Bėdą prišaukė įstatymų neišmanymas

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje yra ne vienas žmogus, kolekcionuojantis istorinius ginklus. Ši veikla kartais peržengia įstatymų nustatytas ribas, ypač kai vienoje šalyje neveikiantį ginklą ar jo dalį galima įsigyti be jokių apribojimų, o kitose už tai gresia net baudžiamoji atsakomybė.

Į ne itin malonią situaciją dėl įstatymų neišmanymo pateko autoremonto šaltkalviu dirbantis kaunietis. Senovinius, II-ojo Pasaulinio karo bei ankstesnių laikų ginklus kolekcionuojančiam vyrui teko pabuvoti policijos areštinėje, kuriam laikui atsisveikinti su ilgai kaupta kolekcija bei sulaukti kaltinimų sunkiais nusikaltimais – ginklų kontrabanda bei neteisėtu jų laikymu.

O viskas prasidėjo gana paprastai, kai kaunietis interneto aukcione už 30 eurų nusprendė įsigyti šaunamojo ginklo detalę – pistoleto kulkosvaidžio „PPŠ-41“ užraktą. Jis nežinojo, kad Lietuvoje užsakyta ginklo dalis priklauso A kategorijos ginklams ir ją draudžiama siųsti paštu.

Pistoletai – kulkosvaidžiai, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, priskiriami A kategorijos automatiniams ginklams, o jų apyvarta civiliams asmenims yra draudžiama. Šaunamojo ginklo dalis – ginklo spyna (užraktas) yra laikoma pagrindine ginklo dalimi ir jų apyvartai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir šaunamiesiems ginklams. Leidimai įsivežti A kategorijos ginklus ir jų dalis civiliams asmenims neišduodami.

Pašto siuntas tikrinantiems muitininkams šią ginklo detalę radus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams su kratos orderiu apsilankius siuntos gavėjo namuose jų laukė didelė staigmena. Kauniečio namų palėpėje jie aptiko įvairiausių II-ojo Pasaulinio karo epochos ir ankstesnių laikų ginklų arsenalą.

Pasak kolekcininkui byloje atstovavusios advokatės Kristinos Raulinaitienės, jos kliento namuose buvo sukaupta įspūdinga kolekcija. Joje būta ne tik ginklų, bet ir šalmų, karinės simbolikos, medalių. Šie daiktai bylos tyrėjų nedomino, nes įstatymai nedraudžia juos įgyti ar laikyti.

Rado tris šaunamuosius ginklus ir galybę durklų bei peilių

Bylos duomenimis, kratos daryti atvykusiems muitinės kriminalistams kaunietis pats pateikė savo namuose, palėpėje be jokių leidimų laikytus ginklus.

O jų būta iš tiesų nemažai. Tai 7,92 mm kalibro Mauzerio karabinas, 9 mm kalibro pistoletas – kulkosvaidis „MP-34“, taip pat Rumunijos gamybos 26,5 mm kalibro signalinis pistoletas, 7,92 mm kalibro šturmo karabino „StG 44“, 9 mm kalibro pistoletų – kulkosvaidžių „MP-38“, „MP-40“ šovinių dėtuvės.

Tiesa, vėliau ekspertai nustatė, jog visi šie ginklai dėl itin prastos būklės nėra pavojingi, jais šaudyti negalima. Pagal paskirtį naudoti galima tik signalinį pistoletą, kuris priskiriamas D kategorijos ginklams.

Tačiau didžiąją radinių dalį sudarė kauniečio sukaupti šaltieji ginklai, kurių suskaičiuota net 81. Tai 1920 – 1930 metų gamybos Vokietijos gaisrininko paradinis kirvukas, tarpukario Latvijos kariuomenės karininkų paradinis kardas, Vokietijos kariuomenės oro pajėgų (Liuftwaffe) karininkų 1934 m. pavyzdžio paradinis kalavijas, turkiškas kardas jataganas, prancūziškas XIX-to amžiaus kardas, Prancūzijos kariuomenės artilerijos 1816 m. pavyzdžio trumpas kalavijas, keturi vokiškas 1898 m. pavyzdžio Mauzerio šautuvo durtuvai.

Kauniečio palėpėje būta ir kitų istorinių šaltųjų ginklų: Saksonijos kariuomenės pėstininko 1845 m. pavyzdžio kovinis peilis, Šveicarijos kariuomenės 1842 m. pavyzdžio kovinis peilis, Prūsijos kariuomenės sausumos pajėgų kareivių 1864 m. pavyzdžio kovinis peilis, Švedijos kariuomenės 1848 m. pavyzdžio kovinis peilis, Argentinos kariuomenės 1909 m. pavyzdžio kovinis peilis, Šveicarijos kariuomenės 1842 m. pavyzdžio kovinis peilis, Vokietijos Darbo fronto (RAD) vadovybės grandies 1937 m. pavyzdžio kovinis peilis.

Į teisėsaugos rankas taip pat pateko Italijos Nacionalinės fašistinės partijos (PNF) aukštojo rango karininkų tarybos nario ir Savanoriškos nacionalinio saugumo milicijos (MVSN) 1937 – 39 metų pavyzdžio paradinis durklas bei daugybė kitų istorinių vertybių, iš viso 81 egzempliorius.

Negavęs siuntinio kolekcininkas pernelyg nesikrimto

Kaltinimų kontrabanda ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais sulaukęs kaunietis Audrius M. savo kaltės net nebandė neigti. Jis atskleidė, kaip internetu vyksta prekyba ne tik įvairiais istoriniais eksponatais, bet ir ginklais ar jų dalimis.

Pareigūnams jis pasakojo, kad apie du dešimtmečius užsiima antikvarinių daiktų ieškojimu, rinkimu, kolekcionavimu. Šių daiktų ieško internetinėse svetainėse, Lietuvos sendaikčių turguose, jį dažniausiai domina iki 1945 metų ir ankstesni egzemplioriai. Dažniausiai perka senovinius kardus, durklus, peilius, kalavijus ir jų dalis.

Vyras minėjo dalį dominančių daiktų įsigyjantis užsienyje – internete susiranda aukcionus, kuriuose senovinius ginklus ir jų dalis pardavinėja privatūs asmenys iš visos Europos.

Apklausų metu jis prisiminė ginklus pirkęs iš tokių šalių, kaip Vokietija, Prancūzija, Danija, Švedija, Lenkija. O 2018 metais, vasario mėnesio pradžioje, kažkuriame iš aukcionų, įsigijo ginklo dalį savo kolekcijai papildyti. Pasak įtariamojo, jam perkant pistoleto – kulkosvaidžio spyną, pardavėjas nurodė, kad ji yra deaktyvuota, specialiai sugadinta, kad nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį.

Jis prisiminė, jog už pistoleto – kulkosvaidžio spyną sumokėjęs apie 30 eurų. Pageidaujant pardavėjui pinigus įdėjęs į voką ir nusiuntęs nurodytu adresu. Tačiau kaunietis prekės taip ir nesulaukė, kaip jau minėta, siuntą sulaikė muitinės darbuotojai.

Negavęs ginklo užrakto, kolekcininkas į pardavėją nesikreipė. Kadangi už prekę sumokėta suma nebuvo didelė, šio praradimo nesureikšmino, nebandė nei rašyti, nei gilintis, kodėl negavo, nes, anot jo, tai atsitinka gana dažnai su užsienio internetinėmis parduotuvėmis.

„Dažniausiai aukcionuose prie parduodamų ginklų ar jų dalių nuotraukų rašoma, ar šiems daiktams įsigyti reikalingas leidimas ginklui. Leidimai, kiek žino, yra nusiunčiami faksu pardavėjui, tuomet jis specialiu paštu išsiunčia prekę į paskirties šalį.

Jis pats leidimų neturi jokiam ginklui. Jis pats domėjosi praeitais metais ginklų fondo pateikiama informacija apie šaltuosius ir šaunamuosius ginklus. Sužinojo, kad D kategorijos ginklams atskirų leidimų, laikant juos nereikia, taip pat perskaitė apie deaktyvuotus šaunamuosius ginklus. Apie juos buvo rašoma, kad tris vienetus galima parsisiųsti iš užsienio be specialaus leidimo. Domėjosi, kad antikvarinius daiktus ir reliktus nėra uždrausta siųsti paštu ir gauti ne vien Lietuvoje, bet ir iš užsienio valstybių“, – rašoma bylos medžiagoje.

Senovinius, nors ir nešaudančius ginklus nuspręsta konfiskuoti

Kratos metu iš kauniečio namų išgabentą gausią senovinių kardų, durklų, kirvių bei peilių kolekciją nuspręsta grąžinti. Konstatuota, šių daiktų laikymui nereikalingi jokie specialūs leidimai ir jų laikymas neužtraukia baudžiamosios ar administracinės atsakomybės.

Tačiau su trimis šaunamaisiais ginklais, kuriems laikyti leidimų neturėta, kauniečiui teko atsisveikinti. Nors ekspertai juos pripažino dėl savo būklės negalinčiais šaudyti, konstatuota, kad jie nėra neaktyvuoti taip, kaip tai numato įstatymai.

„Tyrimo metu nustatyta, kad ištirti ginklai yra perdirbti, tačiau jų atskirų pagrindinių dalių atlikti pakeitimai neatitinka nustatytų ginklų deaktyvavijos reikalavimų, ne visos ginklų pagrindinės dalys yra perdirbtos, todėl ginklai nebuvo pripažinti visiškai netinkamais naudoti pagal tiesioginę paskirtį“, – rašoma bylos medžiagoje.

Kolekcininkui paliktas tik vienintelis šaunamasis ginklas, pasak ekspertų veikiantis ir galintis šaudyti rumuniškas 26,5 kalibro signalinis pistoletas. Raketinis pistoletas priskiriamas D kategorijai, todėl jam leidimų nereikia.

Mauzerio karabinas, pistoletas - kulkosvaidis „MP-34“, šturmo karabinas „StG 44“ bylą nagrinėjusio Kauno apygardos teismo sprendimu perduoti Lietuvos ginklų fondui.

Kolekcininko pirktą ir jam baudžiamąją atsakomybę dėl kontrabandos užtraukusią pistoleto – kulkosvaidžio spyną nuspręsta sunaikinti.

Išgelbėjo nuoširdus prisipažinimas ir karantinas

Nagrinėjant analogiškas bylas, kuriose teisiami draudžiamus daiktus internetu pirkę žmonės, teismai neretai nusprendžia konfiskuoti ir jų kompiuterius, kaip nusikaltimo padarymo priemones. Šį kartą teismas laikėsi kitos pozicijos, tad kolekcininkas savo kompiuterio neprarado.

„Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Audriaus M. padaryta nusikalstama veika buvo pavienė, jis nedarė sistemingai nusikalstamų veikų kompiuterio pagalba. Nenustatyta, kad kompiuteris būtų specialiai įgytas palengvinti nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinamasis kaltę pripažino, atskleidė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, anksčiau teistas nebuvo, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Be to, nustatyta, kad kompiuteris yra reikalingas visos šeimos poreikiams tenkinti, juo naudojasi ir kiti šeimos nariai“, – nuosprendyje pasisakė teismas.

Pats kaltinamasis prašymą nekonfiskuoti kompiuterio grindė ir dėl koronaviruso protrūkio susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Jis nurodė, kad kompiuteris įgytas iš šeimos bendrų pajamų, o dėl šalyje paskelbto jo mažametis sūnus nelanko mokyklos, o pamokos vyksta būtent kompiuterio pagalba nuotoliniu būdu.

Teismas atmetė ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės prašymą iš kolekcininko priteisti Lietuvos teismo ekspertizės centro patirtas išlaidas – 3 tūkst. 243 eurus. Teismo vertinimu, šios išlaidos patirtos atliekant kratos metu rastų ginklų ekspertizes ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno iniciatyva. Šį tyrimą, kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas. Kitaip tariant, specialistas tiesiog dirbo savo darbą, už kurį jam mokamas atlyginimas.

Nuoširdų kolekcininko prisipažinimą Kauno apygardos teismas įvertino ir jam skirdamas bausmę. Tai, kad byla buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą leido būsimą bausmę sumažinti trečdaliu.

Nors kolekcininkui inkriminuoti nusikaltimai – kontrabanda ir neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais yra sunkūs, už juos numatoma laisvės atėmimo bausmė, teismas į kauniečio situaciją pažvelgė itin humaniškai.

Skyrė tik simbolinę bausmę

„Kaltinamasis Audrius M. padarė sunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus, tačiau jie sunkių pasekmių nesukėlė. Įvertinama ta aplinkybė, kad kontrabanda buvo gabentas daiktas (šaunamojo ginklo dalis) ir tai nebuvo šaunamasis ginklas, kuris pavojingas visuomenei, jis buvo skirtas kaltinamojo kolekcijai papildyti ir nebuvo tikslo jį naudoti šaudymo ar kitais neteisėtais tikslais.

Taip pat ir šaunamuosius ginklus kaltinamasis laikė analogišku tikslu (kolekcijai papildyti) ir nenaudojo, neketino jų naudoti kitais neteisėtais tikslais. Nusikaltimų padarymas jokių sunkių pasekmių nesukėlė. Visa tai rodo mažesnį tiek nusikaltimo, tiek pačio kaltinamojo pavojingumą visuomenei“, – nuosprendyje pasisakė teismas.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino, teismui davė išsamius parodymus, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl internetu pirkto pistoleto – kulkosvaidžio detalės ginklų kontrabandininku virtusiam kolekcininkui nuspręsta neskirti ir piniginės baudos. Šiam sprendimui esminės įtakos turėjo šalyje paskelbtas karantinas, dėl ko kolekcininkas ir jo gyvenimo draugė laikinai nedirba, yra prastovose.

„Karantino trukmė nėra aiški, todėl nėra aiškus klausimas ir kada kaltinamasis galės tęsti darbinę veiklą ir gauti darbines pajamas. Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam nėra tikslinga skirti bausmę – baudą, nes tai būtų sunki finansinė našta“, – gegužės 15 dieną paskelbtame nuosprendyje konstatavo Kauno apygardos teismas.

Už kontrabandą ir neteisėtą šaunamųjų ginklų laikymą kauniečiui teismas skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Ji sumažinta trečdaliu dėl to, nes teisiamajam visiškai prisipažįstant byla nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tad liko 4 mėnesiai laisvės apribojimo. Į bausmės laiką įskaityta ir viena, suėmime praleista diena, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Tad galutinė, kolekcininkui paskirta bausmė – 3 mėnesiai ir 28 dienos laisvės apribojimo. Teismas nuteistajam skyrė įpareigojimą bausmės laikotarpiu be ją vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.