Iki 2003 m. antstoliai Lietuvoje buvo valstybės tarnautojai, veikiantys teismo antstolių kontoroje. Vystantis Lietuvos valstybei, perimant užsienio valstybių patirtį teismo antstolių sistema buvo reformuota. Antstoliai tapo nebe valstybės tarnautojais, o valstybės įgaliotais asmenimis, kurie, nors ir saistomi griežtų profesinių taisyklių, yra savarankiški.
Šia reforma buvo siekiama sukurti šiuolaikišką, atitinkančią visuomenės ir valstybės poreikius sprendimų vykdymo sistemą, maksimaliai padidinti antstolių darbo efektyvumą ir kartu ženkliai sumažinti valstybės išlaidas, skiriamas teismo antstolių veiklai finansuoti. Šiuos tikslus, panašu, pasiekti pavyko.
Antstolių skaičius Lietuvoje yra ribotas – Lietuvoje antstolių yra vos daugiau nei 100. Visgi, daugelyje suskirstytų teritorijų išieškotojai turi galimybę pasirinkimą iš daugiau nei vieno antstolio, kuriam galėtų pavesti įvykdyti teismo sprendimą. 2021 m. metai atneš reikšmingus pokyčius šioje srityje.
Pagrindiniai pokyčiai – jau po mėnesio
Šiuo metu antstolių pasirinkimą iš esmės riboja tik teritorinis kriterijus. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galima rinktis iš beveik trisdešimties antstolių. Naujausiais pakeitimais, įsigaliosiančiais nuo 2021 m. sausio 1 d., numatoma, kad išieškotojas negalės pasirinkti antstolio rinkoje. Išieškotojas, siekdamas priverstinio teismo sprendimo vykdymo, turės kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus.
Dokumentai, kurių pagrindu pradedamas piniginių sumų išieškojimas, per Antstolių informacinę sistemą bus proporcingai paskirstomi visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams. Prioritetas teikiamas tam antstoliui, kuriam atitinkamos kategorijos vykdomųjų dokumentų buvo paskirta mažiausiai.
Reformuojant teismo antstolius buvo siekiama didinti antstolių darbo efektyvumą, sukurti šiuolaikišką sistemą. Dalis antstolių aktyviai konkuravo rinkoje efektyvindami vidinius procesus, pasitelkdami informacines technologijas tam, kad galėtų kokybiškai aptarnauti didesnį kiekį klientų. Būtent darbo efektyvumas ir procesų sklandumas yra bene vienintelis galimas konkretaus antstolio pranašumas, kadangi antstolių įkainiai yra griežtai ribojami.
Aptariami reguliavimo pokyčiai reguliavimo pokyčiai nebeleis tikėtis, kad efektyviausiai, kokybiškiausiai ir inovatyviausiai veikiantys antstoliai turės didžiausią vykdomųjų bylų kiekį, o tuo pačiu ir daugiausia pajamų.
Dėl to aptariami teisinio reguliavimo pokyčiai kelia rimtų abejonių dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, inter alia, šio straipsnio nuostatoms, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, o įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Išimtys išliks ir po reformos
Tam tikrais atvejais galimybė pasirinkti ar bent jau nuspėti, kuriam antstoliui teks atlikti vykdymo veiksmus.
Naujovės neapims praktikoje rečiau sutinkamų ir mažiau apmokestinamų vykdomųjų dokumentų. Antstolį bus galima pasirinkti laisvai pagal vykdomuosius dokumentus dėl daiktų perdavimo išieškotojui, dėl vaiko perdavimo, dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų, dėl priverstinio įkeldinimo į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, dėl periodinių išmokų, išskyrus išlaikymą, išieškojimo, dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl skolininko įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, išskyrus vykdomuosius dokumentus dėl statinio nugriovimo, jo dalies (-ių) išardymo ar kitų statybos darbų atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo, dėl skolininko įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, išskyrus vykdomuosius dokumentus dėl statinio nugriovimo, jo dalies (-ių) išardymo ar kitų statybos darbų atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo, dėl turto konfiskavimo vykdymo, dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ar likvidavimo, paskirtų kaip kriminalinė bausmė, taip pat dėl teismo nurodymo dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, teismo pavedimo dėl teismo šaukimo ar kito procesinio dokumento įteikimo.
Pastebėtina ir tai, kad tais atvejais, kai antstolis jau vykdo išieškojimą iš konkretaus skolininko, antrasis išieškojimas taip pat teks tam pačiam antstoliui.
Abejonių kilo ir Konkurencijos tarybai
Reguliavimo pakeitimo svarstymo eigoje savo pastabas teikė ir Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba akcentavo, kad vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo pasiskirstymas tarp antstolių turi būti lemtas jų konkurencijos ir atitinkamai jų pačių siekio užtikrinti kuo geresnės kokybės paslaugas esamiems ir potencialiems klientams.
Konkurencijos taryba nurodė, kad pakeitimais dėl vykdomųjų dokumentų proporcingo paskirstymo gali būti ribojama antstolių veikla ir jų galimybės konkuruoti teikiant vykdymo paslaugas bei suvaržomos galimybės išieškotojams pasirinkti norimą antstolį. Konkurencijos taryba taip pat akcentavo, kad viešojo administravimo subjektai privalo siekti sudaryti kuo palankesnes sąlygas ūkio subjektų veiksmingai konkurencijai.
Nepaisant to, į Konkurencijos tarybos pastabas nebuvo atsižvelgta.