Bylos duomenimis, tėvas ketino padovanoti automobilį „Mercedes-Benz“ savo sūnui, bet šis su žmona yra socialiai remtini, todėl norėdami, kad šeima neprarastų socialinių pašalpų, jie nusprendė, jog tėvas sudarys automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su sūnaus draugu ir taip šia sutartimi pridengs automobilio dovanojimą sūnaus šeimai.

Transporto priemonė draugui realiai perduota nebuvo, automobilį iš tėvo gavo, juo naudojosi, kaip savo nuosavybe rūpinosi pats sūnus su žmona. Žmonos iniciatyva buvo sudaryta automobilio draudimo sutartis, moteris mokėjo visas draudimo įmokas.

Kadangi šeimos draugas buvo automobilio savininkas pagal viešo registro duomenis, buvo susitarta, kad jis draudimo sutartyje buvo nurodytas kaip draudėjas, todėl sudarant draudimo sutartį taip ir buvo pasielgta.

Tuo metu bendrovė Lietuvos draudimas surengė loteriją „Apsidrauskite ir laimėkite BMW X6“, kuri buvo skirta asmenims, apsidraudusiems šioje draudimo bendrovėje. Vienu iš laimėtojų ir tapo šeimos draugas, kuris draudimo sutartyje buvo nurodytas kaip draudėjas. Jis laimėtą 77 tūkst. Eur vertės automobilį pardavė ir gavo už jį 50 tūkst. Eur, pranešė teismas.

Tėvas ir sūnus buvo įsitikinę, kad jų draugo laimėtas automobilis turi priklausyti jiems ir dėl to kreipėsi į teismą, bet šis reikalavimą priteisti 77 tūkst. Eur pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikdamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, pažymėjo, kad šalių ginčą lėmė abiejų šalių nesąžiningi veiksmai, kai, siekiant naudos sau, buvo bandoma apeiti valstybės ir socialinio draudimo institucijas (išvengti galimų naujų mokestinių prievolių, išsaugoti teisę į socialinę pašalpą).

„Šiuo atveju šalys siekė dvigubos naudos, todėl turi prisiimti iš to kilusius padarinius ir riziką“, – pabrėžė teismas.

Pasak teisėjų, jeigu tėvo ir sūnaus reikalavimas priteisti iš jų draugo už automobilį gautus pinigus būtų patenkintas, susiklostytų tokia teisiškai ir socialiai ydinga situacija, kai iš savo pačių priešingų teisei veiksmų (įstatymui prieštaraujančio, apsimestinio sandorio) šie praturtėtų.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiama dėl reikalavimo priteisti jos naudai loterijos laimėjimo piniginį ekvivalentą pagrįstumo, bet nesprendžiama dėl laimėtojo teisės į loterijos laimėjimą, kadangi reikalavimo grąžinti loterijoje laimėtą turtą ar jo ekvivalentą Lietuvos draudimas laimėtojui nėra pareiškęs. Todėl kolegija nepasisakė dėl teisės į loterijos laimėjimą.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.