Nuo aplinkos būklės labai priklauso visuomenės gerovė ir žmonių sveikata. Lietuvos teritorijoje gyvenantys asmenys ir veikiantys ūkio subjektai privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žmogaus sveikatai, žemei, jos gelmėms, gamtos ištekliams, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai.
Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o 54 straipsnyje – imperatyvas saugoti natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją ir augaliją, atskirus gamtos objektus ir užtikrinti gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą. Taigi šios konstitucinės nuostatos suponuoja įstatymo leidėjo pareigą drausti veiksmus, darančius žalą natūraliai gamtinei aplinkai, jos objektams, ir nustatyti teisinę atsakomybę už žemės, jos gelmių niokojimą, netinkamą gamtinių išteklių naudojimą, vandens ir oro taršą, radiacinio poveikio aplinkai darymą, augalijos ir gyvūnijos skurdinimą ar naikinimą bei kitokį reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai.
Augantis vartojimas ir kylanti ekonomika lemia ne tik didesnę gerovę, bet ir vis didėjančius gamtinių išteklių poreikius bei milžiniškus atliekų kiekius, t. y. atspindi akivaizdų poveikį gamtinei aplinkai. Reikėtų pabrėžti, kad požiūris į atliekas keičiasi: nuo suvokimo, jog tai medžiaga ar daiktas, kuriuo reikia atsikratyti, pereinama prie naujoviško supratimo, kad tai yra pagalbinė priemonė siekiant tausoti gamtos išteklius, plėtoti verslą ir kurti naujas darbo vietas.
Kriminalizuoti nusikalstamą atliekų vežimą įpareigoja 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę. Mūsų šalyje baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla už neteisėtą 50 tonų arba didesnio kiekio naudoti arba šalinti skirtų nepavojingų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 270(2) str. 1 d.) ir pavojingų (BK 270(2) str. 2 d.) atliekų gabenimą per valstybės sieną.
Už neteisėtą atliekų gabenimą per valstybės sieną gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 78 ir 79 straipsnius ar Administracinių nusižengimų kodekso 251 straipsnį.
Kokie neteisėto atliekų gabenimo per valstybės sieną nusikaltimo sudėties ypatumai?
Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą atliekų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną nustatyta BK 270(2) straipsnyje. Šiame straipsnyje įvardytomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į teisinę vertybę – į atliekų gabenimo per valstybės sieną tvarką. Šio nusikaltimo dalykas yra atliekos, kurioms taikomi atliekų vežimo per valstybės sieną reikalavimai.
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, atliekomis laikomos bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 270(2) straipsnį svarbu nustatyti, kuriai kategorijai priskiriamos atliekos, nes straipsnio 1 dalyje įvardyto nusikaltimo dalyku yra nepavojingos, o 2 dalyje – pavojingos atliekos. Pavojingomis atliekomis laikomos atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014 priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997 priede (pvz., užkrečiamosios atliekos, kurių sudėtyje yra gyvybingų mikroorganizmų ar jų toksinų, turimomis žiniomis ar remiantis patikimomis prielaidomis, sukeliančių žmonių ar kitokių gyvųjų organizmų ligas). Kitos atliekos priskiriamos nepavojingų atliekų kategorijai (pvz., neužteršta kartoninė pakuotė).
Nusikaltimą pagal BK 270(2) straipsnį sudaranti veika pasireiškia kaip neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną: a) neturint privalomo leidimo; b) kitaip pažeidžiant atliekų įvežimą / išvežimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus.
Atliekų vežimui Europos Bendrijoje (tranzitu arba be tranzito per trečiąsias šalis), iš Bendrijos į trečiąsias šalis, į Bendriją iš trečiųjų šalių ir iš vienų trečiųjų šalių į kitas tranzitu per Bendriją taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo.
Asmenys, siekiantys vežti atliekas per Lietuvos Respublikos sieną, įvertinę atliekų pavojingumą, nustatytą tvarkymo būdą, dalyvaujančias šalis (išsiunčianti ir priimanti), privalo atlikti leidimo gavimo procedūras arba vykdyti supaprastintą procedūrą. Tarpvalstybinių atliekų pervežimo procese dalyvaujanti įgaliota valstybės institucija Lietuvoje yra Aplinkos apsaugos agentūra.
Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarkos aprašas nustato atliekų vežimą organizuojančio asmens bei atliekų gavėjo pareigas.
Taigi, jei asmuo per valstybės sieną vežtų nepavojingas arba pavojingas atliekas nesilaikydamas imperatyvios tvarkos, nustatytos minėtuose aktuose, ir būtų nustatytas 50 tonų ar didesnis vežamų atliekų kiekis, jam kiltų baudžiamoji atsakomybė. Taip pat atliekų įvežimą / išvežimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali pasireikšti tada, kai vežama turint leidimą, tačiau jis iš kompetentingų institucijų gautas klastojant, pateikiant klaidingus duomenis, sukčiaujant; arba atliekamas tokiu būdu, kuris nenurodytas pranešime ar judėjimo dokumente; arba atliekos vežamos nepranešus visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms; arba kai vežama tokiu būdu, dėl kurio atliekos panaudojamos ar šalinamos pažeidžiant reikalavimus ir kt. (pagal Reglamento 2 str.).
Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 270(2) straipsnį svarbūs ir šie aspektai: ar atliekos įvežamos į Europos Bendrijos valstybę ar iš jos; atliekos vežamos šalinti ar naudoti. Pavyzdžiui, šalinti skirtų atliekų eksportas iš Bendrijos yra draudžiamas, išskyrus eksportą į Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis (Islandija, Norvegija, Šveicarija, Lichtenšteinas), jei jos yra pasirašiusios Bazelio konvenciją; šalinti skirtų atliekų importas į Bendriją yra draudžiamas, išskyrus išimtis (pvz., iš šalių, kurios yra pasirašiusios Bazelio konvenciją). Taigi 50 ir daugiau tonų atliekų gabenimas iš Bendrijos į trečiąją šalį (išskyrus aptartas išimtis) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai yra pagrindo nustatyti, kad jos skirtos šalinti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 270(2) straipsnio 2 dalį.
Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 270(2) straipsnį vertinama, ar asmuo nepažeidė ir kitų aplinkos ar atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės normų reikalavimų (Atliekų tvarkymo įstatymas, Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas ir kt.).
Bausmės rūšis ir dydis priklauso nuo pažeidimo pavojingumo, neteisėtai vežamų atliekų kiekio (kai jis viršija 50 tonų) ir nuo neteisėtai vežamų per valstybės sieną atliekų rūšies: pavojingos (sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų), nepavojingos (sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270(2) straipsnį kyla atliekų vežėjui, tai yra asmeniui, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2702 straipsnį gali būti traukiami fiziniai arba juridiniai asmenys.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 2702 straipsnį jos padarymo tikslai ir motyvai nėra būtini šios veikos požymiai. Nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.
Ar nekyla diskusinių klausimų dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo?
Diskusinių klausimų tikrai kyla. Pavyzdžiui, ar kils baudžiamoji atsakomybė, jei tyrimo metu bus nustatyta, kad asmuo per valstybės sieną vežė 60 tonų pavojingų atliekų, nors turėjo leidimą įvežti / išvežti tik 40 tonų pavojingų atliekų? Ar tai reiškia, kad nesilaikoma leidimo ir kitų dokumentų sąlygų ir toks leidimas turėtų būti negaliojantis visa apimtimi, todėl laikytina, kad neteisėtai per valstybės sieną yra vežama 60 tonų pavojingų atliekų?
Tokiu atveju turėtų būti vertinamas vežamų ir leidime nurodytų atliekų rūšies atitikmuo ar analogiški atliekų kodai, gavėjas ir kt. svarbūs duomenys, nurodyti pranešime. Jei minėti atliekas identifikuojantys kriterijai atitinka, baudžiamoji atsakomybė neturėtų kilti, nes be leidimo per valstybės sieną būtų vežama 20 tonų pavojingų atliekų. O nustačius, kad neatitinka atliekų kodai (net tuo atveju, kai atliekų grupė ta pati: pavojingos / nepavojingos), kitos atliekų savybės, laikytina, jog asmuo neturi leidimo vežti atliekas, todėl turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Pažymėtina, kad ši veika gali turėti tęstinės nusikalstamos veikos požymių, pvz., jeigu 50 ar daugiau tonų pavojingų atliekų per valstybės sieną buvo gabenama nesilaikant gabenimo per valstybės sieną tvarkos (neturint leidimo) per kelis kartus ar keliomis transporto priemonėmis, būtina įvertinti kaltų asmenų planuojamų atlikti veiksmų apimtį ir pobūdį. Realiai tai nustatyti būtų itin sudėtinga, galbūt todėl teismų praktika šios kategorijos bylose yra itin skurdi.