Ji kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama gelbėti įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūrą nuo žlugimo.

Anot K. Krupavičienės, vietoj to, kad paskatintų darbuotojus likti dirbti, Teisingumo ministerijos pavedimu vykdoma pertvarka skatina medikus išeiti iš darbo.

„Įkalinimo įstaigų personalo skyriams pradėjus teikti medikams pasiūlymus dirbti naujomis sąlygomis paaiškėjo, kad nuo spalio 1 d. Pravieniškių pataisos namuose, kuriuose laikomi apie 2 200 nuteistųjų, liks dirbti tik trys iš 21 ten dabar dirbančių slaugytojų, o Panevėžio pataisos namuose iš 12 medikų lieka dirbti tik keturios slaugytojos ir dvi 0,25 etatu dirbančios ginekologė ir odontologė, o visi pagrindiniai sveikatos priežiūrą užtikrinantys gydytojai ir slaugos darbuotojai atleidžiami arba išeina iš darbo“, – prezidentui išsiųstame kreipimęsi rašo profsąjungų lyderė.

Anot jos, Alytaus pataisos namuose jau antras mėnuo nepavyksta rasti šeimos ir vidaus ligų gydytojų, dirba tik odontologas ir psichiatras, nors čia yra didžiausia Lietuvoje sergančių ŽIV koncentracija.

„Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ žiniomis, personalo skyriui pateikus pasiūlymus dirbti naujomis sąlygomis visose įkalinimo įstaigose dauguma kalėjimo medikų parašys prašymus išeiti iš darbo nuo spalio 1 d., nes ketina įsidarbinti laisvėje esančiose gydymo įstaigose, kuriose medikų nuolatos trūksta dėl emigracijos, atlyginimai yra didesni, o psichologinis pacientų smurtas, skirtingai nei kalėjimuose, yra retas reiškinys“, – pažymėjo ji.

Ir pridūrė: „Žinant, Kalėjimo departamento duomenimis, apie 70 proc. visų nuteistųjų turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, dauguma turi psichikos ir elgesio sutrikimų, kad kalėjimuose yra didžiausia ŽIV, AIDS, hepatitu ir tuberkulioze sergančių ligonių koncentracija, sveikatos priežiūros sistemos veikla įkalinimo įstaigose bus paralyžiuota ir iš esmės nustos veikti, nes kelis kartus išaugus darbo krūviui greitai iš darbo išeis ir tie medikai, kurie bus likę dirbti.“

Kristina Krupavičienė

Pasak K. Krupavičienės, sveikatos priežiūros pertvarka vykdoma pažeidžiant europinius socialinio dialogo principus, iki šiol politikai nereagavo į medikų išreikštus priekaištus, todėl medikai buvo priversti rengti protesto akcijas.

„Streikuojantys medikai reikalavo stabdyti pradėtą įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros skyrių pertvarką, atlikti išorinį, o ne vidinį įkalinimo įstaigų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiklos auditą, skirti trūkstamas lėšas atlyginimams didinti, įtraukti kalėjimų medikus į trūkstamų profesijų sąrašą, nustatyti atskirą sveikatos priežiūros paslaugų biudžetą, kurio lėšos būtų panaudojamos tik nuteisųjų sveikatos priežiūros paslaugoms ir medikų atlyginimams, bei užtikrintų, kad jos būtų panaudotos pagal paskirtį, o ne kitoms su sveikatos priežiūra nesusijusioms reikmėms finansuoti“, – pažymėjo profsąjungų lyderė.

Anot jos, tik po streiko imta svarstyti kalėjimo medikų problemas Vyriausybės lygiu.

„Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pavedė Sveikatos apsaugos ir Socialinių reikalų ministerijoms ir kitoms atsakingų institucijoms pateikti savo pasiūlymus kaip galima būtų išspręsti kalėjimo medikų problemas, – nurodė ji. – Tačiau šie pasiūlymai bus pateikti svarstymui tik rugsėjį, o jų priėmimas ir įgyvendimas gali užsitęsti ne vienerius metus. Tuo tarpu kalėjimo medikus papiktinusios ir paskatinusios išeiti iš darbo pertvarkos, kurią vykdo Teisingumo ministerija, nebuvo atsisakyta, tik jos įgyvendinimas buvo atidėtas iki spalio 1 d.“

2018 m. rudenį Kalėjimų departamento sudaryta darbo grupė paskaičiavo, jog kalėjimo medikų atlyginimams būtina papildomai skirti beveik 2,4 mln. eurų per metus.

„Tačiau vietoj to, kad prašytų papildomų lėšų medikų atlyginimams kelti, Teisingumo ministerija, nuo 2018 m. balandžio 1 d. laužydama iki tol su profesine sąjunga pasiektus susitarimus, neapskaičiavusi naudos ir išlaidų balanso, nepateikusi darbuotojams nei naujų pareigybių aprašo, nei nurodžiusi koks bus jų atlyginimas, galimai pažeisdama teisės aktus ir privalomas procedūras, pradėjo vykdyti įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros pertvarką, kuri neišspręs trūkstamų lėšų klausimo, nes, Kalėjimo departamento paskaičiavimais, leis sutaupyti tik 360 tūkst. eurų per metus“, – nurodė K. Krupavičienė.

Pasak jos, Teisingumo ministerijos vykdoma pertvarka pablogins darbuotojų darbo sąlygas ir sukels chaosą įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros sistemoje – permainos paskatino ruoštis masiškai išeiti iš darbo net tuos medikus, kurie ketino likti.

„Išėjus iš darbo daugumai kalėjimo medikų įkalinimo įstaigose bus paralyžiuotas sveikatos paslaugų teikimas nuteistiesiems, todėl reikės skirti papildomas biudžeto t.y. mokesčių mokėtojų lėšas medikų išeitinėms išmokoms sumokėti, nuteistųjų kompensacijoms už nesuteiktas ar laiku ir tinkamai nesuteiktas bei pabrangusias nuteistųjų sveikatos priežiūros paslaugas, nes nuteistuosius reikės vežti į laisvėje esančias gydymo įstaigas, kuriose paslaugos kainuoja brangiau nei jas suteikia kalėjimo medikai, dar papildomai mokant už nuteistųjų konvojavimo ir saugojimo išlaidas“, – profsąjungų vadovė pabrėžė, kad išėjus iš darbo prityrusiems daug metų kalėjimuose išdirbusiems medikams, kurie sugebėdavo atskirti simuliavimo atvejus, žymiai padaugės nuteistųjų apsilankymų laisvėje esančiose ligoninėse ir poliklinikose.

Ji taip pat mano, kad įkalinimo įstaigose, nebeteikiant tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, kils nuteistųjų maištai, kuriems slopinti reikės skirti papildomas lėšas pareigūnų viršvalandžiams apmokėti, taip pat nukentės Lietuvos tarptautinis įvaizdis dėl žiauraus elgesio su nuteistaisiais.

„Solidarumo“ vadovė mano, kad vykdoma pertvarka Teisingumo ministerija siekia „susidoroti su skaudžias ir spręstinas problemas keliančia Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, nes pertvarka vykdoma taip, kad šios profesinės sąjungos tarybos nariai patys išeitų iš darbo, jiems siūlant nepakeliamą darbo krūvį dirbti už tris ar net keturis darbuotojus, net nepranešant koks bus jų būsimas atlyginimas.“

„Po piketų, pasisakymų žiniasklaidoje ir streiko daugelyje įkalinimo įstaigų buvo pradėti tarnybiniai tyrimai prieš aktyvius profesinės sąjungos narius, kai kuriems nariams net darant spaudimą, kad jie nesikreiptų pagalbos į savo profesinę sąjungą! – nurodė ji. – Tokie atvejai Europos Sąjungos valstybėje yra netoleruotini, daro gėdą visai Lietuvos teisingumo sistemai ir įmanomi tik nedemokratinėse valstybėse.“

Ji mano, kad norint išgelbėti įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūrą nuo žlugimo „būtina atšaukti nemokšišką Teisingumo ministerijos vykdomą sveikatos priežiūros pertvarką ir skubiai rasti lėšų įkalinimo įstaigų medikų atlyginimams didinti, kad jie neišsivaikščiotų dirbti į laisvėje esančias gydymo įstaigas, kuriose atlyginimai jau yra didesni, o nuo šių metų rugsėjo padidės dar 15 proc.“

„Tik veikiant tokiu būdu galima pasiekti, kad kalėjimo medikų atlyginimai išliktų konkurencingi, kuomet kils laisvėje dirbančių medikų atlyginimai, kurių didinimą Vyriausybė yra paskelbusi savo veiklos prioritetu“, – nurodė K. Krupavičienė.

Teisingumo ministras: siekiame gerinti sąlygas

Tuo metu Teisingumo ministerija pranešė, kad kad iš Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijų darbuotojų sudaryta darbo grupė parengė siūlymus, kaip sveikatos priežiūrą laisvės atėmimo vietose integruoti į nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą ir sudaryti sąlygas gerinti teikiamų paslaugų kokybę, ženkliai padidinti atlyginimus pataisos įstaigų medikams.

„Darbo grupėje pasiektas bendras sutarimas, kad visi nuteistieji būtų draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu iš valstybės biudžeto lėšų, iš kurių mokamas ir atlyginimas medicinos darbuotojams, – teigė darbo grupės vadovas, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Teisingumo ministerija iš savo biudžeto jiems dar skirtų priemokas už sudėtingas darbo sąlygas.“

Elvinas Jankevičius

Anot ministro, planuojama pertvarkyti ir pačią sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, visi pataisos įstaigų medikai bus pavaldūs Laisvės atėmimo vietų ligoninei (LAVL), kuri bus atsakinga ir už ambulatorinę pirminio lygio asmens sveikatos priežiūrą. Jos specialistai dirbs visose laisvės atėmimo vietų įstaigose. Jeigu LAVL medikai dėl laikino nedarbingumo, atostogų ar kitų priežasčių negalės užtikrinti šeimos gydytojo, odontologo ar psichiatro teikiamų paslaugų, juos pavaduotų atitinkamos savivaldybės poliklinikos gydytojai.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje būtų siaurinamas teikiamų paslaugų spektras – čia liktų palaikomasis ir tuberkuliozės gydymas, slauga bei psichiatrijos paslaugos. Pacientams reikalingas specializuotas ambulatorines ir stacionarines antrinio lygio paslaugas teiktų artimiausios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos.

Tretinio lygio suimtųjų ir nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra ir toliau būtų vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose ligoninėse.

Darbo grupės pasiūlymai ir jiems įgyvendinti reikalingi teisės aktų projektai bus teikiami svarstyti Vyriausybei.

Šiuo metu bausmių vykdymo sistemoje – Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir dešimtyje pirminės sveikatos priežiūros tarnybų užimta 290,5 sveikatos priežiūros specialistų pareigybių. Iš jų, ligoninėje – 125 etatai ir 165 – pataisos įstaigų medicinos tarnybose.