Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija nutarė V. Stangvilienę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir ją perduoti taip pat buvusiai Alytaus apylinkės teismo teisėjai Ramunei Kuzmienei, kuri dabar verčiasi advokatės praktika, prižiūrėti. Išimtinę įstatymo nuostatą pritaikęs teismas nutarė neskirti piniginio užstato, o laidavimo laikotarpis tęsis vienus metus.

Be to, buvusiai Alytaus teisėjai, kuri nagrinėjo administracinių nusižengimų ir baudžiamąsias bylas, buvo uždrausta pusantrų metų vairuoti transporto priemones. Šis terminas skaičiuojamas tik nuo sausio 29 d., nors teisėja prie automobilio vairo buvo sustabdyta 2019 m. gruodžio 24 d. – iki to laiko jai nebuvo draudžiama vairuoti.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas taip pat nutarė iš V. Stangvilienės konfiskuoti 2002 m. pagamintą automobilį „Nissan Primera“ – prie jo vairo dabar jau buvusi teisėja buvo sulaikyta neblaivi, be to, šia transporto priemone ji apgadino kitą automobilį. Ekspertai nustatė, kad automobilis yra vertas vos 1,5 tūkst. eurų.

„Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti tam tikrą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims“, – baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nutarė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nepažeis proporcingumo principo, o padės pasiekti konkretų tikslą – darys prevencinį poveikį.

Bylos duomenimis, buvo nustatyta, kad 25 metus teisėja dirbusi V. Stangvilienė nemalonumų sulaukė po įvykio praėjusių metų gruodžio 24 d., kai apie 14 val. Alytuje, būdama neblaivi, sukėlė eismo įvykį – teisėjos vairuojamas „Nissan Primera“ Ligoninės gatvėje kliudė stovintį „VW Golf“. Teisėjai 14.11 val. nustatytas net 2,44 prom. girtumas. Kai 14.30 val. teisėja į alkotesterį papūtė antrą kartą, nustatytas dar didesnis girtumas – 2,59 prom.

Kūčių dieną neblaivi avariją sukėlusi V. Stangvilienė prezidento Gitano Nausėdos dekretu buvo atleista iš pareigų pažeminus teisėjo vardą.

V. Stangvilienė buvo viena iš 19 teisėjų iš visų Lietuvos apylinkių bei apygardų teismų, kurią praėjusių metų gruodžio viduryje prezidentas pakvietė į susitikimą Prezidentūroje. Tada G. Nausėda teigė, kad pasitikėjimas teismais – tai ir žmonių pasitikėjimas valstybe, todėl šį pasitikėjimą teisėjai privalo stiprinti savo profesionaliu darbu.

Net nepamena, kaip išvažiavo į centrą

Dabar jau buvusios savo kolegės baudžiamąją bylą Kauno teisėjai išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes V. Stangvilienė pripažino kaltę dėl jai pateiktų kaltinimų.

Teismo posėdyje ji teisinosi, kad buvo labai pervargusi darbe, nes pastaruoju metu ėjo ikiteisminio tyrimo teisėjos pareigas.

„Buvo didelis pervargimas darbe, sudėtingi santykiai su sūnumi“, – sakė ji.

Teisininkė teisinosi, kad Kūčių dieną viena liko namuose, todėl „pasiėmė alkoholio, išgėrė gal 200 gramų brendžio“.

„Tada pamačiau per langą, kad yra laisva vieta automobilių aikštelėje, todėl nuėjau perstatyti mašinos – atsimenu, kad sėdau į automobilį ir važiavau atgaline eiga, kliudžiau kitą automobilį, – teisme kalbėjo buvusi teisėja. – Mačiau du vyrus, kurie mosikavo sustoti, tada aš sustojau.“

Bet čia pat V. Stangvilienė prisipažino, kad iš tikrųjų situacija buvo kur kas rimtesnė, tačiau ji tiesiog greičiausiai dėl girtumo neprisimena.

„Iš tikrųjų viskas buvo kitaip – aš netgi į miestą buvo išvažiavusi, tai sužinojau iš liudytojo pasakojimo, taip pat mačiau byloje esančią filmuotą medžiagą, – kalbėjo buvusi ilgametė Alytaus teisėja. – Ko ten važiavau, neatsimenu.“

V. Stangvilienė sakė, kad apgadinto automobilio savininkui žalą atlygino.

„Labai išgyvenu dėl to, ką padariau, man gėda prieš visus – teisme esu išdirbusi 25 metus, niekada nebuvau bausta ar svarstyta“, – sakė ji.

Alytiškis, važiavęs paskui V. Stangvilienės vairuojamą automobilį „Nissan Primera“, sakė, kad „automobilis pradėjo vinguriuoti ir keletą kartų užvažiavo ant pėsčiųjų tako“.

„Matydamas tokį vaizdą pagalvojau, kad galbūt vairuotojui blogai su sveikata, bet neįtariau, kad jis gali būti neblaivus, todėl paskambinau Bendruoju pagalbos telefonu 112, – sakė vyras. – O paskui pamačiau, kad automobilio vairuotojas, norėdamas įsukti iš Ligoninės gatvės į gyvenamojo namo kiemą, suko į kairę pusę ir tokiais savo manevrais staigiai užkirto kelią tiesiai važiuojančiam automobiliui.“

Vyras teigė, kad ir jis, ir kito automobilio vairuotojas taip pat įsuko į gyvenamojo namo kiemą.

„Tada pamačiau, kad vairuotojas bando statyti automobilį aikštelėje ir atlikdamas manevrą kliudė kitą čia stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“, o tada sustojo – iš automobilio išlipo moteris, ji pasakė, kad viską pripažįsta, yra kalta, – sakė įvykio liudytojas. – Iš pažiūros ši moteris atrodė akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo į šonus, tačiau nuo jos sklindančio alkoholio kvapo nejaučiau.“

Kelionę užfiksavo vaizdo registratorius

Kito automobilio vairuotojas, į kurio vairuojamą transporto priemonę, nedaug trūko, ir būtų atsitrenkusi neblaivi teisėja, sakė, kad nelaimės pavyko išvengti tik dėl to, kad jis savo automobilį staigiai sustabdė.

„Įsukęs į kiemą pamačiau, kad moters vairuojamas automobilis atsitrenkė į šalia stovinčią kitą transporto priemonę, – iš pradžių pagalvojau, kad moteriai galbūt pasidarė blogai su sveikata, tačiau, kai ji išlipo iš automobilio ir pradėjo kalbėti, iš karto supratau, jog yra neblaivi, nes sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli“, – vairuotojas sakė, kad jo vairuojamame automobilyje buvo vaizdo registratorius, kuris užfiksavo visą įvykį.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Stangvilienė atlygino žalą vairuotojui, kurio automobilį apgadino savo gyvenamojo daugiabučio kieme. O bylą nagrinėjant teisme paprašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės – už buvusią teisėją laiduoti panoro buvusi jos kolegė R. Kuzmienė, prieš keletą metų savo noru nusivilkusi teisėjos mantiją ir šiuo metu dirbanti advokate.

Foto: Telšių aps. VPK

Pasak bylą nagrinėjusio teismo, pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką, už kurį šis būtų atsakingas, pagal laidavimą su užstatu arba be jo. Tam yra būtinos sąlygos – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

„Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų, dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, nes kaltinamoji savo noru atlygino kitiems asmenims padarytą žalą“, – teismas pabrėžė, kad V. Stangvilienė anksčiau neteista, bausta administracine tvarka. Jos charakteristikoje nurodoma, kad teisėja dirbo nuo 1994 metų, nagrinėjo baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, 2018–2019 metais vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjos funkcijas.

„V. Stangvilienė apibūdinama, kaip atsakinga, santūri, pareiginga, dalykiška, savo darbui kelianti aukštus reikalavimus, pasižymėjo aukštais profesinio elgesio standartais, gebėjimu išvengti konfliktinių situacijų“, – buvusios kolegės charakteristiką citavo teismas.

Teigiamai charakterizuojama ir R. Kuzmienė.

„Bylos duomenimis, kaltinamoji ir R. Kuzmienė artimai bendrauja, dažnai matosi, R. Kuzmienė nurodo svarstanti galimybę įdarbinti V. Stangvilienę savo kontoroje, teigia galinti daryti jai teigiamą įtaką“, – teisėjai padarė išvadą, kad R. Kuzmienė yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką V. Stangvilienei.

Gal kažkas negerai teismų sistemoje

Teisėja dirbusios V. Stangvilienės įgaliojimai prezidento dekretu buvo sustabdyti praėjusių metų gruodžio 30 d., o ji atleista, kai sausio 10 d. Teisėjų taryba pritarė šalies vadovo sprendimui atleisti ilgametę teisėją dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Po Teisėjų tarybos posėdžio tuometė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė pasiūlė visiems teisėjams grįžus į teismus pasikalbėti su savo kolegomis ir apsvarstyti, kodėl tokios istorijos gali nutikti teisėjams.

„Gal kažkas negerai mūsų sistemoje, gal reikalinga psichologinė pagalba, nes turi kažkas būti, kad žmogus padaro tai, ko sveiku protu nesuvoktum, – sakė S. Rudėnaitė. – Gal persidirba ir neranda užuojautos; kai žmogus taip susidegina, abejingas negali likti.“

Sigita Rudėnaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Mes negalime pateisinti, kad teisėjas taip pasielgė, bet mano ir mano kolegų pozicija yra tokia – laikas pasakyti, jog mes neturėtume sustoti ties tuo, kad šiandien ją pasmerkėme, pritarėme jos atleidimui iš pareigų. Reikėtų pabandyti suprasti, kodėl taip atsitiko, – sakė S. Rudėnaitė. – Kodėl taip atsitiko, kad daug ir gerai dirbęs žmogus, turintis gerą reputaciją, tiesiog susidegino – prarado karjerą, reputaciją, socialines garantijas. Manau, reikia visiems kolegoms atvirai kalbėti ir ieškoti tų priežasčių. Gal iš tikrųjų jau laikas kalbėti apie tai, kad reikia padėti teisėjui, kai jis jaučiasi blogai.“

Anot jos, į kritinę situaciją patekusiam teisėjui nederėtų vengti kolegų, apie užgriuvusias problemas verta pasikalbėti ne tik su jais, bet ir psichologais.

„Mes negalime imti ir taip paprastai „nurašyti“ žmonių, kurie savo darbu, reputacija nusipelnytų kitokios karjeros pabaigos“, – sakė S. Rudėnaitė.


Tokiai S. Rudėnaitės pozicijai pritarė ir Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas, pažymėjęs, kad „priežasčių mes gal per vėlai ieškome“.

Vis dėlto A. Valantinas suabejojo, ar pagrįstai neblaivi avariją sukėlusi teisėja netenka visų socialinių garantijų, kurių būtų sulaukusi po kelerių metų išėjusi į pensiją. Teisėjų tarybos pirmininkas užsiminė, kad teisminė valdžia sieks įstatymų pakeitimų, jog po panašių istorijų teisėjai galėtų išsaugoti socialines garantijas.