Šis vyras yra gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams – prieš daugiau kaip dešimt metų į jo Hanso pravardę turinčio V. Janulio gyvybę pasikėsino vienas Marijampolės nusikalstamo pasaulio atstovas. Nors į V. Janulį iš nelegaliai laikyto pistoleto „Makarov“ buvo paleisti keli šūviai, vyras išgyveno.

Tuo metu visiškai kitoks likimas ištiko į Pravieniškių pataisos namuose bausmę dėl įvykdyto nusikaltimo atlikti atvykusio jo sūnaus Mantvydo Janulio – jaunas vyras buvo žiauriai sumuštas įkalinimo įstaigoje, o praėjus metams po itin sudėtingo reabilitacijos proceso taip ir neišgyveno.

„Pravieniškių mafijos“ bylą tyrę pareigūnai gavo duomenų, kad šį nusikaltimą įvykdė šiuo metu teisiami nusikalstamo susivienijimo nariai – vien dėl to, kad šis palaikė draugiškus santykius su tame pačiame lokalinio sektoriaus būryje bausmę atliekančiu nuteistuoju Kęstučiu V. Prieš patekdamas į zoną jis dirbo apsaugininku, tačiau tai nuslėpė nuo pataisos namams neoficialiai vadovusių „bachūrų“.

Kai šie sužinojo, nutarė Kęstutį V. išvaryti iš „bachūrų“ kastos, tačiau jis neišsikraustė ir užtarimo ėmė ieškoti pas dabar jau nužudytą su „Agurkinių“ grupuote siejamą Deimantą Bugavičių – iš jo valdžią perėmė konkuruojančios gruopuotės nuteistieji, vadovaujami dabar teisiamo Aido Kupčiūno, pravarde Aidelis.

Apie nusikaltėlių konfliktus, Pravieniškėse galiojusias nerašytas taisykles ir apie kalinių patirtą pragarą zonoje, skaitykite paspaudę šią nuorodą.

Su teisėsauga bendradarbiauti sutikęs vienas „Pravieniškių mafijos“ lyderių Dainius Pauliukevičius, kuris prokurorų sprendimu buvo atleistas nuo atsakomybės, yra sakęs, kad A. Kupčiūnas žemesnio rango nuteistiesiems buvo nurodęs „sunešioti ir iš sektoriaus išvaryt suvalkų prachode gyvenančius“ M. Janulį, Kęstutį V. ir kartu su jais bendraujantį Mindaugą Murauską.

„Pasakė, kad reikia suvalkus stipriai sumušt, visai nesvarbu, kokiais būdais ir ką naudojant – ar rankomis, kojomis, parakanais, tačiau jam buvo svarbu, kad jie būtų taip sumušti, jog juos išneštų iš brigados ir išvežtų į ligoninę, kad čia jie daugiau nebegrįžtų“, – D. Pauliukevičiaus pasakojimas apie mirtimi pasibaigusią nuteistųjų egzekuciją publikuojamas knygoje „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“.

Per šią egzekuciją M. Januliui buvo sulaužyti šonkauliai, pradurti plaučiai, sužalota trachėja, sulaužyta koja, taip pat smarkiai sužalota galva. Į pataisos namus jaunas vyras daugiau negrįžo – po gydymo medikai jį išvežė į Palangos reabilitacijos ligoninę. Daugybę operacijų išgyvenusiam vyrui buvo nustatytas 0 procentų darbingumo lygis, jam buvo reikalinga nuolatinė specialioji slauga. Praėjus metams po sumušimo, Palangoje Janulis mirė.

Paskui ilgą laiką įkalinimo įstaigoje sklandė kalbos, kad su kriminaliniu pasauliu siejamas jo tėvas V. Janulis, pravarde Hansas, esą „užvers visus, kurie tik buvo prisidėję prie sūnaus mirties“.

Apie tai V. Janulis teisme nekalbėjo, jis taip pat negalėjo atsakyti į klausimus apie sūnaus nesutarimus su kitais nuteistaisias ir dėl ko įkalinimo įstaigoje buvo nužudytas jo sūnus.

„Jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis“, – V. Janulis teigė, kad dėl sūnaus nužudymo reiškė pretenzijas valstybei, nes šios pareigūnai taip ir nesugebėjo išaiškinti šio nusikaltimo.

Jis patvirtino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu jam iš valstybės buvo priteista ir išmokėta 50 tūkst., o nužudytojo seseriai – 25 tūkst. Eur kompensacija. Be to, valstybė nužudytojo tėvui privalėjo sumokėti daugiau kaip 8,5 tūkst. Eur už M. Janulio slaugą Palangos reabilitacijos ligoninėje.

Jau įsiteisėjusiame teismo sprendime yra konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai: Pravieniškėse nebuvo sukurta tinkama ir pakankama nuteistųjų priežiūros sistema, o esama buvo neveiksminga.

„Jei Pravieniškių pataisos namų pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, nebūtų kilę galimybės kitiems nuteistiesiems metu, kuomet pagal dienotvarkę jie privalo miegoti, sumušti kitą nuteistąjį – M. Janulį, padaryti jam daugybinių sužalojimų ir sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurių jis vėliau mirė“, – teismo teigimu, bylos medžiaga patvirtina, jog tuo pačiu metu sveikatos sutrikdymų patyrė dar du nuteistieji, o M. Januliui sužalojimai buvo galimai padaryti metaliniais strypais, kuriuos pagal teisingumo ministro patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles nuteistiesiems draudžiama įsigyti ir turėti.

Neteisėtus pareigūnų veiksmus nustatę teisėjai pabrėžė, kad Pravieniškėse atvejai, kuomet įstaigoje nuteistieji sumušami ar sužalojami ir dėl patirtų sužalojimų miršta, nors tyrimo metu ir pareiškia, kad pretenzijų kitiems nuteistiesiems neturi, pasitaiko nebe pirmą kartą.

Anot teisėjų, M. Janulis pataisos namuose „buvo baustas už tai, kad, praradęs savitvardą, vartojo fizinį ir psichinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą“.

„Todėl visai suprantama, kad dėl Pravieniškėse egzistuojančių nusikaltėlių kastų M. Janulis, bijodamas galimo keršto, nesiskundė pataisos namų administracijai, tačiau buvo pažeidžiamas“, – teisėjai mano, kad pataisos namų darbuotojai privalėjo numatyti, kad, net ir nesant akivaizdžiai išreikštų nusiskundimų iš nuteistojo M. Janulio, jam gali kilti pavojus iš kitų nuteistųjų, ir imtis būtinų apsaugos priemonių, tačiau to nepadarė.

Byloje – chaosas: keisis teismo sudėtis, kaliniai nori į teismą

„Pravieniškių mafijos“ byla teisme jau kurį laiką buvo nagrinėjama gana neįprastu būdu – didžioji dalis kaltinamųjų procesą stebėdavo iš pataisos namų vaizdo konferencijų būdu. Tokį pageidavimą anksčiau buvo išreiškę patys nuteistieji, piktinęsi Lietuvos kalėjimų sistemoje vykstančiomis pertvarkomis, kai jie buvo vežiojami iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą.

Situacija nepasikeitė ir dabar – trečiadienio posėdis buvo surengtas net iš penkių įkalinimo įstaigų, dalis kaltinamųjų buvo atvežti ir į teismą. Tai papiktino nuotoliniu būdu procesą stebinčius kaltinamuosius – jie ne kartą skundėsi, kad yra bloga garso kokybė, jie dažnai neišgirsta, kas yra kalbama teismo salėje. Suvaldyti visus skirtingose įkalinimo įstaigose įkalintus kaltinamuosius sunkiai sekėsi ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui pirmininkaujančiam teisėjų kolegijos pirmininkui Ernestui Rimšeliui.

„Jeigu jūs čia šūkausite, mes paimsime ir išjungsime jūsų garsą, o kai jūsų reikės, vėl pasijungsime“, – kaltinamuosius bandė sutramdyti teisėjas.

Vis dėlto, atsižvelgęs į kaltinamųjų priekaištus, teismas nutarė į kitus posėdžius atsakomybėn patrauktus asmenis pristatyti teismo posėdį, o dėl kylančių problemų kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją, Kalėjimų departamentą ir Teisingumo ministeriją.

„Mums kiekviena valanda yra brangi, bet nuolat kyla techninės problemos, šiandien dėl to net valandą negalėjome pradėti posėdžio“, – sakė teisėjas.

Jis pripažino, kad teismas susidūrė ir su dar viena kliūtimi, kuri atsirado dėl kardinalių permainų kalėjimų sistemoje, kai buvo uždarytas Lukiškių kalėjimas-tardymo izoliatorius, o suimtieji iškelti į įvairias įkalinimo įstaigas.

„Tenka pripažinti, kad apie suimtųjų perkėlimą mes net ne visada sužinome, parodoksalu, bet apie Artūro Račkelio (vienas kaltinamųjų – DELFI) pervežimą į Laisvės vietų ligoninę sužinojome iš kito asmens“, – sakė E. Rimšelis.

„Pravieniškių mafijos“ byloje yra daugiau netikėtumų – gali būti, kad baudžiamoji byla bus nagrinėjama iš naujo, nes keičiasi teisėjų kolegija: nuo spalio mėnesio į aukštesnės instancijos teismą prezidento Gitano Nausėdos dekretu yra perkeliamas teisėjas Alenas Piesliakas.

Prezidentas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju nori skirti ir „Pravieniškių mafijos“ bylos nagrinėjimui pirmininkaujantį E. Rimšelį, tačiau tam dar turėtų pritarti Seimas.

Sumaišties į šią bylą buvo įnešęs ir faktas, kad buvo sulaikytas ilgą laiką nuo teisėsaugos besislapstęs Edgaras Zapustas, kuriam taip pat pateikti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienjimo veikloje.

Prokurorai E. Zapusto bylą pasiūlė sujungti su šiuo metu nagrinėjama „Pravieniškių mafijos“ byla, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad ją turės nagrinėti Kauno apygardos teismas. Čia turėtų vėl būti iš naujo apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji, kurie jau buvo apklausti Vilniuje.

Realybė, kuri šokiruoja

„Pravieniškių mafija“ – daugiau kaip šešerius metus pataisos namuose veikęs itin pavojingas nusikalstamas susivienijimas, kurį sudarė teisėsaugai gerai žinomi organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.

„Šio nusikalstamo susivienijimo vadovai sprendė nuteistųjų neteisėtos veiklos pataisos namuose klausimus: leido arba draudė užsiimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, sprendė klausimus dėl fizinių bausmių taikymo bei asmeniškai, ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius bei nuteistuosius, taikė fizines bausmes nuteistiesiems, naudojant metalines lazdas, elektros laidus bei kitus fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, sprendė tarp nuteistųjų kylančius konfliktus, skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas „kastomis“, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijas dėl geresnių buvimo pataisos namuose sąlygų arba šias sąlygas blogindami, – yra sakęs valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Zdislavas Tuliševskis.

– Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji taip pat buvo reikalaujama mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą.“

Dainiaus Sinkevičiaus knygos "Pravieniškių mafija" viršelis
Foto: DELFI

Anot prokuroro, Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje nusikalstamas susivienijimas susiformavo ir veikė nuo 2011 iki 2017 m. – jo veiklą organizavo ir jam vadovavo teisėsaugai gerai žinomi asmenys – aktyvių ir pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, už padarytus sunkius nusikaltimus nuteisti ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis.

Be to, šie asmenys įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir kitus nuteistuosius, gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias pataisos namų tvarkos normas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai dėl savanaudiškų paskatų sužalojo kelis nuteistuosius, dar du bejėgiškos būklės nuteistuosius pasikėsino nužudyti, o vieną nuteistąjį nužudė itin žiauriai kankinant.

„Turimi duomenys leidžia manyti, kad siekdami nusikalstamai praturtėti, šio susivienijimo vadovai ir dalyviai organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu pataisos namuose, prievartavo turtą iš kitų nuteistųjų“, – sakė prokuroras. Jis taip pat pažymėjo, kad „Pravieniškių mafijos“ dalyviai, užsitikrinę neformalų vadovavimą bei įtaką pataisos namuose, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymą į pataisos namus, o siekdami užsitikrinti sklandų ir nenutrūkstamą narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimą bei nusikalstamos veikos apsaugą nuo teisėtų pataisos įstaigos administracijos pareigūnų veiksmų, į savo veiklą įtraukė ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiąjį specialistą Evaldą Baronėną, kuris kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir piktnaudžiavimu tarnyba.

Beveik visi kaltinamieji nepripažįsta jiems pateiktų kaltinimų. Šioje byloje kaltinamųjų galėjo būti ir daugiau, tačiau dalis nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavusių nuteistųjų sutiko bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atlikusiu Lietuvos kriminalinės policijos biuriu ir tyrimo metu padėjo atskleisti „Pravieniškių mafijos“ narių padarytus nusikaltimus, todėl buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kai kurie liudytojai tyrimo metu buvo įslaptinti, nes dėl jų liudijimo šiems grėsė pavojus. Taip pat, prokuroro teigimu, pagal nerašytas zonos taisykles, tikri „bachūrai“ negali bendrauti su teisėsauga, taip pat jiems draudžiama atsakinėti į pareigūnų klausimus.

O „bachūrais“ pataisos namuose norėjo tapti daugelis, atsiųstų atlikti jiems teismo skirtos bausmės. Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kai kurie kaliniai net sutikdavo mokėti duokles, kad tik galėtų gyventi kartu su tais, kurie valdo pataisos namus. Tačiau tokie nuteistieji iš karto patekdavo į spąstus – jeigu jau sutikai mokėti, niekada nebūsi „bachūras“, net jeigu už tave ir užtars kas nors iš nusikalstamo pasaulio atstovų, esančių laisvėje. Tikri „bachūrai“ niekada nemoka, o sumokėję bet kada gali tapti „dūchais“ ar „gaidžiais“.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad Pravieniškių pataisos namuose veikusiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo Aidas Kupčiūnas, pravarde Aidelis, kuris buvo įkalintas dėl verslininko pagrobimo. Aidas Kupčiūnas su Andriumi Obelieniu ir Artūru Račkeliu, įtariama, subūrė kitus nuteistuosius į susivienijimą – dauguma jų buvo teisti už tyčinius nužudymus ir neteisėtą disponavimą itin dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

Šioje byloje kaltinimų sulaukė A. Kupčiūnas, A. Obelienius, A. Račkelis, Artūras Zykovas, Rimvydas Purmalis, Erlandas Palukaitis, Svajūnas Darbutas, Artūras Lekavičius, Rytis Gudynas, Tomas Mimonskas, Deividas Vonžodas, Arnas Karmazinas, Algimantas Gibas, Darius Razutis, Gintaras Žagarnauskas ir E. Baronėnas.

Su pavojingais nusikaltėliais veikė ir pataisos namų pareigūnas – ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistuosius prižiūrėti privalėjęs kriminalinės žvalgybos specialistas E. Baronėnas ėjo išvien su „kamoros vierchais“ – jiems ne tik teikė slaptą informaciją, leido prekiauti narkotikais, bet ir pats jų parūpindavo.

Akiratyje – ir kova dėl valdžios

Geriau nei laisvėje gyvenę kaliniai net šešerius metus kontroliavo kitų nuteistųjų gyvenimą: sprendė, kam verta būti „bachūru“, kam – „dūchu“ arba „gaidžiu“, be jokių suvaržymų prekiavo narkotikais, alkoholiu, telefonais bei įvairiais nelaisvėje draudžiamais daiktais. Kaliniai Pravieniškėse buvo ne tik daužomi specialiai pasigamintais metaliniais strypais, kuriuos visą parą laikydavo prie savo lovų, bet ir nuplakami elektros laidais. Tačiau visi lyg susitarę tylėjo – bijojo, jog bus suluošinti ar net užmušti. Nes tokių atvejų jau buvo. Visi šie nerašyti zonos įstatymai puikiai buvo žinomi Pravieniškių pataisos namų darbuotojams, turėjusiems prižiūrėti ir padėti pasitaisyti nuteistiesiems, bet šie prieš įkalinimo įstaigoje daromus nusikaltimus dažniausiai užsimerkdavo.

Pravieniškių mafijos susivienijimo byloje teismas aiškinasi ne tik, kaip buvo terorizuojami nuteistieji, prekiaujama narkotikais, bet ir kaip buvo nužudytas vienas kalinys. Jis prijautė 2015 m. Kaune nušautam „Agurkinių“ grupuotės nariui Deimantui Bugavičiui, kuris su savo bičiuliu tuo metu metu neoficialiai vadovavo kalinių grupuotei.

D. Bugavičius dar 2012 m. patyrė tikrą pažeminimą, kai neteko lyderio pozicijos – iš jo valdžią perėmė pagal rangą kriminaliniame pasaulyje gerokai žemesnio lygio nuteistasis A. Kupčiūnas. Kitų nuteistųjų akyse pažemintas D. Bugavičius ilgai rezgė keršto planą – nors ir buvo praradęs autoritetą, bet „Agurkinių“ grupuotės narys sugebėjo suvienyti jį palaikančius nuteistuosius, kurie netrukus smogė atgal ir susidorojo su „kamoros vierchu“ tapusiu A. Kupčiūnu.

Už inkriminuojamus nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo dalyviams gali grėsti laisvės atėmimas iki penkiolikos metų, o susivienijimo organizatoriams bei vadovams – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Daugiau apie pastarųjų metų įvykius Pravieniškėse skaitykite paspaudę šią nuorodą.