Pastaraisiais metais iš skandalų neišbrendanti kalėjimų sistema – vėl akiratyje: Kauno apygardos teismas neskundžiama nutartimi prokurorams nurodė ištirti, ar Pravieniškių pataisos namų Žvalgybos skyriaus pareigūnų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių. Anksčiau šių pareigūnų veiksmus tarnybinio patikrinimo metu vertinęs Kalėjimų departamentas jokių nusižengimų nebuvo nustatęs.

Į teisėjų akiratį pateko ir Kauno apylinkės prokuratūros Kauno ir Kaišiadorių prokurorai, kurie kontroliavo Pravieniškių pataisos namų žvalgybininkų atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl įkalinimo įstaigoje įvykdyto žiauraus nusikaltimo, kai vos tik perkeltas į gyvenamąsias patalpas, kuriose grėsė pavojus, buvo itin sunkiai sužalotas 37 metų vilnietis Vytautas Zlatkauskas. Dėl patirtų sužalojimų vyras keletą mėnesių buvo ištiktas komos, po to ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje, o dabar lyg mažas vaikas mokosi gyventi iš naujo.

Dėl patirtų sužalojimų vyras keletą mėnesių buvo ištiktas komos, po to ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje, o dabar lyg mažas vaikas mokosi gyventi iš naujo.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Pravieniškių žvalgybininkai ir juos kontroliavę Kaišiadorių prokurorai net nebandė ištirti šio nusikaltimo aplinkybių ir baudžiamąją bylą nutraukė, konstatuodami, jog joks nusikaltimas nebuvo padarytas – esą nuteistasis susižalojo pats.

Šis tyrimas jau kartą buvo nutrauktas, bet kai sunkiai sužaloto nuteistojo istoriją atskleidė Delfi, Kauno prokuratūra nutarė prieš pusantrų metų į archyvą padėtą ikiteisminį tyrimą atnaujinti – tada paaiškėjo, kad tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad suluošintas nuteistasis susižalojo pats, kai pavartojęs pataisos namuose populiarios psichotropinės medžiagos „kobra“ (jos sudėtis nėra žinoma, dažniausiai tai būna tabakas su žiurkių nuodais, benzinu, klijais ir kitomis cheminėmis medžiagomis) pargriuvo ir atsitrenkė į grindinį. Tačiau Kauno klinikų medikų išvadose buvo teigiama, kad nėra jokių duomenų, kad sužalotas vyras būtų apsvaigęs nuo kokių nors psichotropinių ar narkotinių medžiagų.

Kodėl tokią išvadą padarė ikiteisminį tyrimą atlikę Pravieniškių pareigūnai, juos kontroliavusi Kaišiadorių prokurorė Aldona Vitkauskienė Delfi negalėjo pasakyti, tačiau gavusi vadovybės nurodymą kuo išsamiau ištirti itin žiauraus nusikaltimo aplinkybes, ji vėl padarė tą pačią išvadą, jog nuteistasis susižalojo pats, kai netyčia pargriuvo ant grindinio. Tiesa, šįkart jau nebuvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, nors kai kurių Pravieniškių žvalgybininkų tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyti priešingi duomenys.

Prokurorės A. Vitkauskienės sprendimą antrą kartą nutraukti ikiteisminį tyrimą palaikė ne tik aukštesnioji prokurorė Raimonda Jančiauskienė iš Kauno, bet ir Kaišiadorių teisėja Rasa Balsevičienė. Bet su jų padarytomis išvadomis kategoriškai nesutiko Kauno apygardos teismas, patenkinęs sunkiai sužalotą nuteistąjį neatlygintinai ginančios Vilniaus advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundą.

Liubovė Kuprusevičienė
Foto: DELFI

Anksčiau sostinės prokuratūroje dirbusi ir ne vienoje rezonansinėje byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi L. Kuprusevičienė skunde teismui nurodė daugybę aplinkybių, dėl ko nutrauktas ikiteisminis tyrimas turėtų būti atnaujintas ir ištirtas sunkus nusikaltimas.

Anot advokatės, ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo atlikti būtiniausi veiksmai, kurie būtų padėję atskleisti įkalinimo įstaigoje padarytą nusikalstamą veiką. Maža to, advokatės teigimu, prokuratūra įrodymų rinkimo naštą perkėlė pačiam nukentėjusiajam – esą jeigu tave nuskriaudė, pats įrodyk, o paskui jau žiūrėsime, ką daryti.

Pasak L. Kuprusevičienės, ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad V. Zlatkauską užpuolė bei sumušė ir taip sunkiai sutrikdė sveikatą trys nuteistieji, kurie kartu atliko bausmę – iki šiol bausmę atliekantiems dviem kaliniams prieš nutraukdami tyrimą Pravieniškių pareigūnai buvo pareiškę įtarimus dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o trečiasis galimas įtariamasis jau buvo išėjęs į laisvę ir išvykęs iš Lietuvos, todėl pareigūnai net nepasivargino jo apklausti.

Skubotai priimtas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, yra mažų mažiausiai nesuprantamas bei šokiruojantis.
Liubovė Kuprusevičienė

Tiesa, pareikšti įtarimus galimai kaltiems asmenims vis buvo delsiama, nors apie tai, kad būtent jie sužalojo V. Zlatkauską, Pravieniškių Kriminalinės žvalgybos pareigūnams buvo žinoma nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios – apie tai net paliudijo vienas nuteistųjų, tačiau pareigūnai nutarė, jog jo parodymai yra nepatikimi.

„Skubotai priimtas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, yra mažų mažiausiai nesuprantamas bei šokiruojantis, nes iš bylos medžiagos matyti, kad paskutiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje buvo susiję būtent su įtarimų įteikimu kaltiems asmenims“, – mano advokatė.

Kauno apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi prokurorams nurodęs atnaujinti nepagrįstai ir neteisėtai nutrauktą ikiteisminį tyrimą pažymėjo, kad nei prokurorės, nei Kaišiadorių teisėja iš esmės neatsakė į advokatės skunde keliamus klausimus, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi visų įstatyme numatytų priemonių, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes.

Ikiteisminis tyrimas nutrauktas skubotai, neišnaudojus visų galimybių objektyviems ir neginčijamiems duomenims apie nusikalstamos veikos padarymą (ar nepadarymą) surinkti.
Kauno apygardos teismas

„Ikiteisminis tyrimas nutrauktas skubotai, neišnaudojus visų galimybių objektyviems ir neginčijamiems duomenims apie nusikalstamos veikos padarymą (ar nepadarymą) surinkti, kurių pagrindu būtų galima priimti vienokį ar kitokį objektyvų, nekeliantį abejonių sprendimą“, – pabrėžė teismas.

Jo nutartyje konstatuota, kad papildomo ikiteisminio tyrimo metu tikslinga atlikti daugybę procesinių veiksmų, apklausti liudytojus, kurie gali duoti parodymus apie nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus įvykio metu. Be to, suabejota ir sužalojimo laipsniu – prokurorai teigia, kad vyras sužalotas nesunkiai, nors nukentėjusysis iki šiol sunkiai vaikšto, nesuprantamai kalba, rankoje net negali išlaikyti rašiklio. Todėl, anot teisėjų, būtina atlikti papildomą medicinos apžiūrą ir nustatyti tikslų sužalojimo laipsnį – kaip atrodo iš naujo gyventi besimokantis nuteistasis, galite pamatyti šiame Delfi vaizdo įraše.


Pasak L. Kuprusevičienės, teismas taip pat nurodė „atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus sprendžiant klausimą dėl Pravieniškių pataisos namų Žvalgybos skyriaus pareigūnų veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamajame kodekse, susijusių su įgaliojimų viršijimo bei dokumentų klastojimo požymių buvimo (nebuvimo)“.

Advokatė nuo ikiteisminio tyrimo prašė nušalinti anksčiau jį atlikusią prokurorę ir jos sprendimus peržiūrėjusią aukštesniąją prokurorę, tačiau teismas tokio prašymo neturėjo teisės patenkinti, todėl apie tai pranešė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, kurį turi organizuoti papildomą ikiteisminį tyrimą bei spręsti prašymus dėl Kaišiadorių prokurorų nušalinimo nuo tolimesnės tyrimo kontrolės.

Taip pat prokurorai turės pasisakyti, kas toliau atliks tyrimą, nes buvo prašoma nušalinti ir Pravieniškių pareigūnus, o visą medžiagą perduoti policijai.

„Apygardos teismo vertinimu, nebuvo atlikti pakankami veiksmai ir imtasi pakankamų priemonių surinkti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti aplinkybes, kurios sudarė pagrindą sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo eigos priimti, – pažymima Kauno apygardos teismo nutartyje. – Pažymėtina, kad nebuvo atlikti visi objektyviam įvykio ištyrimui būtini procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių visumoje ikiteisminio tyrimo nutraukimas būtų teisėtas ir pagrįstas.“

Netikėjo, kad išgyvens

Apie Pravieniškėse dar 2017 m. gruodžio 13 d. nutikusius įvykius nuteistasis V. Zlatkauskas Delfi pasakojo praėjusių metų spalį – tuomet nuteistasis pats susisiekė su redakcija ir paprašė atvykti į įkalinimo įstaigą.

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad jam – dar tik 37 metai. Po patirtų sužalojimų medikai jam nustatė 50 proc. darbingumą, nors vyras sunkiai vaikšto, nesuprantamai kalba, net rašiklio rankoje negali išlaikyti.

Esu lyg senas mažas vaikas.
Vytautas Zlatkauskas

Daugiau kaip prieš dvejus metus pataisos namuose nutikusi tragiška istorija visiškai pakeitė vyro gyvenimą – šiandien jis mokosi iš naujo gyventi.

Vytautas Zlatkauskas

„Esu lyg senas mažas vaikas“, – sakė jis.

Papasakojęs savo šokiruojančią istoriją kalinys tenorėjo tik vieno – kad teisėsauga pagaliau išsiaiškintų, kas gi iš tikrųjų nutiko tą gruodžio 13-osios vakarą Pravieniškėse, kai iš būrio, į kurį Vytautas ką tik buvo perkeltas, netrukus jis, jau paniręs į gilią komą, skubios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Kauno klinikas.

Kad vyras išgyvens, niekas netikėjo.

Iš karto po šio įvykio Pravieniškėse buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jis 2018 m. kovo 27 d. buvo nutrauktas.

Vytautas sakė, kad pareigūnai buvo surengę vienintelę apklausą tuomet, kai šis tik atsigavo iš komos, tačiau dar sunkiai orientavosi aplinkoje – esą į ligoninės palatą atėjęs pareigūnas jam pasakė, kad yra pats kaltas, nes pavartojo „kobros“, ir liepė pasirašyti lyg ir iš anksto surašytą apklausos protokolą. Ar pasirašė, neatsimena.

Vytautas teigė, kad buvo sumuštas, kiti kaliniai norėjo jį nužudyti, bet šių aplinkybių teisėsauga net nebandė aiškintis.

Iš kalbų žinau, kad man šokinėjo ant galvos, kojos ir rankos buvo daužomos, dėl to likau neįgalus.
Vytautas Zlatkauskas

„Aš nesuprantu, kokiu būdu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, – aš buvau sumuštas, pats nieko neatsimenu, tik iš kalbų žinau, kad man šokinėjo ant galvos, kojos ir rankos buvo daužomos, dėl to likau neįgalus, – sakė vyras. – Man ta diena – kaip juoda dėmė. Atsimenu, kad atėjau į kamerą, pasidėjau krepšį ir – daugiau nieko neatsimenu. Pareigūnai rašo, kad parūkiau „kobros“, bet „kobra“ ir aš esame du konkretūs priešai. Niekada nevartojau, nevartoju ir nepradėsiu vartoti.“

Meldėsi, kad neišgyventų

O pasirodžius Delfi straipsniui tą pačią dieną apklaustas V. Zlatkauskas pareigūnams papasakojo, kad vos tik įėjęs į naują gyvenamąją patalpą pasidėjo savo asmeninius daiktus ir čiužinį, ant kurio turėjo miegoti.

„Patalpoje buvo tamsu, – sakė jis. – Kai tik pasidėjau daiktus, iš karto pajutau smūgį iš už nugaros į kairės pusės pakaušio sritį. Kas vyko toliau, nepamenu, atsibudau tik Laisvės atėmimo vietos ligoninėje.“

Kalinys sakė, kad praėjus metams po šio įvykio, kai iš ligoninės buvo sugrąžintas toliau atlikti bausmės, iš vieno nuteistojo sužinojo, jog tuo metu, kai jis prarado sąmonę, kiti nuteistieji „daužė į kojinę įdėtu švino gabalu per nugarą, šokinėjo ant galvos“.

Kai vienas kalinys toje pačioje kameroje įkalintiems bičiuliams nurodė liautis, kitas kalinys V. Zlatkauską parakanu (metaline lazda – Delfi) daužė per kojas.

„Tada kažkas mane apipylė vandeniu, nes norėjo apiplauti, mat buvau visas kruvinas“, – kameros „draugo“ pasakojimą perpasakojo Vytautas.

Man pasakojo, kad tada nuteistieji meldėsi, jog aš neišgyvenčiau ir niekas nesužinotų apie šio įvykio aplinkybes.
Vytautas Zlatkauskas

O paskui buvo pakviesti pareigūnai, jie sužalotą nuteistąjį išnešė pas medikus.

„Man pasakojo, kad tada nuteistieji meldėsi, jog aš neišgyvenčiau ir niekas nesužinotų apie šio įvykio aplinkybes“, – kalbėjo jis.

Nuteistasis tikino, kad įkalinimo įstaigoje nevartojo narkotinių medžiagų, o prieš šį įvykį pataisos namų direktorių Dainių Sušinską buvo įspėjęs, kad negali gyventi tame būryje, nes su juo bus susidorota.

Net po metų, kai jis po ligoninės buvo grąžintas į pataisos namus, jo nenorėjo palikti ramybėje, – V. Zlatkauskas buvo nukreiptas toliau atlikti bausmės į tą patį būrį, kur dar atliko bausmę jį sumušęs žmogus. Kai kalinys atsisakė ten vykti, gavo drausminę nuobaudą – 12 parų karcerio, bet gydytojo Mindaugo Bekešiaus nurodymu buvo pervežtas į ligoninę, nes negalėjo dėl savo sveikatos būklės ten būti.

Foto: Kalėjimų departamento nuotr.

Pasak V. Zlatkausko, pataisos namų direktorius D. Sušinskas ne kartą jį įkalbinėjo neviešinti šio įvykio, esą sakė, kad „jie užsimerks, manęs nematys, o aš neviešinsiu tų žmonių“.

„D. Sušinskas, sužinojęs, kad duosiu interviu, buvo asmeniškai atėjęs prašyti nekalbėti, nes, pasak direktoriaus, ir jis, ir aš esame aplinkybių aukos, tačiau dėl šio vieno komisijos sprendimo aš tapau neįgalus, nesugebu rankose išlaikyti net rašiklio“, – per apklausą kalbėjo V. Zlatkauskas.

Liudytojas, kuriuo netiki

Kad V. Zlatkauską sužalojo toje pačioje kameroje kalintys nuteistieji, pareigūnams oficialiai patvirtino ir vienas nuteistasis, kuriam egzekucijoje dalyvavęs nuteistasis pats papasakojo apie kalinio sužalojimą. Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai juo netiki – esą V. Zlatkauskas susižalojo pats, kai užkliuvęs pargriuvo.

Pravieniškių pareigūnai, matę V. Zlatkauską po patirtų sužalojimų, teigė, kad nuteistasis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, bet jokiais dokumentais negalėjo pagrįsti šių teiginių. Kai galop Kauno medikai nurodė, kad sužalotas nuteistasis nebuvo apsvaigęs, tyrimą kontroliavusi prokurorė pareiškė, jog neginčytinai nukentėjusiojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo aplinkybės tuoj pat po įvykio patvirtintos nebuvo.

Pargriuvo ir susižalojo. Ir taip vos žodis ne į žodį kalbėjo įtariamaisiais patraukti nuteistieji, ir tą vakarą už jų priežiūrą atsakingi, bet įvykio tiesiogiai nematę pataisos namų pareigūnai.

O anksčiau tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios esą susižalojo V. Zlatkauskas, – kai šiai iškeltai versijai pagrįsti nebuvo rasta duomenų, tuomet pareigūnai nustatė, kad kalinys vis tiek susižalojo, nors ir nebuvo apsvaigęs. Pargriuvo ir susižalojo. Ir taip vos žodis ne į žodį kalbėjo įtariamaisiais patraukti nuteistieji, ir tą vakarą už jų priežiūrą atsakingi, bet įvykio tiesiogiai nematę pataisos namų pareigūnai. Nieko nuostabaus, anot V. Zlatkausko advokatės, nes pareigūnai yra suinteresuoti, kad tyrimas būtų nutrauktas.

Tuo metu liudytojo, kuris papasakojo, kaip buvo smurtaujama prieš V. Zlatkauską, parodymai buvo pripažinti kaip nepatikimi ir neobjektyvūs.

„Nenorėdami prisiimti atsakomybės už užvilkintą tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei tyrimą kontroliavę prokurorai tyrimą tiesiog žlugdė, rinkdami duomenis, kurie galėtų tik paneigti nukentėjusiojo parodymus, ignoruodami svarbaus nešališko liudytojo parodymus, taip ir toliau gelbėdami pareigūnus ir jiems parankius nuteistuosius nuo baudžiamojo persekiojimo“, – įsitikinusi V. Zlatkauską neatlygintinai atstovaujanti advokatė L. Kuprusevičienė.