M. Majauskas neslepia, kad didžiausiais atlyginimais ir pajamomis ėmėsi domėtis po to, kai stambaus verslo atstovai pasiūlė mažinti mokesčius daugiausiai uždirbantiesiems. Parlamentaras įžvelgė, kad yra profesijų, kurios turėtų prie biudžeto prisidėti smarkiau.
„VMI duomenimis, 2019 m. dešimties daugiausiai uždirbančių advokatų individualios veiklos pajamos buvo vidutiniškai po 2 milijonus eurų per metus, nuo kurių sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai nesiekė 6 proc. Pvz. daugiausiai uždirbęs advokatas minėtu laikotarpiu deklaravo 4,2 mln. eurų ir sumokėjo 5,1 proc. pajamų mokesčių. Palyginimui, darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai viršijančiai 87 tūkst. eurų – 32 proc.“, – teigia M. Majauskas.
Pagal pateiktus duomenis, Lietuvoje individualia veikla verčiasi maždaug 1900 advokatų, ir jie per 2019 metus gavo 122 mln. eurų pajamų apyvartos.
Tiesa, tai nėra apmokestinamosios pajamos – advokatų pajamos šiuo metu apmokestinamos lygiai taip pat, kaip ir kitų besiverčiančiųjų individualia veikla ir nuo jų galimi leidžiami atskaitymai, taikant arba 30 proc. taisyklę, arba pagal faktines patirtas išlaidas. Iš gautos apyvartos atėmus atskaitymus gaunamos apmokestinamosios pajamos.
Atskaityti galima, pvz., biuro išlaidas, padėjėjams mokamus atlyginimus. Individualiai veiklai taikomas 5-15 proc. GPM tarifas, kuris laipsniškai didėja, kol pasiekia 35 tūkst. eurų per metus.
„Tai galėtų būti vadovėlinis neteisingos mokesčių sistemos pavyzdys. Dėl konkrečių sprendimų tarsimės su Vyriausybe ir stengsimės šią neteisybę ištaisyti kuo greičiau. Nors advokatų skaičius ir nėra didelis, dėl taikomo privilegijuoto mokesčių tarifo valstybė per metus netenka reikšmingų pajamų. Pakoregavus tarifus ar leidžiamas veiklos formas, galima tikėtis iki 5 milijonų eurų papildomų valstybės biudžeto pajamų per metus“, – įsitikinęs M. Majauskas.
Jis patikina, kad domėsis ir kitų daugiausiai uždirbančių specialybių ar sričių atstovų pajamomis.
„Atsižvelgiant į tai, reikės diskutuoti, kaip reikės arba koreguoti atitinkamus tarifus, arba keisti galimas veiklos formas. Tai ne paskutinė tokia analizė“, – sako M. Majauskas
Advokatai: tai nėra atsakingi teiginiai
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis teigia, kad advokato pajamos nėra tolygu grynajam pelnui – iš šių gautų pajamų advokatas prisiima veiklos riziką, turi išlaikyti savo kontorą ir samdytus darbuotojus, mokėti įvairiausius nuomos, nekilnojamojo turto mokesčius, drausti profesinę atsakomybę ir pan. Jis patikina, kad gaunant ir dideles pajamas, gali būti, kad advokato veikla gali būti net ir nuostolinga, todėl to negalima lyginti su darbo užmokesčiu.
„Visų pirma, tai nėra atsakingi teiginiai. Norėtųsi sureaguoti, kad nėra korektiška vertinti praeities duomenis ir pagal juos dabar daryti išvadas, nes advokatams ir advokatų padėjėjams jau buvo padidinta finansinė našta – apmokestinamoji bazė nuo 50 proc. paaugo iki 90 proc., taip pat reiktų pajamas vertinti ir karantino apribojimų, reikšmingai palietusių advokatų veiklą, kontekste“, – stebisi M. Kukaitis.
Anot jo, advokatų bendruomenė yra nedidelė, joje yra 2100 advokatų, ir nėra teisinga remtis vien kraštutiniais atvejais, kur pajamos didžiausios ar mažiausios.
„Viena vertus teigiama, kad vidutinės advokato pajamos yra 68 tūkst. eurų pajamų ir čia pat teigiama, kad atmetus 100 daugiausiai pajamų gavusių advokatų reikšmę, likusiųjų metinės pajamos vidutiniškai siekė 31 tūkst. eurų. Vadinasi, per metus vidutiniškai advokato pajamos prieš išlaidas ir mokesčius kas mėnesį nesiekė ir 2600 eurų, kas nėra pagrindas dar kartą keisti apmokestinimą“, – sako M. Kukaitis.
„Vadinasi, nuo 2583 eurų, sumokėjus visus mokesčius advokatas gauna kas mėnesį „į rankas“ apie 2175,40 eurų. Iš šių reikėtų atskaičiuoti visas patirtas išlaidas – telefono sąskaitas, kurą, biuro nuomą, civilinės atsakomybės draudimą ir visas kitas darbo priemones, kurias dažnas darbuotojas gauna iš darbdavio. Tokiu būdu, vidutinis advokato mėnesio „atlyginimas“ dažnu atveju yra arti vidutinio darbo užmokesčio, nepaisant visuomenėje susidariusio įvaizdžio, neretai pakurstomo ir tokių pranešimų, kaip Seimo nario“, – piktinasi advokatų atstovas.
Jis pabrėžė, kad individualią veiklą vykdo ne tik advokatai ir visi moka tokius pačius mokesčius.
„Keisti mokestinę naštą individualiai dirbantiems, tai tas pats, kad uždrausti tokią veiklą Lietuvoje, nes didesnė mokestinė našta sunaikintų individualią veiklą. Reikia nepamiršti, kad visi individualią veiklą vykdantys asmenys, tarp jų ir advokatai, turi išlaikyti save, savo darbo vietas, apmokėti atostogas, savarankiškai susikaupti pensijai“, – teigia M. Kukaitis.
Jis prieštarauja M. Majauskui, kad susidaro „mažas tarifas“: „Pajamos neteisingai prilyginamos pelnui. Tai skirtingos sąvokos. Be to vertinant tik GPM tarifą, nėra vertinama visa kita mokestinė bazė“.
„Pono Majausko pateiktus „milijonierius“ reiktų vertinti atsižvelgiant į advokatų kontoros veiklos specifiką. Mat, advokatų kontora nėra juridinis asmuo, kontorų partneriai advokatai visas gaunamas pajamas apskaito „ant savęs“ ir iš šių pajamų atsiskaito su visais kitais kontoros advokatais, advokatų padėjėjais, kurie savarankiškai sumoka visus paminėtus mokesčius nuo gautų pajamų bei sumoka atlyginimus kitiems darbuotojams. Tad atskaičius visus aukščiau minėtus mokesčius, PVM, darbuotojų mokesčius atlyginimus, savo ir kitų darbo vietos išlaikymus, tik tada teoriškai būtų galima lyginti ir žiūrėti, koks yra tas „pelnas“, – patikina M. Kukaitis.
Jis taipogi vertina, kad atskirai advokatų apmokestinimo didinimas būtų veiklos diskriminavimas, ir reikia vertinti visus individualią veiklą vykdančius asmenis.
„Po pirmojo karantino vykdėme advokatų apklausą, ar pasikeitė pajamos ir kiek jos pasikeitė. Tai net 63 proc. advokatai nurodė, kad teikiamų paslaugų kiekis sumažėjo ir net 53 proc. pažymėjo, kad pajamos ženkliai sumažėjo. Iš apklaustųjų net 18 proc. nurodė, kad pirmojo karantino metu iš viso nevykdė veiklos ir neteikė paslaugų, prašėsi valstybės subsidijų. Tad neaišku, kokia situacija bus po antrojo karantino, kuris dar tęsiasi, tad kalbėti apie apmokestinimą tokiu sunku periodu visiems Lietuvos gyventojams yra per anksti ir nekorektiška“, – apibendrino M. Kukaitis.
Lisauskas: mokesčių našta skiriasi dvigubai
Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ mokesčių praktikos partneris Kęstutis Lisauskas taipogi vertina, kad ne tik advokatai, bet apskritai individualios veiklos vykdytojai turi gerokai palankesnius mokesčių tarifus, lyginant su dirbančiaisiais.
Jis pabrėžė, kad advokatai ir kiti individualios veiklos vykdytojai paprastai 15 proc. GPM moka ne nuo visų pajamų, o tik nuo 70 proc. gautų pajamų ar dar mažiau.
„Individualią veiklą vykdantiems asmenims leidžiama atimti 30 proc. nuo pajamų kaip menamas veiklos vykdymo išlaidas. Tam tikros logikos yra, nes jei žmogus vykdo individualią veiklą, galbūt jis patiria kažkokias išlaidas. Advokatų atveju yra kontoros išlaidos ir kitos. Bet yra daugybė individualios veiklos atvejų, kur tų išlaidų realiai praktiškai nėra, bet žmogus vis tiek turi teisę tuos 30 proc. atimti“, – atkreipia dėmesį K. Lisauskas.
Jis įžvelgė ir dar vieną nelygybę – yra skirtumų tarp „Sodros“ įmokų „lubų“.
„Šiais metais pasibaigus reformai dirbantys pagal darbo santykius turi „Sodros“ įmokų lubas ties 60 vidutinių darbo užmokesčių, o vykdantys individualią veiklą kažkodėl turi 43 VDU. Nors draudimo prasme, ar tai sveikatos, ar tai pensijų, niekuo nesiskiria žmogus, nepriklauso ar jis pagal darbo santykius dirba, ar vykdo individualią veiklą, statistiškai jo gyvenimo parametrai yra tie patys“, – kalba K. Lisauskas ir patikina, kad toks skirtumas yra „tikrai niekaip nepaaiškinamas“.
Ir dar ne viskas – „Sodros“ įmokas vykdantieji individualią veiklą skaičiuoja ne nuo visos gautų apmokestinamųjų pajamų sumos ir net ne nuo 70 proc.
„Kažkodėl vėlgi, be jokių paaiškinamų priežasčių, ta 70 proc. pajamų dalis, nuo kurios skaičiuoja GPM, skaičiuojant „Sodros“ įmokas dar prieš tai yra padauginama iš 0,9 – tai yra dar pamažinama. Kai visa šitai sudedate, ir jeigu palyginsite kad ir milijoną uždirbantį žmogų pagal darbo sutartis ir individualią veiklą, pamatysite, kad mokesčių našta skiriasi turbūt dvigubai“, – sako K. Lisauskas.
„Atsisakyti individualios veiklos nereikia. Šiaip pasaulyje yra įprasta, kad individualiai veiklai apmokestinimo našta yra šiek tiek mažesnė nei darbo santykiams, nes visgi individualią veiklą vykdantis asmuo patiria daugiau rizikų ir neturi tokių garantijų, kaip dirbantis pagal darbo užmokestis. bet tie skirtumai nebūna tokie didžiuliai. Ypač didelių pajamų rėžiuose vienas iš pamatinių apmokestinimo principų – tai galėjimas prisidėti. Jei egzistuoja progresinė apmokestinimo sistema darbo santykiams, tai analogiškai ji turėtų egzistuoti ir individualiai veiklai“, – patikina mokesčių ekspertas.
O „Sodros“ įmokos anot jo neturėtų nepriklausyti, ar jas moka ūkininkas, ar advokatas, ar darbuotojas – jos turėtų būti taikomos vienodai.
