Kaltas, nes savo išsiųsto registruoto siuntinio vyras neįvertino ir neapdraudė – tik tokiu atveju, jeigu siunta dingsta, Lietuvos paštas klientui atlygina patirtus nuostolius. O jeigu tokios sąlygos jo netenkina, kaip pabrėžė pašto atstovai, klientas turi galimybę pasirinkti privačių siuntėjų teikiamas paslaugas.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad Mariaus Š. pareikštas ieškinys Lietuvos paštui yra nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas. Tokį sprendimą anksčiau buvo priėmęs ir apylinkės teismas, tačiau jį apskundęs kaunietis vylėsi, kad įrodys, jog visą atsakomybę dėl prarastos siuntos teisėjai privers prisiimti pašto darbuotojus.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Marius Š. iš Kauno 43-iojo pašto skyriaus į Didžiąją Britaniją išsiuntė registruotą siuntą, kuri, kaip rodė pašto sistemos informaciniai duomenys, po kelių dienų pasiekė D. Britanijos logistikos centrą. Vėliau duomenų apie šią siuntą nebuvo, nieko apie ją nerodė ir Lietuvos pašto interneto svetainėje esanti sistema. Bandęs aiškintis, kur yra jo išsiųsta siunta, vyras atsimušė lyg į sieną – niekas į klausimus negalėjo atsakyti, galop jam buvo pasiūlyta užregistruoti pranešimą dėl prarastos siuntos. Ir tik po daugiau kaip mėnesio Marius Š. iš Lietuvos pašto gavo pranešimą, kad jo išsiųstos siuntos pristatymas buvo nesėkmingas.

Kadangi siunta buvo registruota, paštas klientui sumokėjo 47,32 Eur žalos atlyginimą.

Tačiau Marius Š. su tokia suma nesutiko – ji net nepadengia tikrųjų nuostolių. Vyras tikino, kad siuntinyje buvo įdėtos motociklininko pirštinės, kurių vertė – 71,30 D. Britanijos svarų (96,53 Eur).

„Siunčiamą daiktą buvau atsinešęs į pašto skyrių, čia įsigijau pakavimo priemones ir pašto darbuotojai pateikiau siunčiamą daiktą išsiuntimui – jos paklausiau, kaip geriausia siųsti beveik 100 Eur vertės daiktą, – sakė vyras. – Pašto darbuotoja nusprendė siuntą siųsti tik registruotu paštu, nes toks siuntimo būdas esą yra tinkamiausias ir saugiausias, man nebuvo paaiškinti kiti galimi išsiuntimo būdai. Man buvo pasakyta, jog siunta gavėją pasieks per dvi savaites, nors paprastai pasiekia greičiau.“

Marius Š. nurodė, kad motociklininko pirštines jis ketino parduoti, apie jų pardavimą jis skelbė pardavimų portale „eBay“, todėl turėjo susimokėti už skelbimą, taip pat ir piniginių lėšų administravimą sistemai „PayPal“.

„Net ir atgavęs 47,32 Eur žalos atlyginimą, dar patyriau 64,71 Eur turtinę žalą, – teisme aiškino kaunietis. – Lietuvos pašto darbuotojai nepagrįstai vilkino atsakymų apie dingusią siuntą pateikimą, o tai kėlė tik stresą. Siųsta prekė man yra itin svarbi, dėl patirto didelio streso ir emocinio sukrėtimo patirtą neturtinę žalą vertinu 100 Eur.“

Tuo metu Lietuvos paštas su Mariaus Š. pareikštu ieškiniu nesutiko ir teismo prašė jį atmesti, nes paštas, vadovaudamasis Pašto įstatymo nuostatomis, savo klientui atlygino žalą, sumokėdama 47,32 Eur kompensaciją. Tai buvo padaryta, kai D. Britanijos pašto darbuotojai rašte Lietuvos paštui nurodė, kad siunta yra dingusi.

„Pašto įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi, – nurodė pašto teisininkai. – Žala dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos reglamento ir Pašto siuntinių reglamento nuostatomis.“

Anot pašto teisininkų, Marius Š. siuntė tarptautinę registruotąją pašto siuntą, ji nebuvo įvertintoji, o pagal Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamento nuostatas žalos atlyginimo suma už registruotosios siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą yra 30 SDR (Special Drawing Rights, lietuviškai – Specialios skolinimosi teisės).

„SDR – tai piniginis vienetas, kurio vertė yra nustatyta Tarptautinio valiutos fondo, pagal šias teisės aktų nuostatas klientui ir buvo apskaičiuota 47,32 Eur dydžio kompensacija“, – pašto teisininkai pabrėžė, kad nėra teisinio pagrindo Mariui Š. priteisti papildomą kompensacijos sumą, viršijančią teisės aktų nustatyto dydžio ribą, net ir tuo atveju, jeigu jis šią žalą pagrįstų tinkamais įrodymais.

Pasak Lietuvos pašto teisininkų, įstatymuose taip pat nėra įtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos.

„Marius Š. nenurodė Lietuvos pašto neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, taip pat neįrodė žalos patyrimo fakto, o tik abstrakčiai teigia, jog patyrė stresą bei jaudulį, – pabrėžiama pašto atsiliepime į ieškinį. – Ieškovas, naudodamasis pašto paslaugomis nebe pirmą kartą, turėjo galimybę pasidomėti kitokiu siuntos pristatymo būdu ar ją aprausti. Kadangi buvo pasirinktas toks siuntos būdas, padaryta žala buvo atlyginta vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgiant į jo siuntos pasirinkimą.“

Lietuvos paštas taip pat nurodė, kad apie bendrovės teikiamas paslaugas, siunčiamų siuntų rūšis, žalos atlyginimą ir visa kita aktuali informacija yra skelbiama viešai pašto puslapyje internete, teisės aktų nuostatos yra iškabintos paslaugų teikimo vietoje informaciniuose stenduose.

„Jeigu siunčiama siunta ieškovui buvo ypatingai svarbi, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, jis turėjo galimybę ir galėjo pasidomėti bei išsirinkti jam priimtiniausią siuntimo būdą arba kreiptis į kitą pašto paslaugų teikėją (pvz., „DHL Lietuva“, „DPD Lietuva“ ar kt.)“, – nurodė pašto teisininkai.

Jų teigimu, dabar neįmanoma nustatyti, kokį siuntos į užsienį siuntimo būdą Mariui Š. galėjo pasiūlyti pašto skyriuje dirbusi klientų aptarnavimo specialistė, tačiau „tikėtina, kad pašto darbuotoja geranoriškai galėjo patarti siuntą siųsti dažniausiai klientų pasirenkamu, populiariausiu siuntimo būdu, kurį subjektyviai vertina kaip geriausią, klientams priimtiniausią būdą.“

„Siuntos draudimas (įvertintoji pašto siunta) yra papildomai teikiama paslauga, kainuojanti papildomai ir padidina siuntimo paslaugos kainą, todėl ją renkasi retas klientas, – Lietuvos paštas nurodė, kad 2018 m. siuntimui buvo priimta daugiau kaip milijonas tarptautinių registruotojų korespondencijos siuntų, iš kurių tik 3 tūkst. buvo įvertintosios siuntos. – Taigi pašto darbuotoja galimai, kaip geriausią siuntimo būdą, pasiūlė klientui ne pačią brangiausią teikiamą, o dažniausiai klientų pasirenkamą, optimaliausiai atitinkančią kainos ir kokybės santykį, paslaugą.“

Tačiau Marius Š. sako, kad iki šiol nėra jokių duomenų, jog jo išsiųsta siunta yra prarasta: „Lietuvos paštas, nepateikdamas jokių įrodymų apie siuntos praradimą, sąmoningai pasinaudojo tokiu įstatymo reguliavimu ir pripažino, jog siunta yra prarasta, kad galėtų kompensuoti Reglamente numatytą SDR žalos dydį. Konvencijoje numatyta, kad dalinio išplėšimo ar sugadinimo atveju numatyta kompensacija už realiai patirtą žalą, todėl būtina nustatyti, ar siunta iš tikro buvo prarasta (kieno, kuriuo metu, kurioje vietoje ir pan.), ar ji buvo dalinai sugadinta. Situacija, kai informacijos apie siuntą nėra, negali būti traktuojama kaip visiškas praradimas ar sugadinimas, kadangi sudaroma galimybė manipuliuojant tokiais duomenimis, apriboti Lietuvos pašto atsakomybę dėl patirtos žalos dydžio kompensacijos.“

Tarp Lietuvos pašto ir jo kliento kilusį ginčą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad prieš išsiųsdamas siuntą į D. Britaniją Marius Š. turėjo galimybę pats nuspręsti, kaip ją išsiųsti – ar registruotu paštu, ar taip pat ir šią siuntą apdraudus, apie tai informacija yra skelbiama ne tik pašto interneto puslapyje, bet ir pašto skyriuose.

„Lietuvos paštas tiek savo internetinėje svetainėje, tiek pašto skyriuje klientui laisvai prieinamoje vietoje pateikia informaciją apie siuntų rūšis ir klientas, susipažinęs su pateikiama informacija, gali savarankiškai nuspręsti, kokį siuntos būdą renkasi, – pabrėžė teismas. – Vadinasi, pašto skyriaus darbuotoja nėra įpareigota kiekvienam klientui be paklausimo teikti tokią informaciją, juo labiau tikrinti siuntos turinį ir supažindinti su galimomis pasekmėmis praradus siuntą. (...) Būdamas pakankamai apdairus, klientas galėjo pats įvertinti, kokį siuntos būdą pasirinkti, o abejodamas savo pasirinkimu – pasikonsultuoti pašto skyriuje su siuntą registravusia darbuotoja.“

Anot teismo, kadangi Marius Š. pasirinko tik registruotos pašto siuntos išsiuntimą, jam pagrįstai buvo atlyginta tik teisės aktuose numatyta žalos dalis, kuris yra mažesnė už siųstos prekės kainą.

„Pasaulinėje pašto konvencijoje numatyta, kad registruotosios siuntos praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į Pašto korespondencijos reglamente nustatyto dydžio kompensaciją, – nurodė teisėja Laima Gerasičkinienė. – Registruotosios siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam žalos, padarytos dėl išplėšimo ar sugadinimo, dydžiui, taigi realią žalą dėl dalinio sugadinimo ar išplėšimo galima atlyginti tik tada, kada ją galimą nustatyti, tai yra realiai randama siunta, kurios sugadinimą galima įvertinti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovo siunta yra visiškai prarasta, o ne sugadinta iš dalies. Aplinkybė, jog informacijos apie siuntą nėra, nepatvirtina, kad siunta buvo tik dalinai sugadinta, todėl pripažintina, jog tokia situacija teisėtai atsakovės buvo prilyginti visiškam siuntos praradimui.“

Teismo teigimu, Lietuvos paštas nepažeidė Pašto įstatyme numatytų terminų dėl žalos už prarastą tarptautinę siuntą atlyginimo terminų, todėl Mariaus Š. reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti pripažįstamas pagrįstu.

„Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, – pabrėžė teismas. – Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.“

Sprendžia tik siuntėjas

Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė DELFI sakė, kad pašįto paslaugų teikėjo atsakomybė, žalos atlyginimas reglamentuotas Pasauline pašto konvencija, Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamentu, Pašto siuntinių reglamentu, Lietuvos Respublikos pašto įstatymu, kitais teisės aktais.

„Atkreiptina, kad siuntos rūšį – paprastoji, registruotoji ar įvertintoji, pasirenka siuntos siuntėjas, – nurodė ji. – Kiekvienas siuntimo būdas suteikia didesnį paslaugų paketą – nuo siuntos pristatymo trukmės iki finansinių apsaugų (draudimų) siunčiamoms siuntoms. Atsižvelgiant į tai, siuntėjas turi galimybę įvertinti siunčiamą daiktą (prekę), bei vertingus, brangius daiktus (prekes) siųsti įvertintąja siunta. Įvertintos siuntos dingimo, sugadinimo atveju, siuntėjui kompensuojama pašto siuntos įvertinimo (draudimo) suma bei siuntimo išlaidos – t. y. taip, kaip numatyta Pašto įstatyme. Pilną informaciją kaip siųsti siuntą suteikia arba pašto skyriuje, arba mobilus laiškininkas, arba per e-savitarna internetu“

Kas svarbu siunčiant siuntinį:

Ant siunčiamų laiškų, atvirlaiškių ir siuntų itin svarbu įskaitomai užrašyti gavėją ir tikslų jo adresą. Būtina nurodyti ne tik gavėjo vardą, pavardę, gatvę, namo ir buto numerius, bet nepamiršti parašyti ir miesto, kaimo ir (ar) savivaldybės pavadinimą bei pašto kodą. Ant pašto siuntos papildomai nurodžius gavėjo mobiliojo telefono numerį, gavėjas apie gautą ir pašte ar savitarnos siuntų terminale atsiimtiną siuntą bus informuojamas SMS žinute.

Į užsienį siunčiamą siuntą reikėtų adresuoti pagal tos šalies reikalavimus. Žinotina, kad gavėjo šalies pavadinimas turi būti užrašytas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis anglų arba prancūzų kalba. Taisyklingo siuntų adresavimo pavyzdžių rasite Lietuvos pašto tinklalapyje.

Tinkama siuntos pakuotė – itin svarbi

Kadangi siunta dažnai yra transportuojama keliomis transporto priemonėmis ir jai tenka pabuvoti keliuose logistikos centruose, siuntą patariama pakuoti tam skirtoje tvirtoje pakuotėje. Labai svarbu pasirinkti tvirtą siuntos pakuotę, kad ji atlaikytų ne tik siuntoje esančių daiktų svorį, bet ir galimą išorinį slėgį – tai ypač aktualu siunčiant dužius daiktus.

Tuščios kartotinės dėžės ertmės turi būti pripildytos pakavimo medžiagos, neleidžiančios siuntoje esantiems daiktams judėti. Kaip vidinis siuntos užpildas gali būti naudojama plėvelė su oro burbuliukais, raukšlėtasis („gofruotas“) kartonas, putplastis, popieriaus drožlės, vata, medžio drožlės ar specialios fiksuojamosios putos, įpurškiamos į ertmes tarp daikto ir vidinių siuntos dėžutės kraštų. Siunta turi būti užklijuota tvirta lipniąja juosta, apjuosta per visą siuntos apimtį (mažiausiai trijose vietose) taip, kad transportuojama siunta neplyštų ar neatsidarytų, nepažeistų kitų siuntų.

Laikraštinis, plonas popierius, įvairūs plastikiniai maišeliai ir kita transportavimui netinkama tara siuntinio apsaugoti negali. Pašte, siuntų savitarnos skyriuose, galim rasti visų pakavimui būtinų medžiagų, kurios padės siuntą išlaikyti sveiką.

Lietuvos paštas skatina visas pakuotes, kurias įmanoma, naudoti pakartotinai – svarbu nuvalyti visą pasenusią ir kurjerį suklaidinti galinčią informaciją, kad siuntinys laiku pasiektų jo laukiantį žmogų.

Kad siuntos vietą matytumėte internete – ją registruokite ir apdrauskite

Lietuvos pašto duomenys rodo, kad iki šių metų spalio mėnesio jau buvo išsiųsta 19 mln. siuntų ir 23 mln. laiškų, o šventinis laikotarpis dar net neprasidėjo. Gyventojai gali pasirinkti, ar laiškus ir siuntas siųsti paprastuoju, ar registruotuoju paštu, tačiau norint sekti savo siuntos judėjimo kelią arba apdrausti ją nuo nelaimingų atsitikimų, rekomenduojama siuntą registruoti bei įvertinti – registruoti siuntą Lietuvoje kainuoja 0,58 Eur, į užsienį – 2,03 Eur.

Registruotosios pašto siuntos statusas garantuoja, kad siunta gavėjui bus įteikta tiesiai į rankas. Su registruotosios pašto siuntos numeriu, nurodytu ant kasos kvito, siuntėjas ar gavėjas gali sekti visą siuntos judėjimo kelią Lietuvoje, o siunčiant į užsienį – siuntos judėjimo kelią iki jos išsiuntimo iš Lietuvos ir tose užsienio šalyse, kurios yra pasirašiusios PRIME susitarimą. Jeigu registruotosios siuntos pakuotė transportavimo metu pažeidžiama ar pasimeta, siuntėjas gali kreiptis į pašto operatorių ir tikėtis susigrąžinti siuntimo išlaidas.

Lietuvos paštas primena, kad monetų, banknotų, čekių ar bet kokių pareikštinių vertybinių popierių, kelionės čekių, apdirbtos ar neapdirbtos platinos, aukso arba sidabro, brangakmenių, papuošalų ir kitus vertingus daiktus galima siųsti tik įvertintosiomis (apdraustosiomis) siuntomis ir tik į tas šalis, į kurias leidžiama tokių daiktų įvežti. Nerekomenduojama siųsti tabako produktų – net tose šalyse, į kurias nedraudžiama siųsti tabako gaminių, jie yra apmokestinami gana dideliais muito mokesčiais. Rinkdamiesi dovanas, kurios bus siunčiamos paštu, patikrinkite, ar tai nėra draudžiami siųsti daiktai.

Lietuvos paštas primena, kad siuntėjas yra atsakingas už siunčiamos siuntos turinį ir privalo užtikrinti, kad joje nebūtų draudžiamų ir pavojingų siųsti daiktų. Jei tokių pašto siuntoje aptinkama, ši pareigūnų sulaikoma arba konfiskuojama ir gavėjo nepasiekia.