Jankevičius teismo išteisintiems asmenims žada daugiau garantijų ir pinigų

„Suėmimas bylos tyrimo ar nagrinėjimo metu – kraštutinė asmens laisvės suvaržymo priemonė, bet kartais atsitinka, kad žmogus yra apkaltinamas nepagrįstai, gavus klaidingos informacijos ar dėl sudėtingų kitų bylos aplinkybių, tuomet teismas, nagrinėdamas tokią bylą, sulaikytą žmogų pripažįsta nekaltu ir išteisina“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Jo teigimu, nors tokie atvejai, kai atsitinka tokio pobūdžio klaidos, jau gana reti, ir valstybė padarė didžiulę pažangą (2017 – 63 išteisinti žmonės, 2018 – 25, 2019 – 10), tačiau „tai nenubraukia suėmimu padarytos žalos žmogaus orumui, garbei, profesinei karjerai, šeimai“.

„Todėl valstybė, nereikalaudama papildomų paaiškinimų, turėtų pripažinti asmeniui padarytą žalą ir ją atlyginti , – sako E. Jankevičius, komentuodamas parengtas Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo pataisas. – Nenorime dėl to kaltinti pareigūnų ar ieškoti padarytų ikiteisminio tyrimo klaidų – kartais suėmimo sankciją gali lemti pirminės bylos aplinkybės. Nepaisant to, asmeniui, kuris baudžiamojo proceso metu buvo suimtas ir vėliau teismo išteisintas, turi būti išmokėta nustatyto dydžio piniginė kompensacija“.

Ministro teigimu, dabar galiojanti tvarka dėl žalos atlyginimo yra atgyvenusi ir neatitinka demokratinės valstybės principų, nes teismo išteisintas asmuo vėl teisme turi įrodinėti, kad suėmimas jam buvo skirtas nepagrįstai.

„Teismai priima galutinį sprendimą dėl žmogaus nekaltumo, todėl nėra jokios būtinybės dar kartą aiškintis teisėtai ar neteisėtai jam buvo suvaržyta laisvė, – pažymi teisingumo ministras. – Visai nesvarbu, kiek laiko žmogus praleido suimtas. Jis dėl to patiria ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą, už kurią turi būti skirta kompensacija. Tokių principų laikosi dauguma Europos Sąjungos valstybių, kurių įstatymai numato kompensacijas išteisintiems asmenims už suėmime išbūtą laiką. Todėl manome, kad turime keisti teisinį požiūrį dėl žalos atlyginimo ir panašią tvarką taikyti Lietuvoje“.

Įstatymo pataisose numatyta, kad asmuo turėtų kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl kompensacijos išmokėjimo per vienerius metus nuo to laiko, kai įsiteisėjo galutinis išteisinamasis nuosprendis. Jei jo netenkintų pasiūlytas kompensacijos dydis, tada jis gali teismo keliu siekti priteisti didesnę sumą.

Pastaraisiais metais bendras suėmimų skaičius Lietuvoje ženkliai mažėja: 2015 m. suėmimas buvo skirtas 1202 asmenims, praėjusiais metais – 605.

Šiuo metu mūsų šalyje suimtų asmenų 100 tūkst. gyventojų skaičius yra artimas ES vidurkiui – atitinkamai 19,1 ir 19,9 asmenys, pranešė Teisingumo ministerija.