Po pasisakymų apie teisėjų korupcijos bylą Valantinas kreipėsi į Seimą: nesulaukiame palaikymo

Seimo nariams viešai prabilus apie teisėjus, kurie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros atliekamoje teisėjų korupcijos byloje buvo apklausti kaip specialieji liudytojai, Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas kreipėsi į Seimą, prašydamas „nesiekti trumpalaikės politinės naudos teisminės valdžios menkinimo sąskaita“.

Delfi šią savaitę pranešė, kad teismų sistemoje dirba keturi teisėjai, kurie korupcijos byloje buvo apklausti kaip specialieji liudytojai. Vienas šių teisėjų yra Teisėjų tarybos narys.

Parlamentarai Laurynas Kasčiūnas ir Agnė Bilotaitė ragino paviešinti teisėjų, kurie turi specialiojo liudytojo statusą, pavardes. Taip pat, Seimo narių manymu, turi būti paviešintos visų buvusių teisėjų, kuriems pareikšti įtarimai, pavardės, nes žmonės turi teisę esant tam tikroms aplinkybėms kelti klausimus dėl procesų atnaujinimo.

„Keistai skamba Teisėjų tarybos pirmininko A. Valantino pareiškimai, kad, tarkim, jeigu šis statusas bus panaikintas, tegu jie toliau ramiai dirba. Ar neturėtų būti įvertinti jų veiksmai ir etikos bei drausmės požiūriu ir tada pateiktas vertinimas dėl tolimesnio darbo? Ar jau pasiekėme tokias standartų žemumas, kad bylų negali nagrinėti tik baudžiamojon atsakomybėn patraukti teisėjai?“ – klausė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

„Teisėjams privalo būti keliami aukščiausi reputacijos ir moralės reikalavimai. To iš jų tikimės. Teisėjai, paskui kuriuos velkasi įtarimų korupcija šešėlis, pakerta tikėjimą ir pasitikėjimą jų vykdomu teisingumu“, – jam antrino A. Bilotaitė.

Tuo metu Seimo nariams kreipimąsi išsiuntęs Teisėjų tarybos pirmininkas teigia, kad „teisminė valdžia yra tyli, nesikišanti į politinius procesus, bet kiekvieną dieną santūriai ir sunkiai dirbanti, kad kiekvienas, įžengęs į teismo rūmus, rastų teisingumą“.

„Teismai turi problemų, nuo kurių teisminė valdžia nebėga ir nesislapsto, tik reikalauja, kad šios problemos būtų sprendžiamos atvirai, skaidriai ir įstatyme numatytais būdais, – nurodė A. Valantinas. – Teismų sistemos skauduliai neturi tapti trumpalaikio asmeninio politinio kapitalo dividendų kaupimo įrankiu, kurstančiu nusivylimo nuotaikas visuomenėje.“

Anot jo, viešuose politinės valdžios pasisakymuose teismų autoriteto nebeliko, o profesionalūs teisininkai į teisėjo profesiją nebežiūri kaip į teisininkų gildijos viršūnę.

„Spręsdama kylančius iššūkius, teisminė valdžia nesulaukia solidaraus konstitucinių valdžios partnerių palaikymo ir dėmesio“, – pabrėžė Teisėjų tarybos pirmininkas.

„Teisėjų taryba, kaip Lietuvos teismų bendruomenės atstovė, negali likti abejinga vykstantiems procesams, – rašoma kreipimęsi į Seimo narius. – Procesams, kuriuose apie teisminės valdžios problemas parlamente kalba ne patys teismai, bet tendencingą informaciją pateikiantys atskirų ikiteisminio tyrimo institucijų vadovai, Seimo nariai, viešai svarstantys apie nepatikrintą ir turbūt iki galo nesuvoktą informaciją ar samprotaujantys apie įtariamuosius teisėjus, neva nagrinėjančius bylas ir priimančius sprendimus. Tai daroma nesuvokiant teisminės valdžios specifikos, naudojantis jos santūrumu ir ribotomis galimybėmis pasiduoti tokio lygio polemikai.“

Kreipdamasi į Seimo narius Teisėjų taryba paragino politikus „nesiekti trumpalaikės politinės naudos teisminės valdžios menkinimo sąskaita“.

„Teisminė valdžia – konstitucinis valstybės pamatas, – pabrėžė A. Valantinas. – Lietuvos teismai yra pasirengę atvirai kalbėti ir spręsti kylančius sunkumus, būti brandžios demokratijos principais grindžiamos atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės dalimi. Mūsų tikslas – tarnauti Tautai – tinkamai ir teisingai, be politikų, prokurorų ar kitų pareigūnų bei kitų asmenų įtakos vykdyti teisingumą.“

Kaip skelbė Delfi, teisėjų korupcijos byloje įtarimai yra pareikšti dvylikai teisėjų, ikiteisminio tyrimo metu tiriama daugiau kaip 130 epizodų.

Teisėjų korupcijos byloje teisėjai įtariami kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir neteisėtu šaunamojo ginklo disponavimu.

„Atliekamas ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties, – Delfi nurodė Generalinė prokuratūra. – Nuo 2019 m. pradžios ikiteisminiame tyrime buvo apklausta labai daug proceso dalyvių, atlikta labai daug kitų proceso veiksmų. Pažymėtina, kad tyrimo metu, įvairiose jo stadijose, teismų sprendimuose ne kartą konstatuota, jog atliekamų proceso veiksmų gausa, tyrimo duomenys patvirtina faktą, jog ikiteisminis tyrimas, procesiniai veiksmai yra atliekami intensyviai, o šiuo metu ikiteisminio tyrimo nėra galimybės užbaigti dėl objektyvių priežasčių – objektų tyrimo bei kitų procesinių veiksmų atlikimo.“