Pasak šios darbo grupės pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko, siekiama į galimas rizikos problemas pažvelgti plačiau, nes svarbu, kad kiekvienas teismų sistemos darbuotojas jaustųsi saugiai ir galėtų dirbti nepakančioje korupcijai aplinkoje.
– Po Teisėjų tarybos inicijuoto susitikimo su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovais darbą pradėjo tarpinstitucinė darbo grupė antikorupcinei aplinkai teismuose stiprinti. Kas jau nuveikta, kokie tikslai keliami ir kokie iššūkiai dar laukia?
– Siekis sudaryti tokią darbo grupę buvo siejamas su žmonėmis, turinčiais reikiamą ekspertinių žinių bagažą ir autoritetą tiek visuomenės, tiek ir teisėjų bendruomenės akyse. Šios tarpinstitucinės darbo grupės tikslas – įvertinti esamą padėtį teismų sistemoje ir pasiūlyti trumpojo ir vidutinio laikotarpio korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones. Kitaip tariant, ieškoti efektyvių būdų, kaip sukurti korupcijai atsparią aplinką.
Darbo grupė jau ėmėsi veiksmų. Pirma, inicijavo STT atliktų Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo ir Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijų projektų ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Teisėjų garbės teismo nuostatų antikorupcinį vertinimą, pateikė šio vertinimo išvadas.
Antra, atliko ir pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą dėl procesinių dokumentų įteikimo galimybės elektroninių ryšių priemonėmis.
Trečia, atliko Administravimo teismuose nuostatų antikorupcinį vertinimą.
Ketvirta, inicijavo korupcijos rizikos analizę tam tikrose teismų veiklos srityse. Pavyzdžiui, tokio tipo analizė šiuo metu atliekama bylų paskirstymo teisėjams, teisėjų kolegijų ir atrankos kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme srityse.
Drauge su Teisėjų tarybos pirmininku kreipėmės į visus Lietuvos teismus, primindami apie būtinybę deklaruoti privačius interesus, prašydami informuoti Nacionalinę teismų administraciją apie paskirtus atitikties pareigūnus.
Darbo grupė artimiausiu metu taip pat planuoja patvirtinti naują šakinę Lietuvos Respublikos teismų antikorupcinę programą ir Korupcijos pasireiškimo tikimybės Lietuvos Respublikos teismuose nustatymo metodiką. Planuojame antikorupciniu požiūriu atlikti ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismų darbą ir administravimą teismuose, vertinimą ir parengti siūlymus dėl jų tobulinimo. Daug dėmesio skiriame ir teismų darbuotojų mokymams.
– Kuo, Jūsų nuomone, šiuo metu svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas?
– Labai svarbu, jog šioje tarpinstitucinėje darbo grupėje kartu su teisėjais dirba įvairių institucijų vadovai: STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, Komisijos lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėjas, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais.
Dirbame kartu siekdami padaryti viską, kad teismuose būtų sukurta korupcijai atspari aplinka.
– Daugybės diskusijų pastaruoju metu sulaukė kasacinių skundų atrankos procedūrų tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Kokios naujovės laukia šioje srityje?
– Iš tiesų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šių metų vasario mėnesį sudarė darbo grupę, kuri išanalizavo kasacinių skundų atrankos procedūras, teismo vidaus administravimo aktus, kasacinių skundų atrankos kolegijų darbo praktiką ir priimtų nutarčių turinį. Vyko reguliarūs susitikimai su STT atstovais, įvertintos jų pateiktos rekomendacijos dėl korupcijos rizikos mažinimo.
Darbo grupė, įvertinusi išaugusį visuomenės dėmesį teismų veiklos skaidrumui ir atvirumui, gegužės pabaigoje pasiūlė viešai skelbti kasacinių skundų atrankos nutartis Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos reikalavimus, šios nutartys nuo birželio 1 d. skelbiamos nuasmeninta forma.
Taigi, jei atsisakoma priimti kasacinį skundą, apsispręsta labiau individualizuoti atsisakymo nutartį, detaliau nurodant argumentus, paneigiančius skunde pateiktų kasacijos pagrindų buvimą. Tuo siekiama, kad kasacinį skundą pateikiančiam asmeniui būtų suprantama, kodėl teismas atsisakė jį priimti.
Vis dėlto atrankos proceso metu itin sudėtinga įtikinti suinteresuotus asmenis, kad teisėjų kolegijos sprendimas yra teisingas. Taip yra todėl, kad pagal įstatymą kasacinių skundų atrankoje byla negali būti nagrinėjama iš esmės, tik sprendžiama, ar kasacinio skundo argumentai yra pakankami bylai dar sykį peržiūrėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar kartą atkreipė dėmesį į kasacinių skundų surašymo kokybę. Neretai teismui pateikiami nekvalifikuotai surašyti, teisiniais argumentais akivaizdžiai nepagrįsti kasaciniai skundai. Tokie atvejai lemia įvairiapusių neigiamų padarinių: pažeidžiami asmenų, kurių bylose pateikiami tokie skundai, interesai, nes jiems deramai neužtikrinama teisė į teisminę gynybą; formuojami nepagrįsti tokių asmenų lūkesčiai, kurie neparemti teisiniais argumentais; spekuliacijos dėl atsisakymo priimti tokius kasacinius skundus menkina kasacinio teismo autoritetą ir pasitikėjimą juo.
Priemonės gyventojams, turintiems klausimų apie antikorupcinę aplinką teismuose
• Galimybė kreiptis į kiekvieno teismo pirmininką jo priėmimo valandomis.
• Galimybė kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją arba susitikti su šios Komisijos pirmininku.
• Savo prašymus ir skundus gyventojai gali teikti el. paštu info@teismai.lt.
• Asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.