Teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo bendrovei „Turtuvos grupė“ neoficialiai iš Pravieniškėse esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovavęs A. Raziūnas persekiodavo savo aukas – teisėsaugos pareigūnai teigia, kad nuo jo nukentėjo mažiausiai 36 žmonės, praradę daugiau kaip 600 tūkstančių eurų. Tuo metu pats skolų baronas teigia, kad nukentėjusiųjų yra gerokai daugiau, kai kurie žmonės dar net nežino, jog yra skolininkai – esą patikėdami suklastotais dokumentais teismai net nesigilinę priteisdavo šimtatūkstantines sumas.
„A. Raziūnas buvo tas, kuris dėl pinigų galėjo ryžtis bet kam“, – neslepia sukčiavimu, turto prievartavimu ir nužudymu kaltinamą nusikaltėlį pažįstantys pareigūnai.
Ir, atrodo, jie teisūs – pirmojoje Delfi straipsnių „Skolų valdovo užburti“ dalyje buvo pasakojama apie Teismo ekspertizės komisijos pirmininkę, gydytoją Zosę Marijoną Ditkevičienę – turtinga vilnietė mįslingomis aplinkybėmis 2017 m. pradžioje buvo rasta negyva savo namuose. Pareigūnai įtaria, kad 82 metų moteris buvo nužudyta bandant paslėpti kitus nusikaltimus – A. Raziūnas iš moters buvo paėmęs dideles sumas pinigų, brangenybių, be to, tvarkė jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo reikalus. O po šios mirties pardavė jai priklausiusį butą Žirmūnuose – nekilnojamąjį turtą atvyko apžiūrėti ir buvęs futbolininkas Edgaras Jankauskas.
Turtingos medikės draugystė su advokatu Eimantu prisistatančiu A. Raziūnu nepatiko ne tik jos sutuoktiniui Bronislovui Ditkevičiui, kuris taip pat buvo rastas miręs savo namuose neaiškiomis aplinkybėmis, bet ir kaimynei Ilmai Z. Ji neslepia, kad net tuomet, kai įtakingu teisininku Eimantu prisistatinėjęs A. Raziūnas buvo suimtas, ji bijojo kreiptis pagalbos į teisėsaugą.
„Juk laisvėje galėjo likti jo bendrai“, – prisipažino moteris, kuri pripažinta nukentėjusiąja dėl turto prievartavimo.
Labai pasiturintys kaimynai
Vilnietė pasakojo, kad su dabar jau anapilin iškeliavusiais kaimynais susipažino dar 2004 m., kai buvo įsteigta bendrija daugiabučio namo M. Katkaus g. statybai, o įsigytame bute gyveno nuo 2007 m.,
„Su šiais kaimynais labai susidraugavome, – pasakojo moteris. – Tiek Marija, tiek Bronislovas neturėjo savo vaikų, todėl kartais man padėjo prižiūrėti manuosius, be to, vieni pas kitus lankėmės namuose, labai daug ir artimai bendravome, vieni kitiems teikėme reikiamą pagalbą – mūsų santykiai buvo kaip šeimos. Marija 43 metus dirbo gydytoja, jos atlyginimas buvo pakankamai didelis, vėliau gaudavo pakankamai didelę pensiją. Be to, išėjusi į pensiją ji dirbo Austrijos draudimo kompanijoje, gaudavo atlyginimą ir premijas už gerus darbo rezultatus. Ji taip pat nuomojo jai priklausiusį žemės sklypą Kelmės rajone, buvo pardavusi paveldėtą savo nekilnojamąjį turtą. Bronislovas taip pat visą gyvenimą dirbo labai aukštose pareigose, gaudavo didelį atlyginimą, turėjo nekilnojamojo turto. Drąsiai galiu teigti, kad Marija su Bronislovu buvo labai pasiturintys žmonės.“
„2010 m. pavasarį mano šeimos piniginės lėšos buvo įšaldytos kredito unijoje, o kadangi kaip tik tuo metu ketinome su Marija investuoti į nekilnojamąjį turtą Dubajuje, paprašiau jos paskolinti 50 tūkstančių litų, – pasakojo Ilma Z. – Ji sutiko ir šią sumą pervedė į mano banko sąskaitą, mes pasirašėme sutartį. Aš Marijai mokėjau sutartas palūkanas, tačiau tuo metu mano šeima patyrė didelį finansinį nuostolį, nesugebėjau grąžinti pasiskolintų pinigų, todėl Marijos paprašiau šiek tiek palaukti. Marija sutiko – sutariau, kad skolą atiduosiu, kai tik galėsiu, ji neprieštaravo, sakė, kad palauks. Mes viena kita pasitikėjome, ši skola neturėjo jokios įtakos mūsų tarpusavio bendravimui.“
Tačiau, anot jos, maždaug 2015 m. vasarą pas ją į namus atėjusi Marija pasakė, kad apie paskolintus pinigus papasakojo savo vyrui.
„Kai Bronislovas sužinojo apie mano skolą, labai supyko – mūsų santykiai kardinaliai pasikeitė, supratau, kad jis pyksta, jog negrąžinu pinigų, be to, jis net kartais man grasindavo, sakydamas, kad „sutvarkysim, pasodinsim, tave, aferiste“, – sakė Ilma Z. – Toks jo elgesys mane labai nustebino, nes anksčiau taip Bronislovas niekada nekalbėdavo, buvo inteligentiškas, išsilavinęs žmogus, – jis ėmė elgtis visiškai neadekvačiai, visai kaip kitas žmogus. Vėliau ne tik Bronislovas, bet ir Marija ėmė manęs vengti, atrodė, kad jie tarsi kažko paveikti. Ir ne tik manęs – ėmė pyktis ir su kitais kaimynais.“
Negrąsink – 1990-ieji jau praėjo
Moteris prisiminė, kad po kiek laiko sulaukė netikėto skambučio telefonu – skambino juristu prisistatęs vyras iš skolų išieškojimo bendrovės.
„Tada aš jam pasakiau, jog būtinai turi būti peržiūrėtas mano skolos dydis, nes Marijai mokėjau palūkanas ir jau buvau grąžinusi dalį pinigų, bet vyras grasinančiu tonu pagrasino, kad „arba gražiuoju grąžini, arba reiks, turbūt, išvežt pamąstymams“, – prisiminė vilnietė. – Liepiau man negrasinti, nes jau ne 1990-ieji, dabar viskas daroma civilizuotai. Bet tai jį tik dar labiau įsiutino – vyras ėmė šaukti, bet aš jaiu nesiklausiau – atjungiau telefoną.“
Vadinamasis juristas Ilmos Z. vis tiek nepaliko ramybėje – po kiek laiko paskambinęs vėl priminė apie skolą kaimynei ir pasiūlė nedelsti: „Pamąstyk apie tai, kad turi vaikų, pagalvok ir apie tai, kad gali būti uždaryta“.
„Nemaniau, kad manimi patikės ir niekas nenorės priimti pareiškimo“, – sakė nukentėjusioji.
Baimė, kad bus susidorota ne tik su vaikais, bet ir ja pačia, Ilmą Z. persekiojo ilgą laiką, nė kiek nepalengvėjo net tuomet, kai 2017 m. vasarį Delfi perskaitė straipsnį apie „Turtuvos grupę“, sulaikytus sukčiavimu įtariamus asmenis.
„Prie šio straipsnio buvo įdėta sulaikyto įtariamojo A. Raziūno nuotrauka – jį pažinau, nes keletą kartų mačiau, kaip jis išeidinėjo iš Marijos ir Bronislovo namų, – prisiminė Ilma Z. – Perskaičiusi straipsnį suvokiau, kad šis vyras ir yra tas žmogus, kuris man skambindavo ir grasindavo.“
Moteris prisipažino, kad tik tada sužinojo, jog kaimynai jau yra nebegyvi: „Dažnai darbo reikalais važiuodavau į užsienį, todėl apie tai nieko nežinojau, tik gerokai vėliau man namo bendrijos pirmininkė papasakojo apie mįslingas jų mirtis.“
Džentelmeno iš radijo kerai
Paliktos, išsiskyrusios, gyvenimo sunkumus išgyvenančios moterys. Tokios aukos pakliūdavo į sukčiaus A. Raziūno akiratį. Tarp jų – ir nukentėjusioji Danutė B. Aklai pasitikėjusi per radijo stotį susirastu naujuoju draugu moteris įsivėlė į neįsivaizduojamo dydžio apgaulę. O apie dalį prarastų tūkstančių suprato tik tuomet, kai prasidėjo apklausos su pareigūnais.
Moteriai tuo metu itin reikėjo bendravimo su kitos lyties atstovu. Ji norėjo susigrąžinti savivertę, kad atsigautų po vyro išdavystės.
Danutė B. suskubo parašyti žinutę per radiją išgirstu telefono numeriu. Netrukus ji sulaukė atsakymo iš Andriumi prisistačiusio vyriškio. Šis nurodė ir savo amžių – 36 metai.
Andrius vis sugalvodavo priežasčių, kodėl jiems nepavyks susitikti: tai jis veža mamą kažkur, tai darbo reikalais išvykęs. Jau po poros bendravimo mėnesių Danutė B. sulaukė naujo simpatijos skambučio, kurio metu vyras prisipažino, kad turi bėdų su teisėsauga ir neva jam paskirtas teismo posėdis. Vyras pasakojo, kad jį neva pakišo dėl finansų buvusi žmona, kad jis – nekaltas.
„Pradėjo klausti: jeigu jį pasodins, ar aš lankysiu jį“, – kalbėjo iki tol gyvai vyriškio net nemačiusi moteris.
Kitą rytą vėl suskambėjo Danutės B. telefonas: Andrius teigė, kad yra teisme ir vyksta posėdis.
„Tą pačią dieną po pietų gavau žinutę ar paskambino vyras, prisistatęs Andriaus advokatu. Jis pranešė, kad Andrius suimtas teismo salėje. Vakare su manimi susisiekė Andriaus broliu prisistatęs vyras ir pradėjo mane raminti: sakė, kad Andrius gaus kokius tris mėnesius, atsėdės ir išeis. Paprašiau perduoti Andriui, kad neišgyventų ir aš jo lauksiu“, – atviravo moteriškė.
Atidavė dukros mokslams kauptas santaupas
Po tos dienos moters bendravimas su Andriumi keliems mėnesiams nutrūko. Tačiau vieną dieną Danutė B. savo telefone vėl rado per radijo stotį susirastos simpatijos žinutę. Bendravimas atsinaujino.
Vyras visą laiką su Danute B. bendravo pagarbiai, sakė, kad apie jų santykius galvoja rimtai. Tai moteriai apsuko galvą ir jis buvo įgijęs visišką jos pasitikėjimą. Ramybės jai teikė ir vyro kalbos apie tai, kad jis finansiškai apsirūpinęs, turi gyvenamąjį namą, kad ji galės kartu su juo tame name gyventi.
„Andrius liepė man važiuoti į Kauną, o po kažkurio laiko man man paskambino Agnė ir mes susitarėme susitikti Kauno autobusų stotyje“, – prisiminė nukentėjusioji.
Autobusų stotyje prie Danutės B. privažiavo Agnė. Moteris įlipo į automobilį ir jai buvo paduota paskolos sutartis 15 tūkst. litų. Kartu pasirašyta ir antra paskolos sutartis tokiai pačiai sumai. Ant sutarčių buvo A. Raziūno vardas, pavardė ir parašas. Pasirašiusi sutartis moteris Agnei perdavė visus pinigus. Vėlesniuose parodymuose moteris jau teigė, kad pinigai autobusų stotyje buvo perduoti apie 30 metų vyrui. Ji nelabai prisiminė, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytos paskolos sutartys.
„Andrius mane pakvietė į Pravieniškių pataisos namus, kur pirmą kartą jį ir pamačiau. Kalbantis jis pasakė, kad man padės, kai tik išeis iš kalėjimo, tačiau po susitikimo tas išėjimas užtruko. Jis vis sakydavo, kad jam pratęsė laisvės atėmimą dėl to, kad rado telefoną ar kad prasižengė“, – pasakojo savo santaupas vyrui perleidusi moteris.
„Vis klausiau jo, ar tai legalu, ar teisėta. Mano finansinė padėtis buvo tikrai sunki, todėl sutikau“, – savo išgyvenimais dalijosi ji.
Paprašė Agnei perduoti įmonę
Taip ir buvo įkurta individuali įmonė „Turtuvos grupė“, aplink kurią apsiraizgė nematyto masto aferos tinklas. Danutė B. pasakojo, kad Andrius jai nurodė, kur ir kaip registruoti įmonę, kokiais dokumentais pasirūpinti.
Kiek ir kokiu sandorių buvo atlikta Danutės B. vardu, moteris net nebeprisimena, tačiau tikino, kad viskas vyko Agnei ir Andriui suorganizavus, o ji pati nei pati kada mokėjo pinigų, nei pati kažką gavo. Tik kartais pora jai duodavo keliasdešimt eurų kelionės išlaidoms padengti.
Apie tai, kad Agnė turi jos naujo mylimojo pavardę, Danutė B. sužinojo tik tada, kai darbino Agnę į savo įmonę. Tiesa, Andrius buvo minėjęs, kad turi tris brolius, todėl naivi moteris pagalvojo, kad pastaroji yra jo brolienė.
„Kai prasidėjo labai intensyvūs skambučiai dėl sandorių sudarymo, o aš dirbau oficialiai kitame darbe, pradėjau Andriui sakyti, kad man per sunku važinėti po visus miestus ir sudarinėti nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorius“, – tikino moteris.
Perdavus įmonę sandoriai toliau tęsėsi, tačiau, Danutės B. teigimu, ji iš jų jokios naudos neturėjo. Agnė tik padengdavo kelionpinigius.
2015 m. vasarą dar prie perduodant įmonę, moters namuose pirmą kartą apsilankė Andrius. Vyrą pas ją atvežė Agnė. Visi kartu išgėrė kavos ir Andrius davė jai pinigų, kad moteris sumokėtų paskolą, kurią buvo paėmusi, kai savo vardu steigė individualią įmonę „Turtuvos grupė“. Dalį iš 12 tūkst. litų paskolos moteris jau buvo sumokėjus įmokomis. Joms pinigų duodavo Agnė.
„Jis sakė, kad pinigai jam reikalingi sumokėti teisėjui, kad jį greičiau išleistų iš kalėjimo, o tada jis pinigus grąžins po poros mėnesių. Man jo pagailo ir eilinį kartą patikėjau jo melu. Sutikau palaukti, tačiau pinigų neatgavau iki šiandien“, – kalbėjo savo naivumą supratusi Danutė B.
Bendravimas su Andriumi tęsėsi iki 2016 m. rugsėjo. Danutė B. sulaukė Agnės skambučio, kurio metu buvo pasakyta, kad Andrius iš tikrųjų yra Šiktorovas ir apie jį galima pasiskaityti internete. Agnė pasakė, kad yra jo žmona ir kad jie turi dukrą.
„Andriui apie tai nieko nesakiau, tačiau pradėjau reikalauti grąžinti skolą. Tada ir prasidėjo. Pamačiau tikrąjį jo veidą. Pamačiau, kad jis agresyvus, supykęs pradėdavo mane įžeidinėti, koliojo visokiais žodžiais. Pykčio protrūkio metu bijojau Andriaus“, – atviravo nukentėjusioji.
Išsigandusi Danutė B. stengėsi kiek gali išlikti rami ir paprašė ją nuvežti į darbą. Taip ir pasibaigė paskutinis jos susidūrimas su galvą apsukusiu vyru. Apie jo suėmimą jai skambučiu vėliau informavo Agnė.
Išgalvota VMI skola ir advokatas Algis
Prasidėjus liudytojų apklausoms visoje Lietuvoje, Danutė B. suprato, kad jos patirtas nuostolis galėjo siekti kur kas daugiau nei 30 tūkst. litų paskola vyrui. Moteris netikėtai prisiminė mįslingą 43 tūkst. litų neva Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) baudą, dėl kurios teko nemažai patirti streso.
Prisiminusi prieš septynerius metus sumokėtą baudą, moteris susisiekė su VMI atstovais ir sužinojo, kad jokia bauda iš tiesų jai net nebuvo paskirta.
Danutė B. taip pat prisiminė, kai dar skiriantis su vyru Andrius jai rekomendavo užregistruoti numerį 118 paslaugoje. Neva vykstant skyrybos teisininkai ar valstybinės institucijos gali norėti su ja susisiekti.
Po kurio laiko moteris sulaukė skambučio neva iš VMI. Griežtu tonu kalbėjusi specialistė pasakė, kad į VMI kreipėsi dabartinė buvusio Danutės B. vyro žmona, norinti patikrinti moters deklaraciją. Nukentėjusioji tiesiog atkirto, kad gali tai daryti, viskas su jos deklaracijomis tvarkoje.
„Prieš kokius trejus metus su seserimi buvome pardavusios tėvų sodybą, tačiau viską deklaravome ir sumokėjome mokesčius. Kadangi nebuvau susidūrusi prieš tai su VMI, tikėjau viskuo, ką ta darbuotoja sakė“, – pasakojo ji.
Danutei B. buvo paaiškinta, kad neva sąskaitoje, kurioje buvo santaupos, priaugo palūkanos, o už jas nebuvo sumokėti mokesčiai. VMI darbuotoja prisistačiusi moteris paskaičiavo delspinigius ir baudą. Suma susidarė 43 tūkst. litų. Moteriai buvo pagrasinta, kad bus iškelta baudžiamoji byla ir reikės atvykti į Vilniuje esantį skyrių.
Pasisakiusi Andriui, kad jai reikės vykti į Vilnių, iš jo išgirdo pasiūlymą, kad reikalus sutvarkyti padės advokatas Algis. Ji juk nieko neišmano apie tuos reikalus, tai tik pinigai pasimes. Jis liepė nuvežti pinigus į Kauną ir perduoti jo žmogui. Danutė B. prisipažino, kad jai nepavyko surinkti visos sumos, tačiau Andrius patikino, kad advokatas uždės tiek, kiek trūksta. Kiek pamena nukentėjusioji, pinigus, kurie neva buvo skirti VMI baudai sumokėti, ji perdavė Agnei.
Nors apgauta moteris prašė įrodymų iš neva advokato apie sumokėtą baudą, jokių dokumentų ji taip ir negavo. Dar iki šios dienos moka iš banko paimtą paskolą.
Apgavo ir dėl žemės sklypo
Tik po A. Raziūno suėmimo moteris suprato, kad buvo įviliota ir į dar vieną su nekilnojamuoju turtu susijusią aferą. Šįkart buvo įtraukta ir Danutės B. sesuo Regina C.
Po moterų tėvo mirties sesuo paveldėjo visą turtą. Tarp jo – ir žemės sklypai. Po kurio laiko buvo nuspręsta žemę parduoti. 2014 m. Danutės B. sesuo įkėlė internete skelbimą apie parduodamą žemės sklypą. Apie tai Danutė B. prasitarė Andriui.
Po kurio laiko moters sesuo sulaukė skambučio iš vyro, kuris prisistatė kaip pirkėjas. Dar vėliau Danutei B. Andrius pasakė, kad kalbėjo su jos seserimi apie parduodamą sklypą ir padės parduoti sklypą, tačiau paprašė apie tai seseriai neprasitarti.
Vyras moterį įtikino, kad žemės sklypas nieko vertas ir jog sutarta dėl 4 tūkst. litų sumos – po 2 tūkst. kiekvienai iš seserų. Tačiau tam, kad būtų lengviau parduoti ir būtų mažiau mokesčių, reikia sklypą perrašyti vienai savininkei – Danutei B. Moterys taip ir padarė. Už notaro paslaugas sumokėjo Andrius.
„Kalbėdama su Andriumi jo paklausiau, kodėl gavau tokią nedidelę sumą, o parduota už daug daugiau. Ji pradėjo ant manęs šaukti ir aiškinti, kad džiaugčiausi, kad ir tiek gavau, nes jis tiek investavo pinigų, kad galėtume parduoti žemės sklypą, kuris nieko nevertas. Sakė, kad dar pasiliko skolingas keliems asmenims dėl šio sklypo“, – prisiminė nukentėjusioji.
Į aferą įsukę laiškai
Sukčiavimas – ne vienintelė veikla, dėl kurios laisvę ilgam prarasti rizikuoja A. Raziūnas. Jis taip pat kaltinamas ir turto prievartavimu. Po šia aferos raizgalyne pateko Jūratė Birutė Arbačiauskė. Moteris dar iki šiol gyvena baimėje ir slapstosi.
J. B. Arbačiauskė dar 2014 m. iš poros asmenų pasiskolino apie 15 tūkst. eurų. Tuomet sirgo jos tėvai ir moteriai reikėjo pinigų tėvams gydyti. Dalį pinigų ji spėjo gražinti, bet po tėvų mirties gyvenimas tapo finansiškai sudėtingas. Likusių skolų grąžinti ji nebeturėjo kaip.
„Tačiau pasakė, kad yra įpareigotas areštuoti mano turtą už skolas. Vyras teigė, kad dirba su Lietuvos teisėsauga, minėjo, kad dirba su teismais, prokurorais, antstoliais, notarai. Pridėjo, kad kiekviename mieste yra sukurtos struktūros žmonėms gaudyti, sekti. Neva jis pats tai daro, samdo seklius, klauso telefoninių pokalbių, juos įrašo“, – prisiminė nukentėjusioji.
Moteriai taip pat buvo pasakyta, kad ir bankuose savi žmonės dirba, todėl jis gali lengvai patikrinti sąskaitas.
„Nelabai supratau, apie ką tas vyras kalba, nes jis nepaminėjo dėl kokių skolų ar reikalų skambina. Tada jis paklausė, ar gavau laiškus. Nesupratusi kokius, užklausiau, o jis atsakė, kad, kai gausiu, viską sužinosiu“, – apie keistą skambutį pasakojo moteris.
Prabilus apie teisininkus, pradėjo šaukti
Moters rankose atsirado du didžiuliai vokai, ant kurių buvo užrašytas minėtos įmonės pavadinimas.
„Namuose praplėšiau vokus ir juose radau pranešimus su raginimais į UAB „Turtuvos grupės“ sąskaitą sumokėti nurodytą sumą. Kokia ji buvo konkrečiai, nebepamenu. Dar buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai – už valandą paslaugų po 100 eurų“, – savo istoriją pasakojo J. B. Arbačiauskė.
„Pasiūliau jam susitikti ir atvykti su teisininku į biurą, tačiau vyras pradėjo rėkti ant manęs, kad jokių teisininkų nereikia, nes jis pats teisininkas ir viską pats išmano“, – toliau liudijo pareigūnams J. B. Arbačiauskė.
„Pasakiau jam, kad neturiu tūkstančio eurų, o jis nustebęs paklausė – „tai ką, visai neturi pinigų? Kur padėjai pinigus“, – prisiminė ji.
Bendrovės „Turtuva grupė“ teisininku prisistatęs vyras nukentėjusiajai skambino ne vieną kartą. Dažniausiai anksti ryte. Tačiau skambučių sulaukdavo ir kitu paros metu. Pokalbių metu vyras kategoriškai uždraudė susitikti su pinigus tėvų gydymui moteriai paskolinusiais asmenimis ar jiems tiesiogiai pervesti kokias nors lėšas.
„Pasakė, kad jei pervesiu, tie pinigai bus areštuoti, jais nebus galima disponuoti, todėl vis tiek liksiu skolinga“, – istorija dalijosi moteris.
Vieno skambučio metu J. B. Arbačiauskė paprašė vyro prisistatyti. Po gana ilgos pauzės vyras pasakė esantis Eimantas. Paklausus pavardės, šis atkirto, kad jai nebūtina žinoti jo pavardės. Nukentėjusiajai ir toliau reikalaujant pasakyti pavardę, šis prisistatė kaip Stonys.
Sukčius ir toliau atakavo moterį skambučiais vis reikalaudamas kuo greičiau atiduoti pinigus būtent „Turtuvos grupei“.
Nukentėjusioji vis tikino, kad pinigų neturi, tačiau bando refinansuoti paskolą banke, o tai padariusi skolą atiduos žmonėms, kuriems buvo skolinga. Kai aferistas tai išgirdo pradėjo naudoti kitą taktiką – prasidėjo įvairaus pobūdžio grasinimai, gąsdinimai susidoroti fiziškai.
Pradėjo sekti tamsus automobilis
Kaip reikiant nukentėjusioji išsigando vieną savaitgalį, kai su mažamečiu anūku važiuodama nuo Kaišiadoryse esančios degalinės Jonavos link pastebėjo, kad jos automobilį seka tamsios spalvos „Jeep“ transporto priemonė.
Nukentėjusioji jau nepamena, kaip jai pavyko atitrūkti nuo tamsios spalvos automobilio, tačiau ji pasuko į mišką, kur pavažiavusi keliuku sustojo, išjungė automobilio variklį, šviesas.
„Stovėjau ir bijojau, kol anūkas pradėjo klausinėti, kodėl jie čia atvažiavo. Anūką nuraminau, pasakiau, kad atvažiavome pasiklausyti lakštingalų. Tada jis pasakė, kad jei man šalta, uždaryčiau langą. Pajutau, kad visa drebu iš baimės“, – atviravo J. B. Arbačiauskė.
Maždaug po pusvalandžio moteris su mažamečiu anūku grįžo į kelią. Juos sekusio automobilio jau nebebuvo matyti.
„Dar labiau išsigandau dėl savo gyvybės, todėl sutikau atiduoti Eimantui reikalaujamus pinigus“, – pripažino ji.
Iš jo išlipo vyras. Kaip vėliau atpažino nukentėjusioji, tai buvo A. Raziūnas. Nukentėjusioji perdavė į maišelius sudėtus pinigus. Viename – 8 tūkst. eurų, kitame – 9 tūkst. eurų. Vyras paėmė pinigus ir jų net neperskaičiavęs pasakė, kad sutartį atsiųs paštu.
„Prieš išvažiuodamas jis prigrasino, kad niekur nesikreipčiau, nes nukentėsiu aš ir mano anūkė. Labai nustebau, nes niekada nebuvau minėjusi, kad turiu anūkę“, – pareigūnams liudijo J. B. Arbačiauskė.
Vyras išvažiavo, o moteris taip ir nesulaukė jokios sutarties. Moteris su viltimi vis dar laukė, kol nuo jos sąskaitų bus nuimtas areštas, kaip žadėjo Eimantas, tačiau tai taip pat neįvyko.
Daugiau ji iš A. Raziūno skambučių nesulaukė, o, kai bandė su juo susisiekti pati, vyras į skambučius neatsakė.
Moteris dar iki šiol gyvena baimėje. Dėl akistatos su sukčiumi ir jo grasinimų jai pablogėjo sveikata, ji prarado darbą, privalėjo parduoti savo butą, išvykti gyventi į kitą miestą. Dar iki šiol slapstosi, nes bijo.
Sergančio tėvo verslą perėmusi moteris pati net nepastebėjo, kaip ją sužavėjo teisininkas Eimantas – į vyro glėbį puolusi ir po to tikrą meilės dramą išgyvenusi verslininkė dabar negali patikėti, jog buvo tokia naivi. Net tada, kai suprato, jog pateko į aferisto pinkles. „Jis vis kartodavo, kad geras liudininkas – miręs liudininkas, sakydavo, kad jeigu jį išduosiu policijai, tuomet įvyks nelaimingas atsitikimas: iškrisiu iš balkono, sudegsiu automobilyje ar tiesiog paspringsiu alkoholiu“, – iš mylimo ir jautraus vyro A. Raziūnas staiga virto baisiu monstru.
Apie tai – kitoje „Skolų valdovo užburti“ dalyje.