Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT pranešė, kad Strasbūre esančio teismo teisėjai konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

Bylą Lietuvai buvo iškėlęs Dainoras Balkūnas, kuriam civilinėje byloje buvo pareikštas ieškinys dėl daugiau kaip 56 tūkst. eurų skolos priteisimo.

Pareiškime EŽTT vyras nurodė, kad galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantis LAT neužtikrino teisės kreiptis į teismą, nes atsisakė tenkinti prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio – 1 272 Eur sumokėjimo arba jį atidėti, ir nepriėmė kasacinio skundo civilinėje byloje dėl skolos grąžinimo.

Spręsdamas, ar LAT nutartys atmesti D. Balkūno prašymus atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti pažeidė Konvenciją, EŽTT vertino, ar jos buvo pagrįstos ir tinkamai argumentuotos.

Sprendime EŽTT visų pirma pabrėžė, kad reikalavimas sumokėti žyminį mokestį civiliniame procese nelaikytinas teisės kreiptis į teismą apribojimu, nesuderinamu su Konvencijos nuostatomis.

„Vis dėlto, vertinant, ar asmeniui teisė kreiptis į teismą buvo užtikrinta, žyminio mokesčio dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pareiškėjo galimybės jį sumokėti bei proceso stadija yra esminiai kriterijai, o išskirtinai finansinio pobūdžio apribojimai, nesusiję su ieškinio sėkmės perspektyva, turėtų būti ypač kruopščiai vertinami, paisant teisingumo interesų“, – nurodė EŽTT.

Vertindamas pareiškėjo skundą iš esmės, EŽTT atkreipė dėmesį, kad LAT nepriėmė pareiškėjo kasacinio skundo dėl nesumokėto 1 272 Eur žyminio mokesčio, kurio dydis buvo paskaičiuotas pagal ieškinio sumą ir nepriklausė nuo pareiškėjo. Vis dėlto, EŽTT nuomone, svarbu buvo ne žyminio mokesčio dydis, kuris nebuvo didelis, o pareiškėjo galimybės jį sumokėti.

„Šiuo požiūriu EŽTT pastebėjo, kad žemesnės instancijos teismai patenkino visus pareiškėjo Registrų centro, darbdavio, teismų dokumentais pagrįstus prašymus atleisti nuo dalies žyminio mokesčio dėl sunkios finansinės padėties, o LAT atsisakė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jį atidėti, konstatuodamas, kad pareiškėjo pateikti dokumentai „fragmentiški“ ir neįrodė sunkios finansinės padėties“, – EŽTT sprendimą komentavo Vyriausybės atstovė.

Sutikdamas, kad kasaciniam skundui keliami reikalavimai gali būti griežtesni, EŽTT pastebėjo, kad LAT atsisakymas priimti pareiškėjo kasacinį skundą buvo susijęs ne su skundo pagrįstumu ar sudėtingų teisės aiškinimo ar taikymo klausimų stoka bei procesinių reikalavimų nesilaikymu, todėl nusprendė, kad teisės apribojimas kreiptis į teismą buvo išskirtinai finansinio pobūdžio.

Pažymėdamas, kad LAT gali prieiti kitokios išvados nei žemesnės instancijos teismai, EŽTT nuomone, šioje byloje LAT savo nutartyse nepateikė argumentų, kurie pateisintų skirtingą pareiškėjo finansinės padėties vertinimą, ir aiškiai nenurodė, kokia papildoma informacija buvo reikalinga išsamiam finansinės padėties įvertinimui.

Atsižvelgdamas, kad LAT savo nutartyse nekonstatavo, jog pareiškėjo finansinė padėtis pagerėjo, EŽTT nusprendė, kad LAT nepateikė reikiamų argumentų, kodėl pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio buvo atmestas.

Šiuo požiūriu EŽTT atkreipė dėmesį į Lietuvos Civilinio proceso kodekso nuostatas, nurodančias teismams pagrįsti savo sprendimus. Atsižvelgęs į savo išvadas EŽTT nusprendė, kad D. Balkūno teisės kreiptis į teismą apribojimas buvo vien dėl finansinių priežasčių, nebūtinas ir neproporcingas, todėl pažeidė jo teisės kreiptis į teismą esmę.

Nustatęs šį pažeidimą EŽTT pareiškėjui priteisė 2 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti, bet atmetė reikalavimą atlyginti turtinę žalą – nacionaliniame procese ginčytą sumą, kurią jis skolingas jam bylą iškėlusiam ieškovui.