Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nors už prieš nepilnametį centro auklėtinį panaudotą seksualinę prievartą yra kaltas centro auklėtinis, tačiau ne ką mažesnė atsakomybė tenka ir valstybinei mokymo įstaigai, kurioje klausos sutrikimų turintiems vaikams teikiamas vidurinis išsilavinimas.

Šios įstaigos pavadinimas ir nusikaltimą įvykdžiusio asmens duomenys negali būti skelbiami, nes taip siekiama apsaugoti ir taip jau nuo seksualinės prievartos nukentėjusio nepilnamečio interesus. Tačiau neįgalius vaikus prižiūrėti turėjęs centras privalės peržiūrėti savo veiklą – teismas ne tik konstatavo, kad jo darbas yra netinkamai organizuojamas, bet ir nukentėjusiam auklėtiniui iš centro sąskaitos nurodė sumokėti dviejų tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Anot baudžiamąją bylą išnagrinėjusių teisėjų kolegijos, nusikaltimas buvo įvykdytas dar praėjusių metų kovo pradžioje neįgaliųjų centre esančiame dušo kambaryje – nepilnametis auklėtinis seksualiai prievartavo keturiolikos metų berniuką.

Šis nusikaltimas nebūtų įvykdytas, jeigu ne centro vadovybė, kuri, anot teismo, „savo darbuotojo integracijos svarbą iškėlė aukščiau, nei įstaigoje prižiūrimų vaikų interesus“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kurčiuosius ar neprigirdinčius vaikus dušo kambariuose buvo patikėta prižiūrėti centro auklėtojui, kuris taip pat yra neįgalus. Kadangi pagal centro taisykles suaugęs žmogus negali įeiti į dušo kambarius, kai juose prausiasi nepilnamečiai, auklėtojas vaikų laukdavo koridoriuje. Taip buvo ir tąkart, kai buvo išprievartautas keturiolikmetis, – vaikai net apie 50 minučių buvo dušo kambariuose, o auklėtojas nė karto nepatikrino, ką šie ten taip ilgai veikia.

Kodėl vaikai ilgai neišeina iš dušo, auklėtojas nepatikrino net ir tuomet, kai centro naktinė auklė net keturis kartus atėjo pažiūrėti, ką vaikai veikia duše, nes girdėjo jų riksmus. Be to, apie iš dušo kambarių sklindantį triukšmą auklė informavo vaikų koridoriuje laukiantį auklėtoją, tačiau šis vis tiek neužėjo pažiūrėti, kas vyksta.

Auklėtojas žinojo, kad dušo kambariuose yra du berniukai, kurių jokiu būdu negalima leisti kartu maudytis. Tie vaikai vėliau tapo baudžiamosios bylos proceso dalyviais: vienas – kaltinamasis (paskui – nuteistasis), kitas – nukentėjusysis.

Pasak teismo, visiems centro darbuotojams buvo žinoma apie dabar jau nuteisto jaunuolio seksualizuotą elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau nusikaltimas nebuvo užkardytas, priešingai – vaikai tuo pačiu metu buvo įleisti į dušo kambarius. Todėl, teisėjų teigimu, negali būti pateisinamas ugdymo įstaigos vadovybės sprendimas, kuriuo neįgalių vaikų centro auklėtinius duše, kur negalima matyti, buvo leista prižiūrėti negirdinčiam asmeniui.

„Negirdintis asmuo tokios priežiūros objektyviai atlikti negali ir vaikai nėra tinkamai prižiūrimi, – pabrėžė teismas. – Siekdama nepažeisti diskriminacijos principų ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo reikalavimų, institucija savo darbuotojo integracijos svarbą iškėlė aukščiau, nei įstaigoje prižiūrimų vaikų interesus.“

Pasak teisėjų kolegijos, auklėtojas netinkamai atliko savo pareigas ir neįgyvendino jam priskirtų funkcijų ne vien tik dėl savo negalios (negalėjimo girdėti), bet ir todėl, kad nereagavo į auklės pastabas apie sklindantį triukšmą bei vaikus įleido praustis kartu, nors gerai žinojo, kad to daryti negalima.

Neįgalaus auklėtojo elgesiui teismas skyrė pakankamai daug dėmesio, nes centro vadovybė aiškino, jog negali būti atsakinga už nusikaltimą vien dėl to, kad vaikus paskyrė prižiūrėti neįgalų asmenį.

„Neleidžiant kurčiajam darbuotojui atlikti dalies darbo funkcijų, kurias atlieka įgalūs darbuotojai, remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, būtų pažeistas diskriminavimo principas, pažeisti minėto įstatymo reikalavimai“, – tikino centro atstovai. Jie taip pat pridūrė, kad už nusikaltimą įvykdžiusį nepilnametį atsakomybę turi prisiimti jo motina, kuri nevykdė visavertės vaiko priežiūros ir tinkamo, etikos normas atitinkančio auklėjimo bei ugdymo.

Tačiau tai teismo neįtikino – centras, kuriame vaikai praleisdavo penkias dienas per savaitę, buvo atsakingas už šių vaikų ugdymą, sveikatą ir gerovę, įstaigos vadovybė žinojo situaciją dėl seksualizuoto ir vėliau seksualinę prievartą panaudojusio auklėtinio elgesio, nes jis kitiems mokiniams taip pat siuntinėjo pornografinio turinio medžiagą. Keletas vaizdo įrašų vėliau buvo rasti jo namuose esančiame kompiuteryje.

„Vadovybė nutarė skirti didesnį dėmesį nepilnamečiams, tačiau tai vykdė nesėkmingai ir dėl savo darbuotojų aplaidumo leido pasireikšti nusikalstamiems veiksmams, – teisėjų teigimu, dėl to vaikus netinkamai prižiūrėjusiai įstaigai kyla pareiga atlyginti nepilnamečio nuteistojo veiksmais padarytą žalą. – Įstaigos paskirtas darbuotojas netinkamai atliko jam priskirtas funkcijas ir dėl to nebuvo užkirstas kelias nusikalstamai veikai. Netinkamo ir (ar) nekompetentingo darbuotojo paskyrimas atlikti jam pagal darbo pobūdį sunkiai įgyvendinamas funkcijas yra įstaigos darbo organizavimo problema. Pozicija, jog tai buvo darbuotojo asmeninė klaida, o įstaiga su tuo nėra susijusi, nėra reikšminga, nes už darbuotojo veiklą ar jos netinkamą atlikimą ir dėl šios priežasties atsiradusią žalą vis tiek atsako darbdavys, šiuo atveju – centras.“

Bylą išnagrinėjęs teismas nutarė, kad nepilnametį išprievartavęs ir neteisėtai pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai, disponavęs centro auklėtinis turi būti nuteistas vienų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų.

Laisvėje paliktam jaunuoliui teismas taip pat pritaikė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą metams: įpareigojo būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., uždraudė turėti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitam pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai, bei uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju berniuku.