Taigi, kas, stengiantis suvaldyti koronaviruso plitimą, priklauso nuo mūsų pačių ir su kokiomis pasekmėmis gyvensime, nesilaikydami tvarkos?

„Karas... biologinis karas. Mus puola, o mes net elementarių apsaugos priemonių neturime. Mes net nežinome, kaip jis plinta ir kas jau serga, o kas ne“, – taip kalbėjo mūsų šalies medikai – tie, kurie atsistojo į pirmąją fronto liniją kovoje su COVID-19. Tie, nuo kurių dabar priklauso labai daug, bet tikrai ne viskas.

Taip, medikai – profesionalai, jie gydys visus, kam reikės gydymo, suteiks reikiamą pagalbą ir priežiūrą. Bet net ir nuo geriausių mūsų šalies medikų nepriklauso visų likusių šalies žmonių – mano ir jūsų – sąmoningumas ir atsakomybė. Bet ar visi elgiamės atsakingai? Ar stengiamės prisidėti prie šalyje plintančios virusinės infekcijos padėties stabilizavimo ir suvaldymo, o vėliau greitesnio ir nuoseklesnio šalies, gyventojų, darbo rinkos ir ekonomikos atsigavimo? Pasekmės, kurios laukia, priklauso nuo mūsų pačių.

Mes visi puikiai žinome, kad sveikata yra prigimtinė ir pamatinė žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti tvirtas tam, kad žmogus gebėtų sėkmingai spręsti kasdienio gyvenimo klausimus, įveikti socialinius, ekonominius bei visuomeninius iššūkius, kylančius jo gyvenime. Išmokome šios tiesos per 30 Nepriklausomybės metų.

Tačiau dabar, kritiniu metu, mes privalome išmokti dar kelias itin svarbias tiesas:

– valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata nepaneigė ir dabar nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo dvasinę ir fizinę sveikatos būklę;

– esant epidemiologiniam protrūkiui, sveikatos sistemos įprasta paslaugų teikimo tvarka pasikeičia ir asmeninė kiekvieno žmogaus atsakomybė padidėja kelis kartus, nes kiekvienas mūsų yra pats geriausias, pažangiausias ir moderniausias COVID-19 perdavimo kanalas.

Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centro, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro analizių duomenimis, 80% mirčių, siejamų su COVID-19 virusu sudaro asmenys, vyresni nei 65 metai. Šiai amžiaus grupei Lietuvoje 2019 metų duomenimis priklausė 19,8 proc. nuolatinių gyventojų. Tad Lietuvos valstybės rizikos mastas – beveik 1/5 mūsų žmonių, piliečių, darbuotojų, vartotojų.

Kiekvienas žmogus, kiekvienas Lietuvos pilietis turi aiškiai ir nedviprasmiškai suvokti – nesilaikydamas karantino sąlygų, neužtikrinęs tinkamos saviizoliacijos, nesiimdamas atsargumo priemonių, tampa COVID-19 bendrininku – padeda jam plisti šalyje, užkrečia kitus žmones, prisideda prie viruso keliamų pasekmių (žmogiškųjų, socialinių, ekonominių, finansinių).

Andrej Rudanov
Prisiminkime, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (o ši vadinamoji „juodoji knygutė“ tikrai bus atversta pasibaigus karantino sąlygoms, o gal net ir anksčiau), yra net 5 atskiri straipsniai, kurie gali būti pritaikyti visiems, kurie iki šiol nesuprato, ką reiškia karantinas ir kaip jo laikytis. Baudžiamasis kodeksas numato teisines pasekmes visiems, kurie dėl savo neatsargaus elgesio ir karantino taisyklių nesilaikymo sukels įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymus kitiems žmonėms. Perskaitykite ir kitą kartą gerai pagalvokite, ar būtina dar kartą nueiti susitikti su draugais, užeiti dar šio to į parduotuvę ir kitaip ignoruoti valdžios nurodymus karantino metu.

Sunkus sveikatos sutrikdymas, įskaitant dėl neatsargumo
(BK 135 ir 137 straipsniai)

Baudžiamoji atsakomybė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kiltų, jeigu yra susargdintas žmogus ir dėl to jis susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, – gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.

Mažamečio, bejėgiškos būklės žmogaus (daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ūminėmis ligomis, neįgalieji ir pan. patenka į šią kategoriją), savo artimojo giminaičio ar šeimos nario, nėščios moters, dviejų ar daugiau žmonių susargdinimas (apkrėtimas COVID-19 virusu), – gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.

Susargdinimas dėl neatsargumo, – gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Jeigu susargdino dėl neatsargumo du ir daugiau žmonių, – gresia laisvės atėmimas iki 5 metų.

Jeigu sunkiai sutrikdyta sveikata, nesilaikant karantino sąlygų (specialiųjų elgesio saugumo taisyklių), – gresia laisvės atėmimas iki 7 metų.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas, įskaitant dėl neatsargumo
(BK 138 ir 139 straipsniai)

Susargdinimas, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo sunkių padarinių, – gresia laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Mažamečio, bejėgiškos būklės žmogaus (daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ūminėmis ligomis, neįgalieji ir pan. patenka į šią kategoriją), savo artimojo giminaičio ar šeimos nario, nėščios moters, dviejų ar daugiau žmonių nesunkus susargdinimas (apkrėtimas COVID-19 virusu), – laisvės atėmimas iki 5 metų.

Jeigu nesunkus sutrikdymas įvyko dėl neatsargumo ir dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, tačiau nukentėjusiajam nebuvo sunkių padarinių, – gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

Jeigu nesunkiai susargdino dėl neatsargumo du ir daugiau žmonių, – gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimas
(BK 277 straipsnis)

Atsakomybė taikoma tik, kai taisyklės pažeistos iš neatsargumo.

Sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisyklių, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, nesilaikymas, – gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Jeigu žmogus yra informuotas gydymo įstaigos apie jo ligą, būklę ir pan., ir būdamas įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, šių reikalavimų nesilaikė ir sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga (aptariamu atveju COVID-19), – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas.

Aš renkuosi elgtis atsakingai ir laikytis visų karantino taisyklių, aš įsipareigoju Lietuvai.

Andrejus Rudanovas yra advokatų kontoros Drakšas, Mekionis ir partneriai Gyvybės mokslų praktikos vadovas, Tarptautinės sveikatingumo asociacijos (InWellSa) prezidentas, Tarptautinės geros farmacijos praktikos ir kokybės užtikrinimo asociacijas (INASPA) prezidentas, Lietuvos metų vaistininkų klubo valdybos narys.