Tai DELFI patvirtino šaltiniai Vyriausybėje, kuri ir yra patraukta atsakovu E. Pašilio iškeltoje byloje. Kartu su generaliniu prokuroru į teismą kreipėsi dar trylika asmenų – visi jie, kaip ir E. Pašilis, anksčiau dirbo, o kai kurie ir iki šiol dirba Ukmergės teisme. Atsakovais šioje byloje taip pat yra patraukta Nacionalinė teismų administracija ir Vilniaus regiono apylinkės teismas. E. Pašilis yra buvęs Ukmergės teismo teisėjas ir pirmininkas.

Teisėjų ir teismo darbuotojų ieškinys, kuriuo prašoma priteisti kelis šimtus tūkstančių eurų, perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o bylą parengiamajame posėdyje planuojama pradėti nagrinėti kitų metų sausio 21-ąją, sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Ieškovams atstovaujantis advokatas Justas Vilys DELFI sakė, kad teisme pareikštu ieškiniu iš valstybės prašoma priteisti ne tik neturtinės žalos atlyginimą, bet ir priedus prie darbo užmokesčio už darbą, dirbtą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Pagal įstatymus, teisėjams toks priedas turėtų sudaryti 60 proc. gaunamo atlyginimo.

Teisme iškelta byla susijusi su įvykiais Ukmergės teisme – dar 2003 m. sausio 9–10 d. teismo koridoriuje ant grindų ir stovinčiuose gėlių vazonuose bei posėdžių salėje stovinčiuose vazonuose buvo rasta gyvsidabrio. Tada Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba surinko bei iš teismo pastato išnešė apie 200 ml gyvsidabrio ir tris gėlių vazonus su gyvsidabriu. Vėliau atlikti pastato patalpų oro gyvsidabrio garų koncentracijos tyrimai parodė, kad pirmo aukšto koridoriuje vidutinė gyvsidabrio garų ore koncentracija viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją aplinkos ore.

Tačiau tai nebuvo visas iš teismo patalpų išneštas gyvsidabris – gerokai didesnis kiekis buvo surastas 2012 m. gruodžio 12 d., kai teisme atliekant signalizacijos tvarkymo darbus posėdžių salėje pro išgręžtą skylę ėmė tekėti gyvsidabris. Tada buvo surinkta net 2,7 kg gyvsidabrio, atlikta paviršių ir oro demerkurizacija. Dėl šio įvykio Ukmergės rajono savivaldybė buvo paskelbusi ekstremalią padėtį, o Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teroro akto.

Atlikus teismo darbuotojų ir kitų nuolatinių lankytojų (prokurorų, advokatų) sveikatos patikrinimą, jų organizmuose buvo rasta gyvsidabrio. Ieškovams, nors jų amžius, darbo sąlygos ir sveikatos būklės iki pradėjus dirbti gyvsidabriu užterštose patalpose skyrėsi, pasireiškė panašūs simptomai, kurie literatūroje įvardijami kaip būdingi apsinuodijimo gyvsidabriu atvejai.

Ieškovai teigia, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą: patyrė nusivylimą, kad nebuvo garantuotos jų saugios darbo sąlygos, jaučia nerimą ir nežinią dėl apsinuodijimo gydymo, pasekmių savo sveikatai, auginamiems ir (ar) planuojamiems vaikams, turėjo atsisakyti planų susilaukti daugiau vaikų, laisvalaikio užsiėmimų, suprastėjo jų profesinio tobulėjimo, socializavimosi galimybės, gyvenimo kokybė.

E. Pašilis anksčiau buvo pripažinęs, kad dar 2013 metų vasarą turėjo labai rimtų sveikatos problemų ir svarstė, kad tai galėjo būti susiję su darbu gyvsidabriu apnuodytame teisme, – prieš paskiriant jį generaliniu prokuroru E. Pašilis dirbo teismo pirmininku.

Kaip anksčiau skelbė lrytas.lt, eidamas į darbą E. Pašilis prarado sąmonę, buvo gydomas Vilniuje, Santariškių klinikų Reanimacijos skyriuje, ir tik per plauką išvengė mirties. Teisėjui kairės kojos kraujagyslėje buvo aptiktas stambus krešulys, kurio atskilusi dalis – trombas – jau buvo beveik pasiekusi gyvybiškai svarbius kvėpavimo organus.

„Kaip sakė medikai, mano plaučiai buvo tarsi prišaudyti tų krešulių dalelių. Vienas iš keturių tokių ligonių paprastai miršta. Niekas negalėjo atsakyti, iš kur kojoje atsirado tas krešulys, jokių kojos traumų ar sužalojimų nebuvau patyręs. Nežinia, gal su šia liga būčiau susidūręs, jeigu ir nebūčiau dirbęs gyvsidabrio garų persunktame teisme, tad nenorėčiau sieti savo darbo ir ligos. Aš jau pasveikau ir nesureikšminu to, kas buvo“, – tvirtino E. Pašilis.

Generaliniam prokurorui ir kitiems ieškovams atstovaujantis advokatas J. Vilys sakė, kad dar birželio mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi valstybę į teismą padavusiems teisėjams, teismo darbuotojams ir prokurorams priteisė neturtinės žalos atlyginimą – didžiausią darbo stažą turintiems darbuotojams buvo priteista po 16, kitiems – po 5–8 tūkst. Eur.

E. Pašilis, kaip ir jį vėliau pareigose pakeitusi tuometė Ukmergės teismo pirmininkė Eglė Zarembienė, iš valstybės taip pat prašo priteisti po 16 tūkst. Eur, nes gyvsidabris išbuvo teismo pastato konstrukcijose beveik 10 metų, o teismas yra konstatavęs, kad valstybė nei per savo institucijas, nei kaip pastato savininkė nesielgė pakankamai rūpestingai, nesiėmė pakankamų priemonių, siekdama apsaugoti užterštame objekte dirbančius asmenis nuo pavojaus, ir nesuteikė jiems reikšmingos informacijos apie riziką sveikatai. Kaip neteisėti valstybės veiksmai buvo įvertinta ir pavėluota teisme dirbusių, buvusių asmenų evakuacija, medicininių tyrimų atlikimas.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žala teismo darbuotojams buvo padaryta: „Nors tarša gyvsidabriu nesukėlė aiškiai apibrėžtos žalos ieškovų sveikatai, ji galėjo padaryti juos pažeidžiamesnius įvairioms ligoms, sukėlė jiems nerimo, netikrumo ir nesaugumo jausmą.“

„Nors neįmanoma įvertinti ir palyginti skirtingų ieškovų patirtų dvasinių išgyvenimų intensyvumo, neturtinės žalos dydį galima individualizuoti remiantis tam tikrais objektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad neigiamas pasekmes sveikatai lemia kenksmingos medžiagos kiekis, poveikio trukmė, individualizuojant patirtos neturtinės žalos dydį turėtų būti vertinama darbo teisme trukmė, darbo funkcijų atlikimo vieta“, – Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisme dirbę teisėjai, jų padėjėjai, sekretorės ir kiti darbuotojai jautėsi nesaugiai, patyrė bejėgiškumą, netikrumą dėl savo sveikatos.

„Mes manome, kad tai yra nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų, tai galutine nutartimi buvo konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, juk gana rimtai nukentėjo žmonių sveikata, tai – negrįžtami procesai, – sakė advokatas J. Vilys. – Žmonės, kurie dirbo Ukmergės apylinkės teisme nuo 2003 iki 2012 m., pakankamai ilgą laiką buvo veikiami gyvsidabrio garais ir, kas yra nemaloniausia, tų pasekmių neįmanoma pašalinti iki šios dienos, jos išliks visam gyvenimui.“

Advokato teigimu, anksčiau į teismą kreipėsi ir jau bylą laimėjo viena ieškovų grupė, o kiti, taip pat nukentėję nuo gyvsidabrio garų, visą tą laiką laukė, kol jais pasirūpins valstybė.

„Jie manė, kad bus sprendžiama iš valstybinės pusės, kai kitiems ieškovams bus priteista ir kompensuota žala, tikėjo, kad valstybė pati spręs šį klausimą ir savo iniciatyva atlygins žalą, bet tai buvo visiškai ignoruojama, todėl žmonės, laukę tiek laiko, pamatę, kad nėra jokios reakcijos, nusprendė savo interesus ginti teisme“, – sakė ieškovų advokatas.

Jo teigimu, ieškovai prašo priteisti neturtinę žalą ir priedus prie atlyginimo už nukrypimus nuo darbo sąlygų.

„Priedai skaičiuojami papildomai ir tikrai susidaro didelės sumos – dešimtimis tūkstančių eurų, tai skaičiuojama už visą laikotarpį, – sakė J. Vilys. – Generalinis prokuroras yra vienas iš ieškovų, jo neišskirtume, bet jis dirbo ir teismo pirmininku, labai rimtai pakenkta jo sveikatai. E. Pašilis – vienas iš ieškovų, kuris smarkiai nukentėjo.“

Pasak advokato, bendra keturiolikos ieškovų pareikšto ieškinio suma sudaro net kelis šimtus tūkstančių eurų, didžiausią sumą sudaro priedai už nukrypimą nuo normalių darbo sąlygų. Beje, vienam ieškovui prašoma priteisti net apie 100 tūkst. Eur.

„Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad buvo nukrypimas nuo darbo sąlygų, tačiau kompensacijos ieškovams nebuvo nepriteistos, todėl tai – nauji reikalavimai šioje byloje“, – sakė J. Vilys.

Jis pripažįsta, kad byloje gali kilti ginčas, ar ieškovai nepavėlavo pateikti ieškinio, nes nuo tada, kai buvo rastas gyvsidabris, praėjo jau daugiau kaip 7 metai.

„Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad netaikomas senaties terminas, jeigu tai yra susiję su priteisimu išlaidų už darbo užmokestį, nes toks taikymas prieštarautų Konstitucijai ir teisėjų atlyginimo už darbą principams, pagal įstatymą yra nustatyta, kad nuo sužinojimo žmogus turi kreiptis per trejus metus, ir iškyla klausimas, ar buvo sužinota po Aukščiausiojo Teismo nutarties, ar anksčiau, – žinoma, šis klausimas bus keliamas, manau, tai bus pagrindinė valstybės gynimo linija“, – teigė advokatas.