Šiuo metu nuteistieji, kurie savo asmeninėse sąskaitose neturi lėšų, kas mėnesį gauna pinigines pašalpas. Pataisose numatyta, kad tokias išmokas gaus tik tie, kurie įkalinimo įstaigoje dirbo numatytą valandų skaičių. Atsisakiusieji dirbti negaus lengvatų – nebus išleidžiami už įkalinimo įstaigos ribų, gaus mažiau pasimatymų su artimaisiais, negalės apsipirkti pataisos namuose esančioje parduotuvėje ir kt., informuoja Teisingumo ministerija.
Gerai besielgiantys nuteistieji turės galimybę lengviau įsidarbinti už įkalinimo įstaigos ribų, visi bus drausti socialiniu draudimu. Jie galės užsidirbti lėšų pragyvenimui laisvėje, greičiau atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems ir prisidėti prie valstybės išlaidų jų išlaikymui pataisos įstaigose. Šie nuteistieji, išėję į laisvę, lengviau susiras darbą, bus labiau motyvuoti rinktis kitą gyvenimo kelią.
Ši sistema sudaro sąlygas kurti dviejų pakopų – lengvo ir griežto režimų sistemą, motyvuojančią nuteistuosius dirbti, dalyvauti socialinėse programose, keisti gyvenimo būdą.
Lengvo režimo grupėje esantys nuteistieji įgis daugiau lengvatų, galės palaikyti glaudesnius ryšius su artimaisiais, pagerinti savo buitį. Pavyzdžiui, turės teisę dažniau pasimatyti su artimaisiais, neribotai jiems skambinti, apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje už didesnę sumą.
„Bus kuriama labai aiški ir tik nuo paties nuteistojo asmeninių pastangų priklausanti jo teisinės padėties švelninimo sistema, – pažymėjo E. Jankevičius. – Žmogus daugiau lengvatų įgis tik tada, kai akivaizdžiai mažės nusikalstamo elgesio rizika, neturės nuobaudų, dirbs pasiūlytą darbą“.
Anot Teisingumo ministerijos pranešimo, tokia praktika, kai gerai besielgiantys ir resocializacijos programose dalyvaujantys nuteistieji gauna lengvatų, pasiteisino užsienio valstybėse, nes atlikę bausmę jie retai vėl nusikalsta. Lietuva pagal šį rodiklį yra pirmoje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių – net 62 procentai į laisvę išėjusiųjų vėl padaro nusikaltimus ir grįžta į pataisos įstaigas.