Tiesa, kad vadovo atleidimas yra reglamentuotas taip, kad bendrovės akcininkai (tiesiogiai ar per kitus kompetentingus organus) turėtų galimybę efektyviai ginti savo interesus ir kilus poreikiui galėtų nedelsdami atriboti vadovą nuo įmonės ir jos turto. Tai visiškai suprantama, kadangi vadovas yra bendrovės atstovas, galintis priimti tam tikrus greitus ir nepalankius sprendimus dėl įmonės turto ir nedelsdamas juos įgyvendinti.

Visgi nereikėtų pamiršti, kad vadovo statusas yra dualistinis. Viena vertus, vadovas turėtų būti vertinamas kaip įmonės patikėtinis ir įgaliotas atstovas, kurį su įmone sieja pasitikėjimu grįsti pavedimo teisiniai santykiai. Iš kitos pusės, jis yra darbuotojas. Taip ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, todėl turėtų būti atsižvelgta ir priimant sprendimus dėl vadovo atšaukimo ir jo darbo sutarties nutraukimo.

Jeigu nebelieka pasitikėjimo vadovu, kompetentingas bendrovės organas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, kuris sudaro pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti. Tai yra savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir jokio papildomo pagrindo ieškoti nereikia. Dar daugiau, papildomo darbo sutarties nutraukimo pagrindo (ne atšaukimo) nurodymas yra netgi perteklinis ir gali apsunkinti atleidimą bei ginčų nagrinėjimą.

Kita vertus, yra tam tikrų aplinkybių, kai vadovo darbo sutarties nutraukimas nebeatrodo toks paprastas. Viena iš jų – išeitinės išmokos klausimas. Darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ji turi būti išmokama esant trims sąlygoms:

1) darbo santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus;

2) vadovas atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą;

3) atšaukimą lėmė ne vadovo kalti veiksmai, o kitos priežastys.

Darbo kodekso 69 straipsnio 4 dalis, kuri taip pat taikoma vadovui, numato iš esmės tas pačias sąlygas išeitinės išmokos mokėjimui:

1) darbo santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus;

2) terminuota darbo sutartis pasibaigė suėjus terminui;

3) sutarties nutraukimo pagrindas yra jos termino pasibaigimas, o ne vadovo kaltė ar kitos priežastys. Pastaruoju atveju skiriasi tik nutraukimo pagrindas – vietoje vadovo atšaukimo prieš terminą taikomas sutarties pasibaigimas suėjus terminui.

Šioje vietoje esminis klausimas kyla dėl darbo sutarties rūšies.

Darbo kodekso nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad vadovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka priklauso vadovui tik tuo atveju, kai sutartis yra terminuota, kadangi kalbama apie atšaukimą prieš darbo sutarties termino pabaigą. Tokia pati išvada patvirtinama ir p. Tomo Davulio Darbo kodekso komentare, publikuotame 2018 m. (p. 324). Tuo tarpu Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) pozicija kiek kitokia. VDI Informavimo ir konsultavimo specialistų nuomone, išeitinė išmoka turėtų būti mokama nepriklausomai nuo darbo sutarties rūšies.

Dar daugiau, VDI šiuo atveju taip pat atkreipia dėmesį į bendrovės vadovo dualistinį teisinį statusą. Remdamasi teismų praktika, ji akcentuoja, kad įmonės valdymo organo teisė atšaukti vadovą yra absoliutaus pobūdžio ir tam nereikia turėti vadovo darbo kokybės vertinimo ar kitų pagrindų. Visgi tai nepaneigia bendrovės vadovo teisės į socialines garantijas.

Pavyzdžiui, VDI nurodo, jog kompetentingas organas turi teisę atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį net ir vaiko priežiūros ar kitų atostogų metu, tačiau jeigu atšaukimo dieną vadovas naudojasi jam suteiktomis tikslinėmis vaiko priežiūros atostogomis, darbo santykių pasibaigimo diena turi būti nukeliama iki šių atostogų pabaigos. VDI teigia, jog draudimas atleisti iš darbo darbuotoją jam suteiktų tikslinių atostogų metu savo prigimtimi yra socialinė garantija.

Apibendrinant, norėtųsi pažymėti, jog parenkant vadovo darbo sutarties rūšį, svarbu apsvarstyti terminuotos darbo sutarties privalumus ir trūkumus. Manytina, kad terminuota darbo sutartis su bendrovės vadovu sukelia neigiamų pasekmių bendrovėms, o pridėtinės vertės nesukuria. Sudarius terminuotą darbo sutartį su bendrovės vadovu, jam pabrėžiamas pažeidžiamesnis socialinis statusas, tačiau esmės tai nekeičia – vadovas gali būti atšaukiamas bet kuriuo metu ir be jokio įspėjimo, tačiau prisideda papildomas pagrindas išeitinės išmokos gavimui; be to, bendrovė turi mokėti didesnius mokesčius negu neterminuotos darbo sutarties atveju.

Iš kitos pusės, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės atstovas, veikiantis pasitikėjimo pagrindu, tačiau tuo pačiu metu ir darbuotojas, kuriam taikomos socialinės garantijos.