Tauragės policijos kriminalistų noras bet kokia kaina išaiškinti visa rajoną sukrėtusį nužudymą virto didžiule gėda – apie teisėsaugos pareigūnų taikytus neteisėtus darbo metodus sužinos visa Europa: Strasbūro teismas paskelbė, kad Lietuvos teisėsauga taip ir nesugebėjo išaiškinti daugiau kaip prieš keturiolika metų įvykdyto nužudymo.

Maža to, dėl itin žiauraus tyčinio nužudymo buvo apkaltintas žmogus, kuris šio nusikaltimo buvo nepadaręs – kriminalistai tauragiškį Tomą D. buvo privertę parašyti ne tik nuoširdų prisipažinimą, bet ir prieš save liudyti ne tik pas tyrimą atliekantį tyrėją, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Ne iš karto tokiems pareigūnų reikalavimams paklusęs jaunas vyras buvo įbaugintas: „Man buvo sakoma, kad specialiu etapu mane nuveš į Klaipėdą, patalpins pas kalinius, kurie „padeda“ pareigūnams išnagrinėti bylas – labai bijojau, kad galiu būti sužalotas, baiminausi ir dėl artimųjų sveikatos“.

„Policijoje man pasakė, kad turiu motyvą ir privalau prisipažinti, – pasakojo Tomas D. – Taip komisariate prasidėjo žaidimas „Geras policininkas, blogas policininkas“: „geras policininkas“ išeidavo iš kabineto, o jame pasilikęs „blogas policininkas“ darydavo man psichologinį spaudimą.“

Neišlaikęs įtampos Tomas D. prisipažino, kad yra žudikas: „Pareigūnai man pasakė, ką turiu rašyti, sakė, kad nužudytasis buvo nusikaltėlis ir man nieko nebus, nes aš nuo jo gyniausi – man liepė rašyti, kad pas jį važiavau pasiimti savo daiktų, šis išsitraukė pistoletą, o aš tik gyniausi, nes bijojau, kad nušaus. Pareigūnai tikino, kad viską pateiks kaip savigyną ir manęs niekas už tai nenuteis, blogiausiu atveju gausiu lygtinę laisvės atėmimo bausmę.“

Šie Tomo D. žodžiai iki šiol taip ir nebuvo paneigti, nors dėl pareigūnų veiksmų Generalinėje prokuratūroje buvo atliekamas tyrimas, kurio metu buvo konstatuota daugybė pažeidimų, padarytų atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo. Atlikti šį tyrimą buvo nuspręsta po Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, priimto Tomo D. baudžiamojoje byloje – vyras buvo išteisintas dėl sunkaus nusikaltimo. Šį nuosprendį vėliau paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs, kad nėra surinkta įrodymų, kad vyras padarė nusikaltimą, kuriuo buvo kaltintas.

Tokį sprendimą teisėjai priėmė atsižvelgę ne tik į byloje surinktus įrodymus, bet ir Tomo D. tyrėjams duotus parodymus, kurie ne tik nebuvo nuoseklūs, bet su jo pasakojimais nesutapo kai kurios aplinkybės, kurių nepatvirtino ir surinkti įrodymai. Be to, kaltinamasis dievagojosi, kad padarė didžiulę klaidą, kai pakluso nužudymą tyrusiems pareigūnams ir aklai vykdė šių nurodymus.

„Buvau palūžęs“, – sakė jis.

Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamąją bylą perdavė prokuratūrai tirti toliau ir nurodė išaiškinti tikrąjį žudiką. Bet jis iki šiol nerastas, o ikiteisminis tyrimas tęsiamas, nors po nužudymo jau praėjo daugiau kaip keturiolika metų.

Įsiteisėjusį išteisinamąjį nuosprendį nužudytojo sesuo dar bandė skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, bet su bylos medžiaga susipažinę kasacinio teismo teisėjai skundo nepriėmė nagrinėti. O tada nukentėjusiąja pripažintos nužudytojo sesers skundas atsidūrė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre.

Jį išnagrinėjusi teisėjų kolegija priėmė Lietuvai nepalankų sprendimą – nužudymo aplinkybių tyrimas neatitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuojamos teisės į gyvybę procesinio aspekto reikalavimų.

Teisėjai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas sparčiai vyko tik pirmąjį mėnesį, o po to pareigūnai atsidūrė aklavietėje – nusižudė nužudytojo draugas, galėjęs turėti itin svarbios informacijos apie nužudymą. O po to baudžiamoji byla, švelniai tariant, atsidūrė pareigūnų stalčiuje – buvo apklausti vos keli liudytojai, o praėjus daugiau kaip metams kriminalistai nutarė patikrinti nužudytojo artimųjų pateiktą informaciją, kad esą žudiku gali būti Tomas D. Tiesa, vėliau jie teisinosi, kad gavo operatyvinės informacijos, jog būtent Tomas D. yra žudikas, tačiau kokiu būdu ši informacija juos pasiekė, kriminalistai negalėjo pasakyti. O ir apie tai jie prabilo tik tuomet, kai buvo suabejota „žudiko“ pasakojimais – iki tol pareigūnai aiškino, kad šis verkdamas pasakojo, kaip žudė ir atgailauja dėl savo poelgio.

Be to, kriminalistai buvo įsitikinę, kad jie yra teisūs, nes į jų akiratį patekęs įtariamasis esą turėjo motyvą: iš nužudytojo buvo nusipirkęs automobilį, kuris sugedo, be to, iš nužudytojo reikalavo grąžinti paskolintas padangas, nors šis jų negrąžino.

Kitos versijos teisėsaugos pareigūnų nedomino – išgavę įtariamojo prisipažinimą dėl įvykdyto sunkaus nusikaltimo pareigūnai jį nuvedė ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur įtariamasis lyg išmoktą eilėraštį pakartojo tai, ką jam buvo sakę kriminalistai. O tada iš karto paleido į laisvę.

Bet vėliau Tomas D. savo žodžių išsižadėjo, prokurorai grečiausiai suprato, kad kriminalistai elgėsi neteisėtai ir po kelių metų įtarimus įtariamajam panaikino. Po kelių mėnesių vyras nutarė išvykti iš Lietuvos – Jungtinėje Karalystėje susirado darbą. Bet vėliau buvo sulaikytas ir grąžintas į Lietuvą – ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, jis vėl buvo įtariamuoju, o byla perduota teismui. O kaltinamasis aktas buvo surašytas tik remiantis pirminiu Tomo D. prisipažinimu, kurį jam padiktavo policijos pareigūnai.

Ir taip tęsėsi iki 2014 m. vasario pabaigos, kol galop Klaipėdos teisėjai paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.

Strasbūro teisėjai konstatavo, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai privalėjo atlikti veiksmingą nužudymo tyrimą, bet to nepadarė – ikiteisminis tyrimas buvo neišsamus. Tiesa, teismas pripažino, kad buvo sudėtinga, bet vis dėlto nusprendė, jog vėliau vykusio teismo proceso trukmė buvo pernelyg ilga ir nepateisinama.

Konstatuodamas valdžios institucijų klaidas ir pernelyg ilgą mirties aplinkybių tyrimo trukmę, Strasbūro teismas nužudytojo seseriai nutarė iš Lietuvos priteisti 10 tūkst. eurų neturtinei žalai ir daugiau kaip 3 tūkst. Eur bylinėjimosi ir kitoms išlaidoms atlyginti.

Tauragės rajone gyvenęs M. K. buvo nužudytas 2005 m. liepą – 7 d. naktį vyras buvo sunkiai sužalotas, o po trijų parų mirė ligoninėje.

Tomui D. pareikštuose kaltinimuose buvo teigiama, kad jis itin žiauriai iš savanaudiškų paskatų nužudė M. K., taip pat pagrobė svetimą turtą ir panaudojęs fizinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą: beisbolo lazda ir kumščiais tyčia ne mažiau kaip 25 kartus smogė M. K. į galvą ir kitas kūno vietas, dėl smūgių į galvos pakaušinę dalį lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai, progresuojant traumos komplikacijai išsivystė smegenų koma, brinko smegenys ir įstrigo kaukolės didžiojoje angoje, dėl to nukentėjusysis ligoninėje mirė.

Be to, Tomas D. buvo kaltinamas pagrobęs apie 1,5 tūkst. Eur vertą auksinę grandinėlę, taip pat auksinį laikrodį, telefoną, automobilio raktelius ir dujinį pistoletą. Nei pavogti daiktai, nei nusikaltimo įrankiai taip ir nebuvo surasti.