareigūnų sveikatai galėjo kilti.
Teismo vertinimu, pareigūno sprendimas panaudoti elektrošoko prietaisą šiuo atveju buvo adekvatus ir proporcingas susidariusiai situacijai, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, kad net ir panaudojus elektrošoko prietaisą pareiškėjas ir toliau priešinosi, po ko elektrošokas buvo panaudotas dar kartą. Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir sutikus su pareiškėjo skundo argumentu, kad elektrošokas buvo panaudotas nesant tam pakankamo pagrindo, toks pareigūnų elgesys nesiektų baudžiamosios atsakomybės ribų ir jų veiksmai galėtų būti vertinami tik tarnybinės atsakomybės aspektu.
Anot EŽTT atstovų, šioje byloje Strasbūro teisėjai vertins, ar sulaikymo metu A. Sokolovas patyrė nežmonišką ir žeminantį elgesį, draudžiamą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Teismas taip pat vertins, ar pareiškėjo skundo dėl policijos netinkamo elgesio tyrimas atitiko valstybėms pagal Konvencijos nuostatas keliamus procesinius reikalavimus.
EŽTT atstovybė Lietuvoje primena, kad tai jau antra byla, perduota Lietuvos Vyriausybei dėl elektrošoko panaudojimo. Byloje Znakovas prieš Lietuvą EŽTT dar 2019 m. lapkričio 19 d. sprendime nustatė, kad pareiškėjas patyrė Konvencijoje draudžiamą elgesį dėl policijos pareigūno jėgos panaudojimo, tačiau jo skundas dėl policijos netinkamo elgesio tyrimas neatitiko procesinių reikalavimų.
Šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį, kad nei vieno teismo proceso metu nebuvo nustatyta, kiek kartų pareigūnas panaudojo elektrošoką pareiškėjo atžvilgiu, be to, pareiškėjas nebuvo įspėtas apie šio prietaiso panaudojimą, o pareigūnas net nesvarstė apie švelnesnių prievartos priemonių panaudojimą.
EŽTT taip pat nurodė, kad pareiškėjui buvo 61 metai, jis buvo neginkluotas, surakintas antrankiais ir buvo vienas prieš du policijos pareigūnus. Galiausiai EŽTT atsižvelgė į CPT standartus, kuriais remiantis elektros impulsiniai prietaisai turi būti naudojami tik tokiose situacijose, kai yra realus ir tiesioginis pavojus gyvybei ar sunkaus sužalojimo tikimybė.
Vertindamas pareiškėjo skundo dėl netinkamo pareigūnų elgesio tyrimo veiksmingumą, EŽTT atkreipė dėmesį, kad prokuroras priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl pareigūno veiksmų, iš esmės remdamasis tik policijos pareigūnų parodymais, ir manydamas, kad pareigūnai galėjo panaudoti fizinę prievartą, įskaitant TASER prietaisą, prieš asmenis, nevykdančius pareigūnų teisėtų reikalavimų. Tokią prokuroro išvadą patvirtino ir teismai.
EŽTT nustatė, kad šioje byloje nei prokuroras, nei teismai nesiekė išsiaiškinti elektrošoko panaudojimo aplinkybių. Teismo proceso metu nebuvo bandoma nustatyti, kiek kartų buvo panaudotas elektrošokas, ar pareiškėjas buvo įspėtas apie galimą prietaiso panaudojimą ir, jeigu ne, ar buvo laikomasi teisinių reikalavimų jo panaudojimui, taip pat ar buvo apsvarstytas švelnesnių prievartos priemonių panaudojimas ir kodėl jos nebuvo panaudotos. EŽTT, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo teiginių dėl netinkamo policijos pareigūno elgesio tyrimas neatitiko veiksmingumo standarto pagal Konvencijos nuostatas.
Strasbūro teismas šioje byloje pareiškėjui priteisė daugiau kaip 14 tūkst. eurų, iš jų – 12 tūkst. Eur Lietuva turėjo sumokėti kaip neturtinės žalos atlyginimą.
