Informacijos klondaikas masina ir nusikaltėlius, ir eilinius smalsuolius

Kaip sužinoti, kas lankosi pas kaimyną, kam priklauso automobilis, kuriuo atvyksta nepažįstamoji ar nepažįstamasis? Galbūt norima patikrinti dukters draugo biografiją, gal vaikinas spėjęs „užsidirbti“ ne vieną teistumą, o gal praeityje buvo sukūręs šeimą ir turi vaikų?

Šių duomenų paprastas, eilinis „mirtingasis“ gauti negali. Tačiau prieigą prie duomenų bazių, kuriose kaupiama bei saugoma ypač jautri asmeninė informacija turi šalies specialiosios tarnybos, tarp jų ir policijos pareigūnai. Tad kartais pasitaiko garbės šiai institucijai nedarančių atvejų, kai ginti, saugoti ir padėti turintys „angelai sargai“ virsta asmens duomenų vagimis.

Tokių atvejų, kai kažkieno paprašyti policininkai piktnaudžiaudami tarnyba naršydavo po slaptas duomenų bazes pasitaikydavo prieš dešimtmetį ir dar seniau. Pavyzdžiui Kriminalinės policijos biuro pareigūnams yra tekę aiškintis, kodėl iš vieno Kauno policijos komisariato kompiuterių jungtasi prie tarnybinių sistemų ir tikrinti tuomečio šalies prezidento Valdo Adamkaus ir jo žmonos Almos asmens duomenys. Vėliau teisintasi, esą tai daryta iš kvailo smalsumo, policininkams susiginčijus, koks abiejų sutuoktinių amžius...

Būta ir kur kas rimtesnių atvejų, kai informacinėse sistemose sukaupti asmens duomenys rinkti užsakius Kaune veikusioms organizuotoms nusikaltėlių gaujoms.

Įkliuvo Kėdainių policininkė

Nors atvejų, kai policijos pareigūnai neteisėtai naudojasi jiems suteikta galimybe naudotis neviešo pobūdžio informacija pastaruoju metu fiksuojama vis mažiau, jų vis dar pasitaiko.

Neseniai nuo pareigų buvo nušalinta Kėdainių policijos komisariato tyrėja, jai pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarnyba ir rinkus neviešus duomenis policijos informacinėje sistemoje.

Šios policininkės poelgį demaskavę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos pareigūnai nurodė, kad ji „vykdydama pažįstamų asmenų prašymus, be teisėtų pagrindų Policijos informacinės sistemos registruose surinkusi duomenis apie privatų asmenų gyvenimą juos perduodavo pašaliniams asmenims“.

Piktnaudžiavimu įtariama policininkė nušalinta nuo pareigų, jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

„Šiais metais tai pirmas atvejis, susijęs su galimu asmens duomenų nutekinimu. 2018 – 2019 metais tokių atvejų, kai policijos pareigūnai būtų patraukti baudžiamojo atsakomybėn dėl neteisėto naudojimosi duomenų bazėmis pas mus nebuvo. Tokie atvejai nėra dažni, tačiau jų pasitaiko“, – portalui „Delfi“ sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos viršininkas Andrejus Rabij.

Kalbėdamas apie priežastis, dėl ko policijos pareigūnai ryžtasi nusikalsti ir neteisėtai renka duomenis, A. Rabij išskyrė dvi kategorijas.

„Pirmoji, tai pažįstamų, draugų, bičiulių prašymai gauti informaciją apie trečiuosius asmenis, kuri vėliau naudojama tvarkant asmeninius, buitinius reikalus ar šie duomenys panaudojami versle“, – kalbėjo Kauno apskrities policijos Imuniteto valdybos vadovas.

Antroji kategorija – nepalyginamai pavojingesnė. Tai atvejai, kai policijos pareigūnai jiems prieinamą neviešo pobūdžio informaciją teikia organizuotų nusikalstamų grupuočių nariams, kurie gautus duomenis vėliau naudoja nusikaltimams daryti.

„Kalbant apie paskutinį atvejį Kauno apskrityje, Kėdainiuose, informacija nebuvo perduota nusikaltėlių grupuotėms. Ji atiteko asmenims, kurie ja naudojosi tvarkant savo asmeninius reikalus, siekiant savo verslo interesų“, – sakė A. Rabij.

Atsakomybė gresia ir už prašymą pavogti duomenis

Kauno apskrities policijos Imuniteto valdybos pradėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai piktnaudžiavus tarnyba pareikšti ne tik Kėdainių policininkei.

Problemų su teisėsauga turi ir policininkės pažįstamas, prašęs jos paieškoti informacijos apie dominančius žmones. Jam pareikšti įtarimai neteisėtai rinkus informaciją apie privatų asmens gyvenimą.

„Reikia suvokti, jog prašymas pažįstamo policininko ko nors paieškoti duomenų bazėse, peržengia teisėtumo ribas.

O „kišeninis policininkas“, tai darydamas užsitraukia arba baudžiamąją, arba administracinę atsakomybę. Manau, jog dažnai patys piliečiai prašydami paieškoti asmens duomenų pernelyg nesigilina, kokias pasekmes tai sukels“, – sakė Kauno apskrities policijos Imuniteto valdybos viršininkas A. Rabij.

Policijos naudojamose duomenų bazėse saugoma ne tik išsami informacija apie giminystės ryšius, turtą, transporto priemones, ar darbovietės. Čia kaupiami duomenys ir apie žmonių teistumus bei gautas nuobaudas.

Šie duomenys padeda susidaryti nuomonę apie žmogaus gyvenimo būdą, tad itin domina darbdavius. Tai suprantama, nes kas norės priimti į darbą sandėlyje žmogų, kuris kelis ar keliolika kartų teistas už vagystes.

„Jie gali prašyti paties žmogaus pateikti pažymą apie teistumus ir gautas nuobaudas. Taip pat gali kreiptis į policiją, jeigu įstatymai suteikia teisę šią informaciją gauti. Tačiau, tokią informaciją pakankamai lengva surinkti, jeigu mūsų, policijos tarpe yra tokių, piktnaudžiauti linkusių pareigūnų. O galiausiai kenčia visa sistema, nes ta informacija skirta tik mums“, – portalui „Delfi“ sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos viršininkas A. Rabij.

Jis minėjo, kad atvejai, kai įtardami privačios informacijos nutekinimą į Imuniteto valdybą kreipiasi privatūs asmenys yra gana reti, tačiau jų pasitaiko. Sulaukus tokio kreipimosi pradedamas patikrinimas, aiškinamasi, kas domėjosi žmogumi, ar tai daryta turint teisėtą pagrindą.

Beje, tai nustatyti gana paprasta. Kiekvienas policijos pareigūnas turi savo asmeninį prisijungimo prie vidinių sistemų vardą bei slaptažodį. Policijos serveriuose taip pat saugomi duomenys apie tai, kas ir kada jungėsi bei ko ieškojo.,

Henrikas Daktaras, Kauno apygardos teismo posėdis
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Kauno policininkai slaptus duomenis teikė ir garsiems nusikaltėliams

Kalbėdamas apie kur kas pavojingesnius atvejus, kai neviešą informaciją galintys gauti pareigūnai talkina nusikaltėlių gaujų nariams, A. Rabij paminėjo prieš kurį laiką demaskuotą Kauno kelių policijos tyrėją.

Išsiaiškinta, kad Kauno kelių policijos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas Egidijus Pašvenskas talkino su „Agurkinių“ grupuote sietai nusikaltėlių gaujai, užsienio šalyse grobusiai vilkikus.

Šis, dabar jau buvęs policininkas nusikaltėliams suteikdavęs duomenis, kurie vėliau naudoti klastojant vogtų vilkikų dokumentus ir valstybinius numerius. Gaujos bylą perduodant teismui konstatuota, jog pavogtų vilkikų vertė – 1 mln. 449 tūkst. eurai.

Prieš penkiolika metų elitiniu vadinamo Kauno policijos padalinio – Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) operatyvininkai demaskavo pareigūną Jevgenijų Dziumaną, kuris ne tik teikė informaciją nusikaltėliams, bet ir su kai kuriais jų bičiuliavosi.

Šis, aukštų pareigų neužėmęs, Kauno Žaliakalnio policijos komisariate paprastu postiniu dirbęs veikėjas demaskuotas ONTT pareigūnas tiriant, kokiais būdais tuometis Kauno nusikaltėlių vadeiva Henrikas Daktaras pravarde „Henytė“ gauna išsamią informaciją apie jį dominančius žmones, jų naudojamus automobilius.

Slapto tyrimo metu paaiškėjo, kad artimas „Henytės“ bičiulis, tuomet šešis kartus teistas Algirdas Saveikis, pravarde „Algelis“ palaiko bičiuliškus santykius su policininku J. Dziumanu. Buvo nustatyta, kad šio policininkė dėka nusikaltėlių gaujai buvo perduota informacija apie H. Daktarą dominusio automobilio savininką.

Taip pat išsiaiškinta, jog „Ženkos“ pravardę turėjęs J. Dziumanas bičiuliavosi ne tik su „Daktarų“ gaujos nariu, bet ir su kitais Kauno nusikaltėliais – Sauliumi Velečka „Agurku“ ir jo parankiniu Algimantu Ringaila, pravarde „Čikis“.