Balsavimas Seime taip ir neįvyko – užsiregistravo tik 69 parlamentarai, todėl dėl šių pataisų turės būti balsuojama kitame posėdyje.
Įstatymo projekte, kurį Seimui pateikė Teisingumo ministerija, numatyta, kad siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema, didinti jos atvirumą ir skaidrumą šioje sistemoje, turėtų dalyvauti ir nepriklausomi visuomenės atstovai.
„Atsižvelgiant į tai, tikslinga į advokatų garbės teismą, nagrinėjantį advokatų drausmės bylas, įtraukti visuomenės atstovus, – nurodoma aiškinamajame rašte. – Šių asmenų įtraukimas į Advokatų garbės teismo sudėtį užtikrintų deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą šių institucijų veikloje.“
Tokias pačias pataisas siūloma įvesti ir antstolių bei notarų veikloje.
Pagal šiuo metu galiojančius Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymus garbės teismus sudaro tik atitinkamos profesijos atstovai – advokatai, notarai ar antstoliai. Visuomenės atstovams nesudaryta galimybė dalyvauti vertinant advokatų, notarų ar antstolių veiklą. Advokatų ir Notarų garbės teismo narių kadencija nėra ribojama, todėl nariais gali būti nuolat renkami tie patys advokatai ar notarai. Įstatymuose nėra nurodytas subjektas, patvirtinantis garbės teismo sudėtį, todėl nėra aišku nuo kurio momento pradedamas skaičiuoti garbės teismų įgaliojimų terminas. Notariato įstatyme, skirtingai nei Advokatūros ir Antstolių įstatymuose, nustatyta, kad notarų garbės teismo sprendimai skundžiami administraciniam, o ne bendros kompetencijos, teismui.