Šią informaciją Delfi oficialiai patvirtino ikiteisminį tyrimą atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat atleista advokatė Giedrė Cimbolienė.

„Advokatai D. Zagreckas ir G. Cimbolienė yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenys, aktyviai padėję atskleisti organizuotų grupių narių padarytas nusikalstamas veikas“, – atsakydama į Delfi klausimus nurodė STT atstovė Renata Keblienė.

Pasak jos, sprendimą dėl advokatų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo padeda atskleisti organizuotų grupių narių padarytas nusikalstamas veikas, patvirtino teismas, gavęs prokuratūros nutarimą.

Iš advokato D. Zagrecko nutarta konfiskuoti 50 tūkst. eurų, o iš advokatės G. Cimbolienės – 3 tūkst. eurų sumą. Šias sumas jie galėjo gauti iš nusikalstamų veikų.

Aleisdami advokatus, kurie buvo įtariami teisėjų papirkumu, teisėsaugos pareigūnai užsitikrina, kad jų duoti parodymai teisme galimai padės įrodyti kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus, be to, taip siekiama atskleisti itin didelio masto korupcijos sistemą Lietuvos teismuose.

Teisėjų korupcijos byloje šiuo metu įtarimai yra pareikšti dvylikai teisėjų, dar šeši teisingumo vykdytojai yra apklausti kaip specialieji liudytojai. O keturi šių liudytojų iki šiol dirba teismuose.

Teisėjai įtariami kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir neteisėtu šaunamojo ginklo disponavimu.

„Ikiteisminis tyrimas dėl sisteminės korupcijos teismų sistemoje, kuriame tiriama jau daugiau nei pusantro šimto skirtingų nusikalstamos veikos epizodų, yra tęsiamas, – Delfi nurodė STT atstovė R. Keblienė. – Per pusantrų metų nuo šio ikiteisminio tyrimo pradžios, ištyrus atskirus nusikalstamų veikų epizodus, teisminiam nagrinėjimui perduotos 7 baudžiamosios bylos, kuriose 6 asmenys jau yra pripažinti kaltais, jiems skirtos įvairaus dydžio baudos. Vienas asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dar 3 asmenų atžvilgiu teisminis nagrinėjimas tebevyksta.“

Ikiteisminį tyrimą teisėjų korupcijos byloje STT ir Generalinė prokuratūra pradėjo 2019 m. vasarį. Teisėsauga tada pranešė, kad skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, buvęs Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Advokatas Drąsutis Zagreckas
Šiuo metu įtarimai pareikšti dar keturiems dabar jau buvusiems teisėjams iš Lietuvos apeliacinio, Vilniaus apygardos ir Klaipėdos apygardos teismų.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo sulaikyti ir Vilniuje dirbantys advokatai D. Zagreckas, Romualdas Mikliušas, G. Cimbolienė, Gintaras Ruseckas bei Klaipėdos advokatai Aivaras Surblys ir Marius Navickas. Taip pat įtarimai buvo pareikšti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjui Aringui Kartanui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui, jo patarėjui Aivarui Kadziauskui, taip pat Vijūnėlės dvaro savininkui Žilvinui Poviloniui.

Šiuo metu byloje įtariamaisiais yra patraukta daugiau kaip penkiasdešimt asmenų, o yra tiriama daugiau kaip šmtas nuskalstamos veikos epizodų.

Įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. Eur.

Nors ikiteisminį tyrimą dėl galimos teisėjų ir advokatų korupcijos atliekantys pareigūnai kol kas nėra linkę atskleisti, kokiose teismuose nagrinėjamose bylose galėjo būti parduodamas teisingumas, aiškėja, kad vienas įtariamųjų minimas net keliolikoje nusikalstamos veikos epizodų, o pagrindinis įrodymas – tiek atviri, tiek dviprasmiški jo pokalbiai ir su teisėjais, ir su palankių sprendimų siekusiais įvairių bylų dalyviais. Šis advokatas – D. Zagreckas, įvairiose bylose baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis ginantis nuo 1998 m. Anksčiau jis taip pat yra dirbęs teisėju.

Generalinis prokuroras E. Pašilis yra sakęs, kad šis atvejis yra išskirtinis ne tik dėl korupcijos masto ar kyšių dydžių, bet dėl pasekmių visai visuomenei.

„Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas, – teigė E. Pašilis. – Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas. Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“

„Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai, – jam antrino STT direktorius Ž. Bartkus. – Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas.“

Daugiau apie teisėjų korupcijos bylą skaitykite susijusiuose Delfi straipsniuose.