Antikorupcinės aplinkos situacijos ir svarbių Lietuvai rodiklių ryšys aptariamas šiandien – Tarptautinę antikorupcijos dieną, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Trečiadienį Prezidentūroje vykstančiame renginyje STT atstovai apžvelgia antikorupcinę situaciją šalyje, taip pat aptaria galimybes gerinti Lietuvos rodiklius bei pristatys iniciatyvą „Skaidrumo akademija“ – projektą, kuris galėtų prisidėti prie Lietuvos antikorupcinės situacijos stiprinimo.

„Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos antikorupcinė aplinka turi įtakos šalies ekonominiams ir socialiniams rodikliams. Siekiant efektyvios korupcijos prevencijos, realiai veikiančių priemonių, pamatuojamo proveržio, buvo parengtas naujo Korupcijos prevencijos įstatymo projektas. Norint padidinti savanorišką institucijų įsitraukimą į antikorupcinės aplinkos kūrimą, skatinti savanoriškumą ir atsakomybę už savo institucijų skaidrumą, pristatoma Skaidrumo akademijos iniciatyva. Tikimės, kad šios priemonės prisidės prie skaidresnės Lietuvos, nes tai – visų Lietuvos žmonių rūpestis ir atsakomybė“, – Tarptautinę antikorupcijos dieną sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Korupcinė patirtis mažėja

Pirminiai naujausio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“ rezultatai rodo ilgalaikes pozityvias tendencijas. Lietuvoje nuosekliai mažėja tiesioginė korupcinė patirtis. Per pastaruosius 12 mėn. kyšį teigia davę 9 proc. Lietuvos gyventojų (2019 m. – 10 proc., 2018 m. – 12 proc., 2016 m. – 16 proc., 2014 m. – 24 proc.).

Taip pat teigiamai vertinama korupcijos masto kaita: 34 proc. gyventojų teigia, kad korupcijos mastai per pastaruosius 5 metus sumažėjo (tai 8 proc. geresnis rodiklis nei 2019 m., kai tokių respondentų buvo 26 proc.), 19 proc. – kad išaugo.

Žiūrint į ateities perspektyvą, 32 proc. gyventojų mano, kad korupcijos mastai per ateinančius 3 metus sumažės, 14 proc. – kad išaugs.

Mažesnis korupcijos mastas galėtų padidinti BVP

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pabrėžia, kad Lietuvoje geresnis mokesčių surinkimas leistų skirti didesnį finansavimą socialinėms paslaugoms.

Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, mokesčių sistemos veikia efektyviau valstybėse su užtikrinta antikorupcine aplinka. Valstybėse, kuriose korupcija suvokiama, kaip mažai paplitusi, surenkama iki 4 proc. nuo BVP daugiau mokesčių nei tokio pat ekonominio išsivystymo valstybėse, kuriose korupcija vertinama, kaip labai paplitusi.

EBPO atkreipia dėmesį, kad Lietuvos korupcijos kontrolės rodikliai išlieka prastesni nei EBPO Europos valstybių vidurkis, pabrėžiamas korupcijos, kaip paplitusios problemos suvokimas visuomenėje. EBPO skaičiavimais, Lietuvos Korupcijos kontrolės rodikliui pasiekus EBPO Europos valstybių–narių vidutinį dydį (t. y. išaugus nuo 0,68 iki 1,18 balo), tai duotų teigiamą efektą bendrajam vidaus produktui: 10 metų laikotarpyje – 1,3 proc. efektą BVP, t. y. 629,2 mln. EUR per metus ar ilgesniame nei 10 metų laikotarpyje – 3,3 proc. efektą BVP, t. y. 1,6 mlrd. EUR per metus.

Stipri antikorupcinė aplinka – mažesnė socialinė atskirtis

EBPO pabrėžia, kad Lietuvoje didelė gyventojų dalis atsiduria skurdo rizikoje, visuomenei būdinga socialinė atskirtis, reikalinga gerinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę. Gerovės valstybės užtikrinimo problematika yra glaudžiai susijusi su antikorupcinės aplinkos stiprinimo svarba.

Valstybėse, kurioms būdinga didelė socialinė atskirtis, korupcija suvokiama, kaip labiau paplitusi.
2020 m. socialinės įtraukties Lietuvoje vertinimas – 5,5 balo iš 10. Skaičiuojama, kad socialinės įtraukties indekso padidėjimas 1 balu, Transparency International Korupcijos suvokimo indeksą (KSI) galėtų padidinti 5,5 balo. 2019 m. KSI duomenimis, Lietuvai skirta 60 balų ir 35 vieta iš 180 pasaulio valstybių.

Didesnė kontrolė leistų didinti investicijas į švietimą

Taip pat EBPO atkreipia dėmesį į silpnus Lietuvos mokyklų rezultatus tarptautiniame PISA vertinime. Pastebima, kad išlaidos mokyklų infrastruktūrai yra pernelyg didelės. Šios problemos gali būti susijusios ir su korupcijos kontrolės situacija. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, valstybėse, pasižyminčiose didele korupcija, skiriamas mažesnis finansavimas sveikatos ir švietimo sektoriams, šiose valstybėse stebimi prastesni moksleivių pasiekimai.

STT atliktame tyrime dėl korupcijos įtakos biudžeto išlaidų paskirstymui nustatyta, kad silpna korupcijos kontrolė gali nulemti didesnės biudžeto dalies skyrimą infrastruktūros projektams, neužtikrinant jų kokybės, ir mažesnės biudžeto dalies – švietimui.

Jei Lietuva užtikrintų aukštesnį nei dabartinį korupcijos kontrolės lygį, tai leistų, naudojant tiek pat arba mažesnę dalį lėšų, sukurti geresnės kokybės infrastruktūros tinklą, o kartu didinti valstybės investicijas į tokius sektorius, kaip švietimas.

Galėtų pritraukti daugiau užsienio investicijų

Remiantis Europos Komisijos tyrimo „Flash Eurobarometer Nr. 482 Verslo požiūris į korupciją ES“ rezultatais, dauguma Lietuvos verslo atstovų korupcijos nelaiko kliūtimi plėtojant veiklą. Tarp 28 valstybių Lietuva atsiduria 8 vietoje kaip šalis, kurioje korupcija mažiausiai aktuali problema plėtojant verslą. Tačiau vertinant tiesioginę korupcijos patirtį, pastebėtina, kad Lietuvoje veiklą vykdantys verslai dažniau susiduria su kyšio prievartavimu nei daugumoje kitų ES valstybių narių.

Tyrimuose pastebima, kad antikorupcinės aplinkos užtikrinimas yra ne vienintelė, bet būtina sąlyga norint pritraukti investicijas. Tarp ekonomiškai panašių regiono valstybių užsienio investuotojai renkasi tas, kurių pastangos kontroliuoti korupciją yra vertinamos geriausiai, o prastėjant antikorupcinės aplinkos vertinimams, mažėja pritraukiama tiesioginių užsienio investicijų dalis.

Siekiant didinti visuomenės antikorupcinį sąmoningumą, šią savaitę Tarptautinės antikorupcijos dienos proga STT atstovai dalyvauja Lietuvos Prezidentūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“, savivaldybių ir mokyklų renginiuose bei iniciatyvose, kur kalbama apie skaidrumo ir sąžiningumo svarbą, dalinamasi gerąja antikorupcinės aplinkos kūrimo praktika.

Iniciatyvą „Skaidrumo akademija“ pristatė Prezidentūroje

Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną trečiadienį Prezidentūroje pristatyta nauja iniciatyva – „Skaidrumo akademija“.

„Tai yra į praktiką orientuota iniciatyva, burianti geriausius viešojo ir privataus sektoriaus ekspertus su tikslu keistis gerąja patirtimi, organizuoti mokymus, seminarus, pagelbėti mūsų viešojo sektoriaus dalyviams, kurti korupcijai atsparią aplinką“, – žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.

Jo teigimu, Lietuvoje iki šiol trūko viešojo sektoriaus įsitraukimo į korupcijai atsparios aplinkos kūrimą.

„Tai yra svarbu, kadangi ir naujausi Lietuvos vertinimai, kuriuos atliko Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, sako, jog Lietuvoje trūksta viešojo sektoriaus įsitraukimo į korupcijai atsparios aplinkos kūrimą“, – teigė prezidento patarėjas.

„Ši iniciatyva yra orientuota, kad mūsų viešasis sektorius, kuris yra didelis – jame veikia daugiau nei 3 tūkst. skirtingo dydžio organizacijų, pradėtų kurti korupcijai atsparią aplinką“, – pridūrė jis.

D. Kuliešius teigė besitikintis, kad šia iniciatyva bus sukurtas proveržis ir išspręsta įsisenėjusi korupcijos problema.

STT vadovas Ž. Bartkus sako, kad renginys Prezidentūroje inicijuoja „naują pradžią“, kad antikorupcinė politika, skaidrumas būtų suprantama „gerokai plačiau“.

„Sąvoka skaidrumas savaime kalba apie gerokai platesnį supratimą, platesnį aiškinimą, tai yra – sukurti institucijoje tokią aplinką, kurioje vietos korupcijai paprasčiausiai neliktų“, – žurnalistams sakė Ž. Bartkus.

Jo teigimu, įstaigų, institucijų vadovai stebi, kas vyksta antikorupcijos prevencijos srityje.

„Tas susidomėjimas reiškia, kad žmonėms kyla klausimų, kaip tą reikėtų padaryti“, – kalbėjo STT vadovas.

Anot jo, būtent tam skirta „Skaidrumo akademija“ – kad būtų suteikta pagalba įstaigų, institucijų vadovams dėl skaidrios aplinkos kūrimo.

Ž. Bartkus taip pat teigė, kad „Skaidrumo akademijos“ iniciatyva jau yra subūrusi „didelį ratą“ skaidrumo ekspertų, institucijų, sukūrusių viduje antikorupcinę aplinką.

„Skaidrumo akademiją“ inicijavo šalies vadovas Gitanas Nausėda, projektą koordinuoja STT.