Pirmadienį Seime dalyvavę susitikime su laikinosios grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ nariais teismų atstovai apgailestavo sulaukiantys priekaištų, kad bylas nagrinėja specialiojo liudytojo statusą turintys teisėjai, bet norėdami patraukti juos drausminėn atsakomybėn ar nušalinti nuo pareigų negauna duomenų iš prokuratūros.

„Kai tas klausimas buvo pradėtas kelti viešai, kreipėmės į prokuratūrą, kad pateiktų medžiagą – gal jos pagrindu galėsime inicijuoti drausmės procedūras ir spręsti klausimus, ar gali toks teisėjas nagrinėti bylas, ar ne. Deja, mes to atsakymo negauname, ir suprantu, kad jo negausime, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo vadovas Algimantas Valantinas.

„Nei teismas, nei drausmės komisija negali nagrinėti aplinkybių, neturėdami turinio“, – teigė jis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba gegužės pabaigoje pranešė, kad daugiau kaip prieš metus pradėtame tyrime dėl galimos korupcijos specialoijo liudytojo statusas suteiktas keturiems šiuo metu dirbantiems teisėjams. Šis statusas dažnai visuomenėje vertinamas kaip tarpinė grandis tarp liudytojo ir įtariamojo.

„Kažkoks žaidimas vyksta viešoje erdvėje: tarsi kaltina mus, kad mes kažko nedarome, bet kai sakau, kad negalime to daryti, neturėdami medžiagos, niekam tas neįdomu“, – teigė A. Valantinas.

Jis pabrėžė, kad negali žmogui metus būti suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Teisėjų tarybos pirmininko teigimu, privalu, kuo greičiau nustatyti tokios asmens vaidmenį byloje.

„Mes kalbame apie specialiojo liudytojo statusą, kuris kabo metus. Klausykite, gaukite leidimą, reiškite jam (teisėjui – BNS) įtarimus, nematau tokios problemos, tą pačią minutę bus sustabdyti įgaliojimai. Kitas dalykas, jeigu neužtenka duomenų (įtarimams – BNS), tas statusas negali kaboti“, – kalbėjo A. Valantinas.

Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Justinas Bagdžius priminė buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Viktoro Aiduko atvejį. Jis baudžiamojoje korupcijos byloje buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, bet kaltinamuoju netapo.

„Žmogus buvo prieš pat pensiją, visą savo teisinę karjerą atidavęs teismams ir teismų sistemai. Tiesiog nenorėdamas diskredituoti Aukščiausiojo Teismo ir pačios teismų sistemos, kaip institucijos, savo noru išėjo iš teisėjų. Galiausiai tyrimo pabaigoje, kai byla buvo perduodama teismui su kaltinamuoju aktu, pasakyta, kad su V. Aiduku viskas tvarkoje, joks poveikis nedarytas“, – pasakojo J. Bagdžius.

Laikinasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovas, Teisėjų Etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Aurelijus Gutauskas sakė, kad specialiojo liudytojo statusas kartais naudojamas kaip šantažo įrankis.

„Šiaip specialaus liudytojo statusas yra tam tikras šantažo įrankis. Žmogui, kuris apklausiamas specialiuoju liudytoju, jeigu nesutinka būti apklaustas, sakoma: mes tau pareikšime įtarimus“, – teigė jis.

„Korupcinėse bylose žmogus tiesiog „pakabinamas“. Statuso pradžia aiški, bet pabaiga neaiški“, – tvirtino A. Gutauskas.

A. Valantinas pranešė, kad teisėjams rekomenduojama deklaruoti, jeigu jie yra apklausti kokiuose nors tyrimuose.

Algimantas Valantinas

„Yra duotos rekomendacijos, kad teisėjai, apklausti specialiuoju liudytoju ar paprastu liudytoju, kad šitą dalyką paviešintų. Kad žmonės, kurie dalyvauja procese, galėtų pasisakyti šituo klausimu, ar jie pasitiki tokiu teismu, ar nepasitiki“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.

Jis teigė žinąs atvejų, kai teisėjams būtent dėl to, kad jie turi specialaus liudytojo statusą, reikšti nušalinimai bylose.

Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė svarstė, kad tokį deklaravimą reikėtų padaryti privalomą.

„Kai tavo bylą nagrinėja teisėjas, turintis specialiojo liudytojo statusą korupcijos byloje, kaip gali pasitikėti tokiu teisėju?“ – sakė ji.

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas kėlė klausimą, ar specialiojo liudytojo statusą korupcijos bylose turintys teisėjai gali eiti pareigas. Anot jo, būtina išsiaiškinti, ar tai sisteminė problema, ar atskirų žmonių.

Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, šiuo metu 12 teisėjų pateikti įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų. Jie teismuose nebedirba – dalis atleisti, dalis yra išėję savo noru, o dalis nušalinti nuo pareigų.

Keturiems teisėjams suteiktas specialiojo liudytojo statusas, būtent jie toliau ir eina pareigas. Specialiojo liudytojo statusą turi ir du buvę teisėjai.

Teisėjų taryba du kartus kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydama pateikti informaciją apie aplinkybes, kuriomis minėtiems keturiems teisėjams buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Specialaus liudytojo statusas Lietuvoje įteisintas 2007 metais.

Generalinio prokuroro rekomendacijose dėl specialiojo liudytojo apklausos rašoma, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.

Rekomendacijose kartu pabrėžiama, kad esant pakankamam kiekiui duomenų asmenį kaip specialųjį liudytoją apklausti draudžiama, jam turi būti suteikiamas įtariamojo statusas. Anot rekomendacijų, asmenys kaip specialieji liudytojai turėtų būti apklausiami itin retais atvejais.