Tai pagrindines žmogaus teises bei laisves pažeidžiantis, sunkus, neretai susijęs su organizuotu nusikalstamumu, nusikaltimas; globaliai pripažįstama modernia vergovės forma, tačiau negali būti tapatinamas vien tik su asmens fiziniu laisvės varžymu. Priešingai, šis nusikalstamas sandoris, neretai įvykdomas užslėptomis formomis ir gan rafinuotais būdais, pasitelkiant ir informacines technologijas, tačiau visais atvejais turi būti įrodytas.

Teismų praktikoje pažymėta, kad būtinas šio nusikaltimo požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Pati nusikaltimo sudėties konstrukcija ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose teisės aktuose yra ganėtinai sudėtinga, susidedanti iš pagrindinių trijų elementų: asmens įgijimu, asmens valios palaužimu ir išnaudojimo tikslu.

Asmens įgijimu laikomas bent vienas iš alternatyvių veiksmų: perdavimas, pirkimas, kitoks perleidimas ar įgijimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje žmogaus. Įstatyme įtvirtinti net dešimt galimų asmens laisvės palaužimo būdų, kurie numatyti kaip alternatyvūs, dėl to pakanka, jog būtų panaudotas bent vienas jų: fizinis smurtas, grasinimas, kitoks galimybės priešintis atėmimas, pasinaudojimas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba apgaulės panaudojimas, taip pat priėmimas arba sumokėjimas pinigų ar kitoks gavimas ar naudos suteikimas asmeniui, kuris jau faktiškai kontroliuoja nukentėjusįjį.

Visais šiais atvejais, kaltininkas turi žinoti, arba siekti, kad nukentėjęs asmuo, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais, kas pripažįstama prekybos žmonėmis formomis. Nors galimų išnaudojimo formų sąrašas yra platus, tačiau jis nėra baigtinis, kas suteikia galimybę bausti asmenį už kito asmens išnaudojimą ir bet kokiais kitais straipsnyje konkrečiai neįvardytais tikslais.

Kadangi prekyba žmonėmis neretai padaroma kelių asmenų ir šis nusikalstamas verslas siejamas su organizuotu nusikalstamumu, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad kaltininkas, atlikdamas veiksmus, tiesiog supranta įgyvendinantis kažkokią sandorio funkciją su žmogumi tam, kad jį išnaudotų. Tai svarbu dėl to, kad nusikaltimas padaromas pasiskirstant vaidmenimis: vieni auką verbuoja, kiti ruošia ją išvežti, treti gabena ir t. t. Todėl, turint tokią įstatymo formuluotę, asmens veiksmams kaip prekybai žmonėmis kvalifikuoti pakanka fakto, kad nusikaltėlis tiesiog suvokia, jog jis atlieka kažkokią funkciją dėl šio sandorio, kuriame siekiama žmogų išnaudoti

Kas daro įtaką šiam nusikalstamumui?

Žemiau pateiktoje lentelėje matyti, jog nėra vienos priežasties, lemiančios aukų pažeidžiamumą ar pasirinkimą užsiimti šia nusikalstama veika, dažnai tai yra kelių priežasčių komplekso rezultatas.

Foto: TEISMAI.LT

Kokia yra bendroji prekybos žmonėmis statistika?

Prekyba žmonėmis yra latentinis nusikaltimas. Tai reiškia, jog dėl įvairių priežasčių (nepranešimo apie tapimą auka ar žinomai rengiamą daryti, daromą, padarytą nusikalstamą veiką) tikslios šio nusikaltimo statistikos nėra ir nors užfiksuoti statistikoje skaičiai nėra dideli, tai nereiškia, jog lygiai toks pats yra ir nusikalstamumo mastas. Lietuvoje pirmos instancijos teismuose per 2017 metus gauta 20 naujų prekybos žmonėmis bylų, dėl ko buvo nuteista iš viso 22 žmonės. Daugiausiai dėl prekybos žmonėmis nuteistų asmenų buvo 2018 metais, kuomet kaltais pripažinti iš viso 32 asmenys. 2019 metais nuteistų asmenų buvo 15.

Nors prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais yra vyraujanti forma, tačiau vis didesnis dėmesys yra skiriamas išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms atvejams, kurių 2017 metais buvo gauta 3 bei dar viena byla dėl naudojimosi asmens priverstiniu darbu, dėl ko nuteisti keturi asmenys. 2018 metais naujų gautų bylų statistikoje neužfiksuota, tačiau nuteisti penki asmenys, o per 2019 metus teismui buvo perduota dar viena nauja byla.

Nusikaltimo aukomis tampa tiek vyrai, tiek moterys, o taip pat ir vaikai. Per 2017 metus iš viso nukentėjusiaisiais pripažinti 58 asmenys: 30 vyrų, 20 moterų ir 8 vaikai, o 2018 m. – 44 asmenys: 9 vyrai, 34 moterys ir vienas vaikas.

Per 2017 metus prostitucijos ar kitokio seksualinio išnaudojimo aukų nustatyta devynios iš kurių trys buvo vaikai, vienuolika asmenų buvo įtraukti į nusikaltimų darymą, iš kurių vienas asmuo buvo nepilnametis, taip pat vienas asmuo nukentėjo dėl priverstinės ar fiktyvios santuokos, o daugiausiai aukų – net 35 asmenys – buvo išnaudojamos priverstiniam darbui ar paslaugoms.

Indrė Cvilikaitė
Foto: TEISMAI.LT

2018 metais statistika šiek tiek pakito ir išaugo aukų, išnaudotų pornografijai ar kitokiam seksualiniam išnaudojimui, jų nustatyta net 31 suaugęs asmuo, dėl priverstinio nusikaltimų darymo nukentėjo 8 asmenys, o dėl priverstinio darbo – 4 asmenys.

Kaip atrodo prekybos žmonėmis atvejai?

Pagrindinė priežastis, dėl kurios asmenys priima jiems nepriimtiną ir galimai grėsmingą pasiūlymą – pastarųjų pažeidžiamumas, rečiau apgaulė bei jų priklausomumas nuo prekeivio žmonėmis.

Išnaudojimo priverstiniam darbui atvejis

Teismas konstatavo, jog nukentėjusiųjų valios laisvė buvo suvaržyta panaudojant apgaulę (nurodant, jog darbas Jungtinėje Karalystėje bus gerai apmokamas ir bus suteiktos geros apgyvendinimo sąlygos, už kurias nereikės mokėti tol, kol neturės darbo), tačiau vėliau, nukentėjusiesiems atvykus į Jungtinę Karalystę, kelias savaites buvo delsiama surasti darbus, o vienam jų gavus išeitinę išmoką iš ankstesnės darbovietės, buvo pareikalauta sumokėti ne tik už nuomos laikotarpį nuo pat atvykimo, bet ir už lėktuvo bilietus. Nukentėjusieji neturėdami darbo, kurį buvo įsipareigoję surasti nuteistieji, buvo priversti skolintis iš vieno iš nuteistųjų, taip vystant nukentėjusiųjų priklausomumą, kuriuo buvo naudojamasi toliau vykdant nusikaltimą.

Foto: Shutterstock

Pasinaudodami įvairiomis situacijomis ir sukurdami tariamas skolas nukentėjusiesiems, kurios vis buvo didinamos, vieną jų apgyvendino parduotuvėje už 30 svarų per savaitę, kur nebuvo tinkamų gyvenimui sąlygų, o šiam dirbant visas dienas be laisvadienių ir atsiskaičius su kaltinamaisiais, likdavo 20 svarų pragyvenimui. Kaltinamieji siekė išlaikyti nukentėjusiųjų kontrolę – davę leidimą nedirbti vieną dieną, kitą dieną paskambinę nurodė kuo skubiau atidaryti parduotuvę, o vakare primušė nukentėjusįjį, ir jam buvo sakoma, kad dirbti ir gyventi nežmoniškomis sąlygomis turės iki tol, kol atiduos skolą.

Kitoje byloje dėl bendrų neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo pažeista nukentėjusiųjų teisė į laisvę: visi nukentėjusieji, pasinaudojant jų pažeidžiamumu, per šešerių metų laikotarpį buvo patekę į kaltinamųjų priklausomybę ir išnaudojami vergijos ar panašiomis į ją sąlygomis: visi nukentėjusieji dirbti į kitą valstybę išvažiavo dėl susiklosčiusių sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių, nukentėjusieji buvo socialiai pažeidžiami, netekę darbo, pajamų šaltinio, jiems buvo žadamas legalus darbas, geras darbo užmokestis, apgyvendinimas, tai lėmė žmonių apsisprendimą išvykti iš Lietuvos, tačiau, nuvykus į užsienį, realybė visiškai neatitiko lūkesčių, nes jie visi buvo apgyvendinti ir įdarbinti panašiomis į vergiją sąlygomis. Nukentėjusieji buvo apgyvendinti perpildytuose namuose, kuriuose nebuvo lovų, miegojo ant čiužinių, kurių dalis buvo parsinešta iš sąvartynų, po čiužiniais laikė ir asmeninius daiktus. Vištų gaudytojais dirbusių nukentėjusiųjų darbo sąlygos buvo nepakeliamos: darbo laikas buvo nenormuotas, žmonės nežinodavo, kuriam laikui išvyksta iš namų, grįžę nežinodavo, kada vėl reikės vykti į darbą. Kelionės į darbą trukdavo keletą valandų, kurių metu, kaip teigė nukentėjusieji, nebūdavo sustojama pailsėti.

Įtraukimas daryti nusikalstamas veikas

Kitu atveju kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, o vėliau – įklampinus į skolas pasiūlyta dirbti nežmoniškomis sąlygomis ar pasisavinant atlygį už darbą, taip pat daryti nusikalstamas veikas: pastariesiems būnant užsienio valstybėje, neturint darbo ir nemokant užsienio valstybės kalbos, pasiūlė jiems pagalbą surandant darbą ir gyvenamąją vietą, už kurią nereikės mokėti, kol jie neturės darbo. Tačiau ilgą laiką nukentėjusieji įdarbinti nebuvo, dėl ko privalėjo pragyvenimui skolintis, o kai neturėjo pinigų prasimaitinimui – kaltinamieji pasiūlė vogti iš parduotuvių, ką nukentėjusieji, neturėdami kitos išeities, sutiko daryti.

Prieš pradedant vogti, dėl susidariusios nukentėjusiųjų skolos, kaip tariamas užstatas buvo paimti nukentėjusiųjų asmens tapatybes patvirtinantys dokumentai. Nukentėjusieji vagystes vykdė pagal kaltinamųjų nurodymus, o pavogtus jų daiktus, pastarieji realizuodavo. Nukentėjusieji patyrė ir fizinį smurtą dėl įvairių priežasčių: kad atsisakydavo vogti ar nepavogdavo tam tikrų daiktų. Vienas nukentėjusiųjų buvo ne tik sumuštas, bet arbaletu ir peiliu buvo sužalotos kojos, dėl tariamos kvepalų vagystės iš vieno kaltinamųjų parduotuvės.

Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Šiuo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija įtvirtina nuostatą, jog asmens sutikimas būti išnaudojamam nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės kilimo.

Tačiau iki 2012 m. liepos 13 d. galiojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio redakcija tokios nuostatos nenumatė, dėl ko vienoje baudžiamojoje byloje trys kaltinamieji, dėl nukentėjusiųjų verbavimo ir įgijimo, kurių vieną išnaudojo vagystėms iš parduotuvių ir iš konteinerių, skirtų rinkti labdarai, o kitą – vagystėms iš parduotuvių, buvo išteisinti, jų veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties požymių.

Vaiko pirkimas arba pardavimas

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog prekyba vaikais – tarptautiniu teisiniu lygmeniu pripažintas nusikaltimas, šiurkščiai pažeidžiantis vaiko teises ir išsiskirianti tuo, jog juo kėsinamasi į pažeidžiamiausius asmenis – vaikus, kurie nėra pasiekę visiškos socialinės, psichinės ir fizinės brandos. Daugiausiai naujų bylų dėl vaiko pirkimo arba pardavimo Lietuvos teismuose buvo gauta 2017 metais, dėl ko buvo nuteisti 15 asmenų, o naujų bylų vėlesniais metais sumažėjo, 2018 m. gautos 2 naujos bylos, tačiau nuteista net 17 asmenų; 2019 metais gautos naujos 3 bylos ir nuteisti 3 asmenys.

Vienoje iš teismo nagrinėtų bylų nustatyta, jog kaltinamieji socialiai pažeidžiamus nukentėjusiuosius ir tris nepilnamečius asmenis verbavo, gabeno į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti ir iš to pelnosi, tačiau nukentėjusieji, įskaitant ir nepilnamečius, žinojo kokiu tikslu vyks į užsienį ir su tuo sutiko. Teismas pripažino, jog socialiai pažeidžiami asmenys neturėdami kito pasirinkimo su kaltinamaisiais išvyko savo noru, vogė iš parduotuvių kaltinamųjų naudai už piniginį atlygį ir grįžę beveik visais atvejais gavo atlygį. Nors nukentėjusieji ir buvo išnaudojami, dėl savo socialinės padėties, kalbos nemokėjimo, pinigų neturėjimo, socialinių įgūdžių stokos, buvo priklausomi nuo kaltinamųjų ir neturėjo kito pasirinkimo kaip tik vogti iš parduotuvių, tačiau dauguma patys savęs nelaikė nukentėjusiaisiais ir grįžę į Lietuvą vėl savo noru sutikdavo vykti į užsienį.

Foto: DELFI / Paulius Garkauskas

Kitoje byloje ne tik pirmos ir apeliacinės, bet ir kasacinės instancijos teismai pripažino, jog kaltinamasis ne tik organizavo dviejų nepilnamečių ir mažametės verbavimą ir dvi nepilnametes įgijo, bet ir jas išnaudojo kitoms seksualinio išnaudojimo formoms. Nukentėjusios mergaitės „fotosesijų“ metu turėjo visiškai paklusti kaltinamojo reikalavimams, nepriklausomai nuo to, ar joms tai patiko ar ne, priešingu atveju jos nebūtų gavusios žadėtų pinigų. Šioje byloje nepilnamečių mergaičių kontrolės ir jų veiksmų laisvės suvaržymas pasireiškė tuo, jog nuteistasis pats parinkdavo vietas, kur vyks „fotosesijos“, nustatydavo jų tvarką ir „scenarijų“, fotografavimo metu mergaitėms buvo užrišamos akys, užkemšamos burnos, jos buvo rišamos prie įvairių daiktų (pavyzdžiui, kėdžių, medžių), surištos įsodinamos į automobilio saloną ir bagažinę ir pan., buvo verčiamos persirenginėti, pozuoti ir vaidinti, o tai aiškiai apribojo jų galimybes laisvai judėti ir valią elgtis savo nuožiūra.

Kaip jau minėta, prekybos žmonėmis plitimui įtaką daro įvairios skirtingos gyvenimo sritys, dėl ko aukos tampa pažeidžiamos ir jomis lengviau pasinaudoti. Tačiau pastebima, jog tradicinius verbavimo būdus (gyvus pokalbius nuo „pažįstamo“ ir pan.) keičia modernesni būdai, pasinaudojant socialiniais tinklais ir darbo paieškos portalais, kur yra talpinami klaidinantys darbo skelbimai, ypatingai kuomet yra ieškoma darbuotojų užsienio šalyse (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Olandijoje, Čekijoje, Suomijoje, Ispanijoje ir kt.). Aukščiau pateikti atvejai parodo ne tik aukų, bet ir prekeivių žmonėmis mobilumą, nusikalstama veika „peržengia“ Lietuvos teritorijas, tampa „intelektualesnė“ ir sunkiau atpažįstama.

Straipsnio autorė Indrė Cvilikaitė yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėja.