Vilniaus chirurgų draugijos pirmininkas Audrius Šileikis išplatino gydytojų pasirašytą kreipimąsi į visuomenę, kuriame teigiama, kad VCHD griežtai atsiriboja nuo bet kokių įvykių, dėl kurių iškeltos baudžiamosios bylos, komentarų, tačiau nori visuomenei priminti, jog klaidos medicinoje neišvengiamos. Jos įvyksta tiek dėl tiesioginės ar netiesioginės medikų kaltės, tiek dėl prasto darbo organizavimo, personalo trūkumo ar pervargimo. Kaip bebūtų skaudu, dalis klaidų pasibaigia pacientų mirtimis. Tačiau nereikia pamiršti, jog didžiausia mirčių dalis yra tiesioginė paciento sveikatos būklės pasekmė. Prisiminkite – dalis operuojamų pacientų neišvengiamai miršta dėl vienokių ar kitokių priežasčių.
„Gydytojo profesinė atsakomybė turi objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis, – rašoma medikų kreipimęsi. – Tenka susitaikyti su realybe, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žalos vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine.“
Anot A. Šileikio, šiuo metu yra priimta daug įstatymų ir teisinių aktų, reglamentuojančių mediko atsakomybę ir atrodo, jog viskas turėtų linkti link civilizuotos klaidų analizės: klaidos turėtų būti analizuojamos ir aptariamos klinikinių konferencijų metu, gydymo įstaigų administracijose, akreditavimo tarnyboje ir pan.
„Gaila, bet Lietuvos Respublikoje pradėjo formuotis Linčo teismo pagrindu paremtas išankstinis gydytojų pasmerkimas ir nuteisimas, – pažymi jis. – Eilinį kartą formuojamas neigiamas mediko įvaizdis. Teisinės sistemos „džiunglėse“ gydytojai paliekami vieni. Jiems nei morališkai, nei finansiškai niekas nepadeda. Gydytojų tiesioginiai darbdaviai – gydymo įstaigos – tiesiog atsiriboja nuo kaltinamo mediko. Mažai iniciatyvos padėti ir iš profsąjungų pusės.
Kita veikiančioji pusė – nukentėjęs pacientas ar jo giminės jau gali remtis „žalos be kaltės“ teisiniais aktais, be to stebima ir nauja teisininkų specializacija medicininių klaidų tyrimo klausimu. Yra pavyzdžių, kai advokatai patologijos centruose dalija savo vizitines korteles skundo pateikimui. Skunduose medikai dažnai prilyginami kriminaliniams nusikaltėliams, padariusiems netyčinę žmogžudystę ar sunkų kūno sužalojimą. Priešingos praktikos ar teisinių siekių dekriminalizuoti medicinines klaidas ir neatitiktis, deja, dar nėra.“
A. Šileikos pasirašytame kreipimęsi pažymima, kad medikai supranta, jog gyvename teisinėje valstybėje, kurios teisinė sistema formuojama teismų praktika, „tačiau dabartinės tendencijos nėra džiuginančios ir motyvuojančios geram ir inovatyviam darbui bei visuomenės gerovei.“
„Dabartinė praktika stumia link gynybinės medicinos, verčiančios gydytoją „apsistatyti“ visą atsakomybę nuimančiais parašais, algoritmų kūrimais ir pan., – nurodė jis. – Manome, kad dabar vykstantys teismai gali atsisukti ir prieš pačius pacientus. Akivaizdu, jog gydytojai dirbdami savo tiesioginį darbą bijos būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl atsisakys gydyti sunkius klinikinius atvejus, atlikti sudėtingas operacijas. Nepamirškite – jei dėl kiekvienos komplikacijos ar net mirties chirurgai dalyvaus teisme, labai greitai nebus kas jus operuoja.“
VCHD nariai išreiškia solidarumą ir moralinę paramą savo kolegoms, įtrauktiems į žeminančius, žeidžiančius ir žlugdančius teisminius procesus bei įspėja, jog pacientai praras savo specialybei atsidavusius specialistus, gebančius atlikti sudėtingiausias ir rizikingiausias operacijas, bijodami susigadinti savo karjerą, asmeninį bei profesinį gyvenimą.
Delfi primena, kad šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas atvertė baudžiamąją bylą, kurioje prokurorų kaltinimų dėl neatsargių nusikaltimų padarymo sulaukė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 1-ojo Chirurgijos skyriaus gydytojai Antanas Eigminas ir Loreta Lapinaitė.
A. Eigminas gydytojo licenciją turi nuo 2010 m., o L. Lapinaitė – nuo 2007 m.
Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti netikėtai ligoninėje mirusios Vilniaus kolegijos studentės šeima – tėvai, broliai ir sesuo. Jie visi pageidavo, kad baudžiamasis procesas vyktų už uždarų durų, todėl teisėjas Olegas Zaicevas, gerbdamas šeimos privatumą, šį prašymą patenkino ir nutarė rengti neviešus posėdžius.
Delfi žiniomis, jauna vilnietė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė dar 2017 m. šv. Kalėdų rytą – išvakarėse dėl pilvo skausmų buvo paguldyta į ligoninę, jai buvo konstatuotas virusinės kilmės kraujo užkrėtimas, mergina maždaug po šešių valandų mirė.
1-ojo Chirurgijos skyriaus vedėjas Algimantas Stašinskas sakė, kad gydytojai L. Lapinaitė ir A. Eigminas tebedirba ligoninėje, nes nebuvo teisinio pagrindo nušalinti nuo pareigų – jų kaltė dar neįrodyta apkaltinamuoju nuosprendžiu.
„Visi pergyvenome dėl šios nelaimės, kiekvienam gydytojui, kai taip atsitinka, yra didžiulis stresas, nelaimė, – sakė A. Stašinskas. – Mes esame chirurgai, ir galime pasakyti, kad šioje situacijoje chirurginės ligos nebuvo.“
Gydytojas mano, kad jo vadovaujamo skyriaus kolegos klaidų nepadarė, tačiau greičiausiai suklydo kiti ligoninės darbuotojai: „Galbūt ir buvo klaidų pirminiame etape, kai pacientę reikėjo guldyti ne į Chirurgijos, o į kitą skyrių, nes kai į mūsų skyrių paguldo, chirurgai žiūri, ar reikia operuoti, – jos nereikėjo operuoti.“
Jeigu teisme bus įrodyta gydytojų kaltė, jiems grės bauda, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė, be to, jiems gali būti uždrausta tam tikrą laiką dirbti gydymo įstaigose.
