Taip pirmadienį nutarė Vilniaus apygardos teismas, nutaręs V. Railai skirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Klaipėdietis V. Raila yra trečias griežčiausia bausme nuteistas kalinys, kuriam švelninama bausmė įsigaliojus Seimo priimtoms Baudžiamojo kodekso nuostatoms. Pagal jas iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 m. konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pataisoms apie 30 iki gyvos galvos nuteistų asmenų kreipėsi į teismą, prašydami jiems peržiūrėti paskirtą bausmę.

Nusikaltimai buvo tapę gyvenimo būdu

V. Raila dar 1995 m. kovą buvo nuteistas mirties bausme, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu ji buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos. Tokios griežtos bausmės klaipėdietis sulaukė dėl visą Lietuvą šokiravusio nusikaltimo – būdamas neblaivus, vyras atėjo į vienos senolės namus, norėdamas ją apiplėšti. Pensininkė nusikaltėliui bandė pasipriešinti, ėmė šauktis pagalbos – į šauksmą atskubėjo kaimynystėje gyvenanti ir tuo metu viena namuose buvusi nepilnametė mergaitė. Ją nusikaltėlis pasmaugė, o senolę sužalojo.

Žudikas netrukus buvo sulaikytas ir įkalintas – tada paaiškėjo, kad V. Raila jau yra teistas tris kartus, o visi jo padaryti nusikaltimai yra susiję su vagystėmis. Šie nusikaltimai kaskart buvo padaromi vis sunkesni, nors V. Railai net du kartus buvo suteikta galimybė iš naujo pažvelgti į savo gyvenimą iš kitos pusės – jaunas vyras iš įkalinimo įstaigos būdavo paleidžiamas lygtinai, bet ir vėl nusikalsdavo.

Kai jam iškelta baudžiamoji byla dėl nužudymo buvo nagrinėjama teisme, žudikas kaltę pripažino tik iš dalies.

Iš V. Railos asmens bylos matyti, kad pirmą kartą su teisėsauga jis susidūrė tesulaukęs vos 14 metų – kartu su bendraamžiais įsivėlė į muštynes su kitos mokyklos moksleiviais. O jau 16 metų jis buvo nuteistas dėl vagystės.

Po nepilnametės nužudymo sulaikytas V. Raila už grotų yra laikomas nuo 1994 m. liepos 25 d. – visą laiką jis buvo įkalintas Lukiškių kalėjime.

Prašė neiškelti iš Lukiškių

Kai praėjusių metų pabaigoje dėl planuojamos reorganizacijos buvo nutarta nuteistuosius iki gyvos galvos perkelti į kitas įkalinimo įstaigas, Lukiškių vadovybė kreipėsi į teismą, prašydama V. Railai sušvelninti kalinimo sąlygas – kadangi jis jau daugiau kaip 10 metų kalėjo kalėjimo režime, siūlyta jį perkelti į pataisos namus ir įkalinti bendrose patalpose su kitais kalėti iki gyvos nuteistais asmenimis.

Tačiau tokiems kalėjimo planams V. Raila pasipriešino – nesutiko būti kalinamas švelnesnėmis sąlygomis. Jis nurodė, kad Lukiškėse turi darbą, kurį dirba jau 14 metų, ir tai yra pagrindinė socialinės reabilitacijos priemonė, jo užimtumas ir pragyvenimo šaltinis.

Nuteistasis aiškino, kad Klaipėdoje gyvenantys jo tėvai yra garbaus amžiaus, jam jau negali padėti, tačiau kartais atvyksta aplankyti į Lukiškes.

„Noriu man skirtą bausmę atlikti sąžiningai, nesiveliant į jokius subkultūros santykius, kas egzistuoja pataisos namuose, – nurodė V. Raila. – Manau, kad nepritapsiu prie aplinkos, kur vienoje patalpoje gyvena penki ir daugiau žmonių. Be to, pataisos namuose nėra jokio užimtumo.“

Prašydamas palikti Lukiškėse jis taip pat atkreipė dėmesį ir į praeityje buvusius konfliktus su kitais nuteistaisiais, kalinčiais kituose pataisos įstaigose: „Manau, kad būnant pataisos namuose, įstaigos administracija nesugebės manęs apsaugoti nuo kitų nuteistųjų fizinio susidorojimo.“

Teismas neperkėlė V. Railos į Pravieniškių pataisos namus, kur švelnesnėmis sąlygomis kali sunkiausius nusikaltimus padarę asmenys, tačiau nuo liepos 1 d. nutarus visiškai uždaryti Lukiškių kalėjimą, jis, kaip ir kiti vadinamieji gyvagalviai, buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, o vėliau – į Pravieniškes. Iš čia esančio kabineto nuteistasis vaizdo kameros ryšiu bendravo su Vilniaus apygardos teismo teisėjomis, kurios nagrinėjo pataisos namų teikimą dėl bausmės V. Railai peržiūrėjimo.

Ruošėsi gyvenimui laisvėje

Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistas Marjanas Voroneckis sakė, kad kalėdamas Lukiškėse V. Raila buvo baustas keletą kartų – įkalinimo įstaigoje bandė pavogti žirkles, padarė dienotvarkės pažeidimą, be to, jo kameroje buvo rasta uždraustų daiktų.

Tačiau, anot pareigūno, nuteistasis daugybę kartų buvo skatintas už stropų ir kokybiškai atliekamą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse.

Vygantas Raila
„V. Raila dirba staliumi nuo 2003 m., yra motyvuotas dirbti, o paleistas į laisvę taip pat turėtų galimybę įsidarbinti“, – M. Voroneckio teigimu, nuteistasis įkalinimo įstaigoje dalyvauja įvairiose socialinėse reabilitacijos programose, noriai dalyvauja individualiuose pokalbiuose, tačiau pasižymi kategoriškumu.

Tuo metu pataisos namų vyriausioji psichologė Katažina Kviatkovska-Lukaševič pažymėjo, kad nuteistojo stipriosios pusės yra jo nekonfliktiškas būdas bei sugebėjimas priimti situaciją, kas gali teigiamai paveikti adaptaciją mažiau struktūruotoje aplinkoje.

Prašė suteikti viltį

Kaip nurodė pataisos namų darbuotojai, V. Raila dėl padaryto nusikaltimo jaučia moralinę kaltę, pripažįsta laisvėje vedęs netinkamą gyvenimo būdą, mano, jog atlikdamas bausmę pasikeitė.

„Jaučiuosi pasitaisęs, suprantu, kokį nusikaltimą esu padaręs – šiandien jau nieko nepakeisi, dabar to nedaryčiau, atsitraukčiau nuo nusikaltimų, – teisme sakė jau daugiau kaip pusę savo gyvenimo už grotų praleidęs V. Raila. – Manau, kad po tiek metų turiu gauti bent kažkokią viltį, todėl prašau pakeisti man skirtą bausmę.“

V. Raila sakė, kad dabar Pravieniškėse nedirba – nėra galimybės. „Bet žada, kad bus darbo, tik neaišku, kada“, – nedrąsiai kalbėjo nuteistasis.

Jam antrino ir advokatas Gediminas Skaistys – nuteistasis teigiamai charakterizuojamas, daug kartų skatintas.

Tuo metu Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Oksana Leontjeva buvo kitokios nuomonės.

„Nors nuteistasis ir yra atlikęs privalomąją bausmės dalį, kai gali ji būti peržiūrėta, tačiau, manau, šiandien dar negalime sakyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti – vis dėlto, nusikalstamo elgesio rizika yra gana aukšta, – sakė ji. – Be to, nuteistasis stokoja asmeninių įgūdžių ir savarankiškai negali priimti tinkamų sprendimų, teismo sprendimu yra pripažintas pavojingu recidyvistu, linkęs nepaisyti normų ir už grotų.“

Nusikalstamo elgesio riziką dar galės sumažinti

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėų kolegija laikėsi kitos nuomonės – V. Railai jau galima suteikti galimybę, todėl kalinimo iki gyvos galvos bausmė jam buvo pakeista į terminuotą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Ją atlikęs nuteistasis bus išleistas į laisvę.

Kaip pabrėžė teisėjų kolegijos pirmininkė Nida Vigelienė, priimant tokį sprendimą teismas rėmėsi pataisos namų administracijos pateiktais duomenimis – nuteistojo elgesys yra pasikeitęs, jis net 28 kartus skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės kur gyventi, galės įsidarbinti, nes kaupia darbinius įgūdžius, be to, neturi vykdomųjų raštų, kuriais reikėtų atlyginti žalą nukentėjusiesiems.

Tiesa, kaip pažymėjo teisėja, V. Raila nusikaltimu padarytą žalą yra atlyginęs tik iš dalies, nes viena nuo jo nukentėjusi moteris jau yra mirusi. „Bet byloje yra duomenų, kad jis domėjosi dėl nukentėjusiajai neišmokėtos dalies žalos atlyginimo“, – sakė ji.

Teismas taip pat pabrėžė, iš V. Railos asmens bylos duomenų ir apklaustų įkalinimo įstaigos darbuotojų liudijimų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuolat mažėja, ją nuteistasis per artimiausius metus turės galimybę dar labiau sumažinti.

„V. Raila nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą, kriminalinės subkultūros netoleruoja, nėra duomenų, kad būtų vartojęs alkoholį bausmės atlikimo metu, iki nuteisimo yra įgijęs vidurinį išsilavinimą taip pat leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir labiau tikėtina, kad jis laikysis įstatymų, nei kad
vėl nusikals“, – pabrėžė teismas.

„Yra visos įstatyme numatytos sąlygos ir pagrindas pakeisti įkalinimą iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę“, – skelbdama nutartį, kurią dar per 7 dienas galima skųsti apeliacine tvarka, sakė teisėja N. Vigelienė.

Galimybė išeiti į laisvę

Iki gyvos galvos nuteistiems asmenims galimybė išeiti į laisvę atsirado po kalinių kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Seimui pakeitus įstatymus, kuriais gyvagalviams suteikiama galimybė išeiti į laisvę net ir sulaukus griežčiausios bausmės, Strasbūro teisėjai tinkamai įvertino Lietuvos pastangas užtikrinant nuteistųjų teises.

Prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo nuteistieji gali teikti atlikę 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

Anot Strasbūro, įkalinimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčios aplinkybės – nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, atliktos bausmės trukmė, nuteistojo elgesys bausmės metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, – yra pakankamai objektyvios ir leidžia tinkamai įvertinti, ar nuteistasis yra pakankamai pasitaisęs, kad būtų nusipelnęs bausmės sušvelninimo.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 100 asmenų, kuriems teismas yra skyręs įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Beveik 30 nuteistųjų teismui jau yra pateikę prašymus sušvelninti jiems skirtas bausmes, tačiau tik trijų nuteistųjų prašymai buvo patenkinti.

Taksisto žudiką paleis po 5 metų

Pirmąjį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas – už taksisto nužudymą nuteistas alytiškis Rimas Bražinskas už grotų jau yra praleidęs 29 metus ir į laisvę galės išeiti po 5 metų.

Tuo metu dar aštuoniolikmetis R. Bražinskas buvo nuteistas už tai, kad 1990 metų gruodžio 29 dieną su savo bendru Gediminu Narkevičiumi nužudė taksi vairuotoją.

Taksistą žudikai subadė peiliu ir įmetė į upę, tačiau jis netrukus išniro į paviršių ir buvo gyvas. Tada bendrininkai jį pasmaugė šaliku ir įstūmė atgal į upę.

Dėl šio nusikaltimo nuteistas R. Bražinskas buvo pirmasis nuteistasis, kuriam teismas skyrė mirties bausmę sušaudant, tačiau netrukus ji buvo pakeista į kalėjimą iki gyvos galvos.

Nuspręsdamas R. Bražinską po 5 metų paleisti į laisvę Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi dėl jo, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat pripažįsta, kad nusikaltimus padarė dėl jauno amžiaus ir tuometinio gyvenimo būdo.

„Nuteistasis teigia, kad pasimokė iš praeities klaidų ir daugiau jų nekartos, jis turi realius ir aiškius ateities planus, ne tik atkakliai eina link užsibrėžto tikslo, bet ir sugeba skaidyti tikslus į smulkesnius žingsnius, apsvarsto galimas kliūtis ir veikimo alternatyvas, – nurodė teismas. – Nuteistasis geba pasimokyti iš turėtos praeities, įgytos patirties, jas įvertinti. Išaugo nuteistojo savivoka, nuteistasis iš dalies geba paaiškinti savo nusikaltimą vengdamas kaltinti kitus asmenis. Pastaruoju metu nuteistajam lengviau suprasti kitų jausmus.“

Atlikdamas bausmę vedė nuteistąją

Į laisvę po aštuonerių metų bus išleistas ir iki gyvos galvos už dviejų žmonių nužudymą nuteistas Arūnas Vaidelis – dar 1994 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A. Vaidelį už dviejų žmonių nužudymą dėl negrąžintos skolos nuteisė mirties bausme, tačiau ji netrukus pakeista į kalėjimą iki gyvos galvos.

Daugiau nei 25 metus už grotų praleidęs žudikas kalėdamas taip pat vedė kalinę, tuo metu bausmę atlikusią Panevėžio pataisos namuose. Į šią santuoką atsižvelgę teisėjai pažymėjo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažina jo santykis su sutuoktine.

Šiuo metu A. Vaidelis kali Pravieniškėse, įkalinimo įstaiga teismui nurodė, kad nuteistasis tinkamai koreguodamas savo asmenybę bei elgesį sugebėjo prisitaikyti prie bausmės atlikimo sąlygų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai patenkinami.

Taip pat nurodoma, kad A. Vaidelis dirba ir teigiamai žiūrį į darbinę veiklą. Tinkamai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.

„Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad rizika (...) yra žema“, – rašoma teismo nutartyje. Joje taip pat pažymima, kad nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažindamas savo vaidmens ir nesiteisina, suvokia pasekmes aukoms ir aplinkai.