Už tai, kad E. Spruogis būtų paskirtas į aukštesnes pareigas, balsavo dešimt Teisėjų tarybos narių, tačiau tiek pat teisėjų nepritarė, todėl lemiamas balsas buvo tarybos pirmininko. O jis – Lietuvos apeliacinio teismo, kuriame siekė dirbti E. Spruogis, vadovas Algimantas Valantinas.
Jis DELFI sakė, kad teisėjas E. Spruogis pretendavo dirbti Baudžiamųjų bylų skyriuje, tačiau iki šiol nėra nagrinėjęs nė vienos baudžiamosios bylos.
„Žmogus pretendavo į Baudžiamųjų bylų skyrių ir tai, matyt, nulėmė tokį sprendimą, kai jis nėra nagrinėjęs baudžiamųjų bylų, be to, jo mokslinio darbo kryptis yra net ne į tą pusę, – sakė A. Valantinas. – Mūsų teisme šiuo metu trūksta visos kolegijos, laiko, kada mokytis ir skaityti, nėra nė sekundės, reikia iš karto stoti, jeigu taip galima sakyti, ir nagrinėti bylas, šis momentas irgi, matyt, nulėmė apsisprendimą.“
Valantinas: yra kaip yra
Teisėjų tarybos pirmininkas pažymėjo, kad anksčiau E. Spruogis siekė dirbti Civilinių bylų skyriaus teisėju, tačiau vėliau persigalvojo ir pretendavo į Baudžiamųjų bylų skyrių.
„Norėtųsi nuoseklumo“, – pabrėžė A. Valantinas. Ir pridūrė, kad situacija, kai nebuvo pritarta šalies vadovo dekretui, tikrai nėra maloni.
„Aišku, labai nesmagu, kad taip nutinka, bet yra kaip yra“, – sakė jis.
„Doc. dr. E. Spruogis, šiuo metu einantis Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigas, buvo Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pripažintas vienu tinkamiausių pretendentų į Apeliacinio teismo teisėjus, – nurodoma DELFI atsiųstame atsakyme. – Kodėl nebuvo pritarta jo kandidatūrai, turėtų komentuoti Teisėjų tarybos pirmininkas.
Nevertinant šios konkrečios situacijos, reikia pažymėti, kad Teisėjų taryba, patardama prezidentui teisėjų karjeros klausimais, šiuos savo įgaliojimus turi įgyvendinti taip, kad būtų sudarytos prielaidos aukščiausios kvalifikacijos ir geriausiai dirbantiems teisėjams būti paskirtiems į aukštesnės pakopos teismą. Bet koks kitoks, tai yra ne nurodytais kriterijais paremtas, patarimas teisėjų karjeros klausimais neatitiktų Teisėjų tarybos įgaliojimų patarti prasmės ir galėtų sudaryti prielaidas abejoti pačios sistemos skaidrumu.“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas E. Spruogis neslėpė, kad Teisėjų tarybos sprendimas jį nustebino, tačiau tai jo nesustabdys nuo bandymo siekti karjeros teismų sistemoje.
„Aš esu labai pasitikintis savimi ir labai užsispyręs žmogus, tad atsakymas labai aiškus“, – DELFI sakė jis.
Spruogis: nesolidu
Paklaustas, kaip vertina aukščiausios teisminės valdžios sprendimą, kuriuo nepritarta prezidento dekretui, administracines bylas nagrinėjantis teisėjas užsiminė apie dideles problemas teismų sistemoje.
„Yra Teisėjų tarybos sudaroma Nuolatinė teisėjų vertinimo komisija, kurioje nebūna Teisėjų tarybos narių, jie mano veiklą vertino tinkamą daryti karjerą, visuomeninė institucija Teisėjų atrankos komisija taip pat mane išreitingavo nepaisant to, kad aš tikrai nesu nagrinėjęs civilinių ar baudžiamųjų bylų, kaip geresnį už tuos, kurie nagrinėja tuos dalykus, taip pat su manimi buvo susitikęs prezidentas, ir Teisėjų taryboje aš kalbėjau apie didžiulį pasitikėjimą savo institucijomis, ir jie iš esmės iš naujo pradėjo kvestionuoti, ar aš galiu nagrinėti baudžiamąsias bylas“, – sakė E. Spruogis.
„Kaip galima vertinti bet kurį vidutinį žmogų, kuris iš pradžių daro išvadas vienokias, po to – kitokias, – tai nėra sistemos, ką aš galiu pasakyti, ne veltui daug apie tai kalbama, sistemoje yra didelių problemų“ – teigė teisėjas. – Kaip vertinti tokį sprendimą, kai iš esmės pasakoma, kad mes nepasitikime savo vertinimo komisijos padarytomis išvadomis? Aš nežinau. Aš nenoriu naudoti skambių žodžių. Teismų įstatyme aiškiai pasakyta, kad Nuolatinė teisėjų vertinimo komisija sudaroma iš septynių narių – keturis narius, daugumą, paskiria Teisėjų taryba. Ši komisija veikia prie tarybos, o po to ji, kai aš praeinu visus vandenis, ugnis, triūbas, pareiškia, kad gal čia yra kažkokių abejonių. Nežinau, gal pačios sistemos diskreditavimas. Galbūt, čia kaip pažiūrėsi.“
Paklaustas, ar vis dėlto prieš tampant apeliacinės instancijos teismo teisėju jam nereikėjo išbandyti save nagrinėjant baudžiamąsias bylas, E. Spruogis sakė: „Tai visada reikia pasakyti pirmoje stadijoje – komisija galėjo pasakyti, kad tu neatitinki reikalavimų, taškas, – aš tada neinu į atranką. Tada nereikėtų ir prezidentui manęs kvietalioti – kaip dabar atrodo Prezidentūra? Ji manimi pasitikėjo, aš praėjau visus etapus, ir dabar iškeliamas toks klausimas. Manau, tai yra susitarimo reikalas tarp tam tikrų teisėjų, kurie iš tikrųjų užima aukštas pozicijas, tai akivaizdu pačioj taryboje. Taryba ir yra kolegiali institucija, aišku, jie pasitaria, matė, kas ateina, dėl ko ateina, kaip ateina, bet... Kaip aš tai vertinčiau? Nemanau, kad iš šono tai yra solidu. Taip gali būti Seime, kur yra įvairių visuomenės sluoksnių atstovų, taip ir turi būti demokratinėje visuomenėje, bet čia yra profesinė valdžia, ne bet kas gali patekti į Teisėjų tarybą, į ją patenka turbūt kvalifikuočiausi teisėjai, ir jie taip balsuoja – aš nelabai supratau, kokiu pagrindu taip galima balsuoti. Nesolidu. “
Pasak E. Spruogio, prezidento dekretui nepritarusi taryba „turėtų pasitikėti teisėjais ir savo praktiškai sukurtomis institucijomis.“
E. Spruogis teisėju dirba nuo 2008 m.