Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Budrys paskelbė, kad anksčiau ne kartą teistas ir administracine tvarka baustas V. Tankevičius nuo visuomenės turi būti izoliuotas 8 metams. Be to, jis nužudytojo seseriai privalės sumokėti 5 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlygimą – tiek nukentėjusiąja pripažinta moteris ir prašė teismo priteisti.

Nusikaltimas, dėl kurio V. Tankevičius buvo nuteistas, įvyko dar pavasarį – šv. Velykų išvakarėse. Nustatyta, kad per išgertuves jis Bielazariškių kaime gyvenusiam 57 metų kaimynui kartą peiliu dūrė į krūtinę. Nors žudikas teisinosi, kad vienintelis smūgis buvo nestiprus, tačiau jis padarytas peiliu ir į gyvybiškai svarbų organą. Medikai nurodė, kad vyras mirė nuo durtinio pjautinio, aklo krūtinės sužalojimo, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu; sužalotas vyras maždaug po pusvalandžio mirė.

Bylos duomenis, balandžio 11 d. V. Tankevičius kaime girtavo. Ne vienas – kartu linksminosi ir brolis su drauge, taip pat kaimynai.

„Gerai pamenu, kad viskas įvyko šeštadienį – grįžau po darbo į sesers namus, nutarėme išgerti, – per apklausą kalbėjo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras. – Brolis tuo metu buvo išėjęs į gretimą kaimą pas kaimyną, o kai grįžo, pasakė, kad reikia nuvažiuoti pasiimti jo merginos. Į kaimą, kuriame ji gyveno, važiavau ir aš – nuvažiavę sutikome kaimyną, gyvenusį prie brolio merginos. Prieš grįždami namo kartu su nukentėjusiuoju truputį išgėrėme, tada pasiūliau jam kartu važiuoti į mūsų namus dar išgerti.“

Kaimynas sutiko – kompanija vėl sėdo į tą patį vežimą. Pakeliui tarp išgėrusių vyrų kilo konfliktas – įsižeidęs dėl mažareikšmiško konflikto V. Tankevičius į tėvus tinkančiam vyrui kartą smogė į veidą. Smūgis buvo toks stiprus, kad šis net iškrito iš vežimo. O kai įlipo atgal, vyrai iš karto susitaikė.

„Kai grįžome namo, brolis kartu su savo mergina išėjo į lauką, o mes ėmėme išgėrinėti, – pasakojo V. Tankevičius. – Po to nukentėjusysis manęs paprašė parūkyti, bet aš nebeturėjau cigarečių, todėl šis ėmė prie manęs kabinėtis, visaip liesti, šaukti ir įžeidinėti. Tuo metu aš stovėjau prie stalo, ruošiau užkandą ir dešinėje rankoje turėjau peilį, jį laikiau geležte į apačią. Kadangi kaimynas stovėjo man už nugaros ir įvairiausiais žodžiais įžeidinėjo, trūkčiojo už peties, aš susinervinau ir laikydamas peilį pasisukau į nukentėjusįjį – tada vieną kartą sudaviau peiliu iš viršaus į apačią, kažkur į kairę pusę. Jis iš karto nukrito į šalia buvusį krėslą.“

V. Tankevičius tikino, kad kaimynui „sudavė silpnai, nes jis stovėjo arti“.

„Manau, kad įsmeigiau negiliai, o nukentėjusysis griūdamas galėjo tą peilį giliau įsismeigti pats, – ne kartą teistas vyras teisinosi, jog kaimynui sudavė nenorėdamas šio nužudyti, o tik dėl to, kad buvo piktas dėl šio įžeidinėjimų. – Nepagalvojau ir nenorėjau jam suduoti peiliu, pamaniau, kad suduosiu rankena, bet kažkaip sudaviau aštriąja dalimi.“

Vilniaus rajone gyvenantis vyras neslėpė, kad tokiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis, nes tuo metu buvo girtas.

„Jeigu tuo metu būčiau buvęs blaivus, taip nebūčiau pasielgęs“, – tikino jis.

„Po smūgio aš labai išsigandau – iš karto pakėliau nukentėjusįjį, pasodinau ant lovos, ištraukiau peilį ir numečiau, turbūt po lova, – ir tuomet pamačiau, kad jam iš burnos ėmė bėgti kraujas, – baisius įvykius prisiminė žudikas. – Tada pažiūrėjau, ar jis dar gyvas – atrodė, kad jis lyg ir kvėpuoja. Paėmiau telefoną, mano rankos ėmė drebėti, nežinojau, ką toliau daryti, todėl iš po lovos ištraukiau peilį ir išėjau į lauką pažiūrėti, kur yra brolis. Norėjau, kad jis iškviestų greitąją medicinos pagalbą, bet nei brolio, nei jo merginos neradau. Numečiau kažkur prie namų peilį ir grįžau į vidų pažiūrėti, kaip jaučiasi nukentėjusysis. Jis jau buvo nukritęs ant šono. Tuomet nutariau kviesti greitąją medicinos pagalbą – paskambinęs pasakiau, kad sužeistas žmogus ir gal jie galėtų atvažiuoti pažiūrėti. Tada neišdrįsau pasakyti, kad aš jį sužeidžiau. Bijojau, aš tada visas drebėjau.“

Vyro teigimu, medikai į namus atvyko per keliolika minučių ir apžiūrėję sužeistąjį pranešė, kad šis yra miręs.

„Jei greitoji būtų atvažiavusi greičiau, gal kaimynas būtų buvęs dar gyvas“, – sakė ne iš karto medikams paskambinęs V. Tankevičius.

„Medikai iškvietė policiją ir liepė laukti prie namų, ant suoliuko, į vidų neiti“, – vyro teigimu, pamatęs greitosios automobilį į namus sugrįžo ir jo brolis.

Per apklausą jis pareigūnams sakė, kad tą tragiškai pasibaigusį šeštadienį alkoholinių gėrimų nupirko jo brolis, kai grįžo iš darbo.

„Jis sėdo į automobilį ir nuvažiavęs į parduotuvę užpirko krepšį alkoholio“, – liudytojas teigė, kad tądien išgėrė tik kelias taureles, o kaip brolis nužudė kaimyną, taip ir nematė – tuo metu buvo išėjęs pašerti gyvulių.

„Po keliolikos minučių brolis išbėgo į lauką ir pasakė: „Aš nelabai susitvarkiau, nesėkmingai išėjo, nes žmogus mirė“, – prisiminė jis. – Užėjęs į namą pamačiau gulintį kaimyną, jis buvo kruvinas, todėl iš karto išėjau. Manau, kad brolis iš pradžių net nesuprato, kad nužudė kaimyną – jie abu buvo girti.“

Liudytojas tikino, kad jo brolis tampa kitu žmogumi, kai išgeria. Tiesa, ne visuomet.

„Šiaip jis yra normalaus būdo, kai išgeria, nebūna agresyvus, tiesiog įsijungia muziką ir viskas, – sakė jis. – Bet kartais jis būna labai agresyvus ir neprognozuojamas, ypatingai, kai jam kas nors „lenda į akis“. Bet kaip šį kartą buvo, aš nemačiau – nežinojau, kad brolis pykosi su kaimynu.“

Tuo metu nužudytojo sesuo sakė, kad jos brolis taip pat nebuvo agresyvus, bet savo gyvenimą sugriovė dėl alkoholinių gėrimų vartojimo.

„Brolis išgėrinėjo, kaip ir visi, oficialiai nedirbo, bet buvo darbštuolis, niekada neatsakydavo ir visiems kaime padėdavo, taip užsidirbdavo pragyvenimui, – sakė nukentėjusiąja pripažinta nužudytojo sesuo. – O kai išgerdavo, jis tikrai nebuvo konfliktiškas, paburbėdavo ir tiek, bet nieko nebuvo primušęs.“

Teigiamai apie nužudytąjį teisme atsiliepė ir kita kaimynė: „Jis buvo geras žmogus, visiems pagelbėdavo darbuose, už atliktus darbus jam mokėdavome, bet jis mėgdavo vartoti alkoholį, galima sakyti, gyveno asocialų gyvenimo būdą.“

Tuo metu apie V. Tankevičių gražių kalbų teismas taip ir neišgirdo. „Aišku, aš jo nepažinojau, bet iš kaimynų, taip pat iš žmonių iš kito kaimo girdėjau nelabai gerus atsiliepimus apie šį – esą jis norėjo padegti savo uošvienę, o gal ir buvo ją padegęs.“

Po nužudymo medikai nustatė, kad tiek žudikas, tiek šio auka buvo neblaivūs – atsakomybėn patrauktam V. Tankevičiui buvo nustatytas šiek tiek daugiau nei vienos promilės, o nužudytajam – daugiau kaip trys promilės alkoholio.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. Budrys apkaltinamajame nuosprendyje pažymėjo, kad, kaip teigė V. Tankevičius, nors šis ir nenorėjo nužudyti sugėrovo, o smūgis peiliu nukentėjusiajam į krūtinę tebuvo atsakas į šio elgesį, tačiau byloje esančių įrodymų visuma atskleidžia, kad stipriai apsvaigusio nukentėjusiojo elgesys kaltinamojo atžvilgiu dėl negautų cigarečių „nebuvo intensyvus ar itin įžeidžiantis, negalėjo sukelti staigaus, didelio taip pat neblaivaus susijaudinimo būsenos“.

Teisėjas Arūnas Budrys

„Vyrų išgertuvės tęsėsi visą dieną ir dienos metu tarp jų jau buvo kilę nesutarimų“, – pabrėžė situaciją išanalizavęs teisėjas.

Anot jo, nors nukentėjusysis, anot kaltinamojo, mirė ne iš karto, tačiau iš jo parodymų bei medikų duomenų matyti, kad V. Tankevičius jokios pagalbos nukentėjusiajam iš karto nesuteikė, greitąją medicinos pagalbą iškvietė tik po brolio paieškos, kuomet sužeistasis jau buvo be sąmonės ir nekvėpavo – buvo miręs.

„Neabejotina, kad suduotas smūgis peiliu, pagal nustatytus sužalojimus, pasižymėjo pakankamai stipria jėga“, – pabrėžė teisėjas.

Teismo įsitikinimu, visos bylos aplinkybės patvirtina, kad V. Tankevičius, smūgiuodamas peiliu nesipriešinančiam ir neblaiviam nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę sveikatai ar gyvybei, bet buvo abejingas padariniams, kurie gali kilti, nes jo veikimo motyvas ir tikslas – pykčio demonstravimas, nukentėjusiojo auklėjimas ir nubaudimas už kibimą ir įžeidinėjimą.

„Savo sąmonėje V. Tankevičius nedetalizavo galimai dėl jo veiksmų kilsiančių padarinių sunkumo, t. y. jam buvo nesvarbu, kokie padariniai, gyvybės atėmimas ar tam tikri sveikatos sutrikdymai bus padaryti“, – teisėjas konstatavo, kad atsakomybėn patrauktas Vilniaus rajono gyventojas savo kaimyną nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Anot teismo, iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad V. Tankevičius turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir tai įtakoja jo psichiką bei elgesį.

„Jis ne kartą veikė visuomenei pavojingu būdu, ne kartą savo impulsyvumą išreiškė pakankamai agresyviais smurtiniais veiksmais prieš savo artimuosius, negerbė visuotinai pripažintų elgesio taisyklių, nepaisė jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir taikomos teisinės atsakomybės, išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nepadarė, gyvenimo būdo nepakeitė“, – teismo įsitikinimu, 8 metų laisvės atėmimo bausmė gali sudaryti prielaidas pasiekti bausmės tikslus ir po visos ar dalies bausmės atlikimo asmeniui grįžti į laisvę pakeitus savo požiūrį į gyvenimą.